Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) ir toliau išlieka viena aktyviausių investicijų ir pramonės plėtros teritorijų Lietuvoje. 2025 metais čia pradėtos 6 naujų projektų statybos, o dar 5 projektai šiuo metu yra rengimo stadijoje. Planuojama, kad naujieji projektai pritrauks apie 240 mln. eurų investicijų ir sukurs 850 darbo vietų.
Parengta infrastruktūra ir talentai leidžia išlaikyti investuotojų dėmesį
Tarp šiemet pradėtų projektų – mados aksesuarų prekės ženklo „Burga“ automatizuotos gamyklos, biotechnologijų įmonės „Eligita“ paslaugų ir distribucijos centro bei „Rees LEZ“ daugiafunkcio verslo komplekso statybos. Tuo pačiu teritorijoje plečiasi jau veikiančios įmonės, o investicijos į infrastruktūrą atveria galimybes naujiems projektams.
Pasak Kauno LEZ generalinio direktoriaus Vytauto Petružio, investuotojų susidomėjimą šiandien lemia ne vien geografinė vieta ar mokestinės lengvatos. Vis dažniau verslai ieško aplinkos, kurioje galėtų greitai pradėti veiklą, rasti reikalingų kompetencijų specialistų ir planuoti ilgalaikį augimą.
„Esminiai faktoriai, kodėl investuotojai renkasi Kauno LEZ, išlieka tie patys – parengta infrastruktūra, moderni verslo aplinka ir galimybė greičiau pradėti veiklą. Įmonės šiandien ieško ne tik sklypo ar pastato, bet ir aiškumo, mažesnės projekto rizikos bei aplinkos, kurioje galėtų augti ilgą laiką“, – sako V. Petružis.
Greitas įsikūrimas tampa konkurenciniu pranašumu
Investuotojams šiandien svarbu ne tik vieta, bet ir galimybė kuo greičiau pradėti veiklą. Vienu ryškiausių to pavyzdžių Kauno LEZ tapo Suomijos kapitalo „Kesko“ grupės valdoma įmonė „Onninen“, kuri naują statybinių medžiagų distribucijos centrą pradėjo eksploatuoti vos per 18 mėnesių nuo susitarimo pasirašymo.
Pasak „Onninen“ marketingo ir komunikacijos specialistės Marios Volodkevic, tokį tempą padėjo užtikrinti jau išvystyta Kauno LEZ infrastruktūra. Paruošti inžineriniai tinklai, patogi logistinė prieiga ir aiškiai suformuota teritorija leido sumažinti projekto vystymo laiką bei rizikas, todėl bendrovė galėjo susitelkti į modernios ir efektyvios logistikos grandinės kūrimą.
Pagrindiniu pasirinkimo kriterijumi, anot M. Volodkevic, tapo Kauno LEZ gebėjimas pasiūlyti pilną, iš anksto suvaldytą sprendimą – nuo infrastruktūros iki leidimų: „Skirtingai nei kitose vietose, čia sprendimai nebuvo fragmentuoti: išvystytas keturių juostų kelias, suplanuota sankryžų infrastruktūra, užtikrinta prieiga prie šilumos tinklų, elektros ir interneto.“
Pasak jos, greitis buvo vienas iš strateginių prioritetų. „Mūsų versle efektyvumas ir operatyvumas yra kritiniai veiksniai, klientams tai yra pagrindinė vertybė ir kriterijus renkantis partnerį. Todėl galimybė per trumpą laiką pradėti veiklą turėjo didelę įtaką sprendimui. Kauno LEZ suteikė ne tik fizinę infrastruktūrą, bet ir partnerystę, kuri padėjo sklandžiai pereiti visus įsikūrimo etapus. Tai leido mums greičiau reaguoti į rinkos poreikius ir stiprinti mūsų pozicijas Lietuvoje“, – pastebi „Onninen“ marketingo ir komunikacijos specialistė.
Pašnekovės teigimu, strateginė Kauno vieta leidžia efektyviai aptarnauti klientus visoje Lietuvoje ir Baltijos regione, o išvystytas transporto tinklas bei patogi prieiga prie pagrindinių logistikos koridorių prisideda prie veiklos efektyvumo.
