Dauguma sutiks, kad stogas – svarbiausia ir daugiausia pavojų sulaukianti pastato dalis, kurią veikia tiek vidiniai, tiek išoriniai veiksniai. Visa tai svarbu išlieka ir dabar, tačiau naujoviškų technologijų diegimas, skirtingi užsakovų poreikiai, didelė gamintojų medžiagų pasiūla suteikia galimybę architektams įgyvendinti iš pažiūros utopines idėjas. Pastatų stogų formos, medžiagos, funkcijos, net paskirtis seniai peržengė standartines ribas.
Kupolo formos futuristiniai statiniai
Į neįprasčiausių pastatų Europoje sąrašą įtrauktas statinys „Eden Project“ Kornvalyje (Didžioji Britanija), kuriame įsikūrusi didžiausia pasaulyje oranžerija. Ją sudaro keli milžiniški kupolai su atogrąžoms bei Viduržemio jūros klimatui ir regionams būdingais augalais. Didžiausias kupolas yra 240 m ilgio ir 55 m aukščio. Statiniai unikalūs tuo, kad iš vidaus jų neprilaiko jokia atrama. Neįprastą pastatą sukūręs įmonės „Grimshaw“ architektas seras Nicholasas Grimshaw sako, kad šis statinys – jų gyvenimo iššūkis. Įkvėpimo semtasi iš amerikiečių architekto Buckminsterio Fullerio projekto Misūrio botanikos sodui (San Luisas, JAV) ir… vaikiškų muilo burbulų. Kornvalio kupolai, užimantys 15 ha plotą, sukonstruoti iš penkiakampių, šešiakampių trikampių figūrų, kurių kiekvieną sudaro dvi oro kameros, plieninė konstrukcija ir keli plėvelės sluoksniai. Ši konstrukcija leido sukurti numatytas klimato zonas. Kupolų danga pagaminta iš kompozicinės medžiagos etilo tetrafluoro etileno. Ji yra skaidri, elastinga, lengva, atspari ugniai ir UV spinduliuotei, gerai izoliuojanti, perdirbama.
Galimybė neutralizuoti urbanistinę aplinką
Želdintas stogas laikomas progresyvaus mąstymo ir pagarbaus požiūrio į aplinką ženklu. Nanjango technologijų universiteto Meno, dizaino ir medijų fakulteto stogas Singapūre yra puikus to pavyzdys. Fakulteto stogas – bendruomenės erdvė, skirta susibūrimams. Suprojektuoto įmonės „CPG Corporation“ pastato didžiausias žavesys – galimybė neutralizuoti aplinkos urbanistinę veiklą, kompensuoti žaliųjų plotų netektis ir sukurti malonesnę bei sveikesnę erdvę. „Miestas turi išlaikyti savo žaliąjį audinį ir architektai, projektuodami pastatus, tai, ką sunaikino, turėtų atstatyti. Tam dažnai pasitelkiami žaliosios architektūros principai“, – idėjos gimimą prisimena „CPG Corporation“ architektai. Tad išlaikyti nesuardytą gražią slėnio, kuriame stovi fakultetas, erdvę, buvo papildoma užduotis kūrėjams. Žalioji veja panaudota kaip pastato dalis.
Dėl sukurto ekologiško vandens valdymo būdo sumažėjo kanalizacijos ir lietaus nutekamųjų sistemų apkrovos. Tuo pačiu surinktas lietaus vanduo naudojamas komplekso augalams laistyti. Pasak architektų, dėl sumažėjusių temperatūrų svyravimų, ultravioletinės spinduliuotės ir cheminio poveikio pailgėja tokio stogo eksploatavimo trukmė, sukuriama geresnė garso ir šilumos izoliacija, taupoma energija, išvengiama stogo įšalimo ir atšilimo, susitraukimo ir išsiplėtimo deformacijų.
Poilsio zonų įrengimas bendruomenėms vienyti
Daugiabučiais užtvindytame mieste praplėsta erdvė ant stogo ne tik pagerina būsto kokybę, bet ir išplečia bendrąjį jo plotą, sukuria įvairias sporto, kultūrines ir kitas pramogų oazes. Gal norite ant stogo pasimaudyti, sužaisti golfo partiją, pažiūrėti kino filmą ar paskanauti gardaus maisto? Kai kurie dalykai jau seniai nėra nauja prabangiems viešbučiams, restoranams, klubams. Architektūros ekspertai sutaria, kad erdvių ant stogų panaudojimas bendruomenės poreikiams Vakaruose yra aukštos kokybės ženklas. Projektai su pirmosiomis žaliuojančiomis terasomis, kur gyventojai gali mėgautis ant grotelių keptais patiekalais, auginti daržoves ar bendrauti poilsio zonose, atsikvėpti po dienos darbų, jau įsikuria ir ant naujai pastatytų mūsų šalies daugiabučių stogų, nors dar prieš kelerius metus architektai dvejojo, ar tai aktualu Lietuvai. Bet verslininkai imasi iniciatyvos, nes nekasdienės erdvės patraukia klientų, svečių ir gyventojų dėmesį, įsilieja į kraštovaizdį.
Forma veikia kaip skulptūra
Australų architektų bendrovės „Coop Himmelb(l)au“ gebėjimas atskleisti naujoves leidžia „BMW Welt“ Miunchene (Vokietija) kūrinį traktuoti kaip unikalų. Dvigubo piltuvo forma urbanistiniame kraštovaizdyje veikia kaip skulptūra, pereinanti ir išsiplečianti į tarsi ore pakibusią debesį imituojančią bendrą stogo struktūrą. Automobilių gamintojų bendrovės pardavimo konferencijų ir parodų centras buvo projektuojamas kartu su vokiečių inžinieriumi Manfredu Grohmannu („Bollinger und Grohmann“). Pasak inžinieriaus, pagrindinis iššūkis kuriant – žaidimas su gravitacija. Didžiulis stogas buvo traktuojamas tarsi penktasis fasadas, nusileidžiantis ir vėl iškylantis iš po juo esančios erdvės. Taip pat reikėjo išspręsti klausimą, kaip įmontuoti saulės kolektorius. Jie buvo integruoti į nerūdijančiojo plieno plokštėmis dengtą paviršių, esantį aukščiau stogo drenažo lygmens. Norint išgauti stogo, kaip sklendžiančio debesies, struktūros efektą visos A formos atramos buvo integruotos atliekant interjero projektavimo darbus, tad prireikė vos kelių papildomų laikančiųjų kolonų.
Riba tik viena – žmogaus vaizduotė
Šiuolaikiniame pasaulyje stiklas taip išplito, kad naudojant jį teliko viena riba – žmogaus vaizduotė. Stiklo naudojimas architektūroje tapo naujoviškumo simboliu, o, praėjusio amžiaus viduryje pasikeitus technologijoms, prasidėjo masinė aukštos kokybės plokščiojo stiklo gamyba, smarkiai papildžiusi architektų sprendimų gausą. Šiuolaikiniuose pastatuose sienas pakeitė dideli vitrininiai langai, o stogus – stikliniai stogai.
Iššūkis technologijoms yra meno muziejus „Louis Vuitton“, turintis 12 stiklinių burių, užimančių 13,5 tūkst. m2, kurias laiko medinės sijos. Stiklinės plokštumos kuria lengvumo ir perregimumo įspūdį. Amerikiečių architektas Frankas O. Gehry’is statinį įvardijo kaip vieną techniškai komplikuočiausių darbų savo karjeroje.