„Šis logistikos centras yra svarbus mūsų ilgalaikės strategijos Lietuvoje elementas. Jis leidžia ne tik padidinti veiklos efektyvumą, bet ir užtikrinti aukštesnį klientų aptarnavimo lygį – greitesnį prekių pristatymą, kokybiškesnį prekių sandėliavimą, didesnį prieinamumą ir patikimumą. Tai tvirtas pagrindas tolimesnei plėtrai, inovacijų diegimui bei mūsų, kaip patikimo partnerio, įvaizdžio stiprinimui rinkoje“, – neabejoja M. Volodkevic.
„SIRIN Development“ planuoja penkių modernių pastatų plėtrą
Kartu su gamybos ir logistikos įmonėmis Kauno LEZ aktyviai plečiasi ir nekilnojamojo turto projektai. Tarp šiuo metu rengiamų projektų – ir „SIRIN Development“ planuojama papildomų dar penkių modernių pastatų plėtra. Juos įgyvendinus, bendrovės vystomų ir valdomų pastatų skaičius Kauno LEZ išaugs iki devynių, o jų bendras plotas viršys 175 tūkst. kv. m. Pasak bendrovės verslo plėtros vadovo Edvino Navicko, šiandien verslas vietą renkasi ne pagal mažiausią nuomos kainą, o pagal tai, kiek efektyviai galės veikti artimiausius 10-15 metų.
„Šiandien verslas vertina ne tik nuomos kainą, bet ir bendrus patalpų naudojimo kaštus per visą veiklos laikotarpį. Apie 40 proc. Kaune veikiančių pramonės ir sandėliavimo pastatų sudaro senesni nei 15 metų objektai, todėl įmonės vis aktyviau ieško modernių, A++ energinės klasės patalpų. Tokie sprendimai padeda mažinti energijos vartojimą bei eksploatacines sąnaudas, kartu didina įmonių konkurencingumą“, – sako E. Navickas.
Tai ypač aktualu Kaune, kur dalis įmonių vis dar veikia senesnėse patalpose, neatitinkančiose šiandieninių energinio efektyvumo, automatizacijos ir darbuotojų aplinkos lūkesčių. Todėl modernūs objektai Kauno LEZ tampa ne tik plėtros, bet ir veiklos atsinaujinimo galimybe.
Vieta be tinkamai išvystytos infrastruktūros tėra sklypas žemėlapyje
Anot jo, vis daugiau įmonių ieško koncepcijos, kai vienoje vietoje galima įrengti sandėliavimo, gamybos ir administracines patalpas. Taip pat sparčiai auga automatizacijos, robotizacijos ir lanksčių erdvių poreikis, leidžiantis greitai prisitaikyti prie besikeičiančių verslo procesų.
„Vieta be tinkamai išvystytos infrastruktūros šiandien tėra sklypas žemėlapyje. Tai svarbu ne tik mums, kaip investuotojui ir vystytojui, bet ir būsimiems mūsų klientams, kurie čia planuos savo veiklą. Įmonės vertina visą ekosistemą – susisiekimą tiek automobiliu, tiek viešuoju transportu, inžinerinių tinklų pajėgumus, darbuotojų prieinamumą ir galimybes plėstis ateityje. Būtent tai šiandien gali pasiūlyti Kauno LEZ“, – teigia E. Navickas.
„Strateginė Kauno LEZ vieta šalia A1 ir A6 magistralių, išvystyta infrastruktūra ir darbuotojų prieinamumas leidžia įmonėms efektyviau planuoti logistiką, mažinti veiklos sąnaudas ir užtikrinti ilgalaikį augimą.“, – pastebi pašnekovas.
Papildomą vertę investuotojams kuria ir nuosekliai plečiama Kauno LEZ inžinerinė infrastruktūra. Šiuo metu LEZ 2 teritorijoje baigiama tiesti centralizuoto šildymo trasa, kuri papildys jau veikiančius elektros, vandentiekio ir kelių tinklus. Tai leis įmonėms greičiau pradėti veiklą, tiksliau planuoti investicijas ir sumažinti papildomų infrastruktūros sprendimų poreikį.
Kauno LEZ įmonės generuoja apie 5 proc. visos Lietuvos gamybos sektoriaus apyvartos. Apdirbamosios gamybos sektorius sudaro apie 80 proc. tiesioginių klientų apyvartos, o beveik 95 proc. produkcijos eksportuojama į užsienio rinkas.
Didžiąją dalį Kauno LEZ veikiančių gamybos įmonių sudaro pažangios pramonės bendrovės, veikiančios gyvybės mokslų, pramonės automatizavimo, automobilių elektronikos, švariųjų technologijų, baldų ir statybos produktų sektoriuose.
