Tyrimai rodo, kad dviejuose iš trijų lietuvių namų yra bent vienas praėjusių dešimtmečių daiktas ar baldas. Kas antras lietuvis simpatizuoja praėjusio amžiaus baldams ir interjero detalėms. Tokiais interjerais labiau žavisi jaunesnė auditorijos dalis, kuri atsigręžia į savo senelių ir tėvų laikus.
„Kuriant šiuolaikiškus naujus namus, nostalgija ir prisiminimai apie mūsų tėvų ir senelių namus, nulemia šiandienos baldų, šviestuvų ir interjero aksesuarų pasirinkimą. Tačiau net kai kalbame apie ilgesį praėjusio amžiaus baldams, mes nenutolstame nuo Lietuvai artimo skandinaviško dizaino idėjų. Mat net mūsų senelių butai, namai miestuose ar kaimo trobos dažnai būdavo apstatytos skandinavams artima dvasia“, – sako architektūrologė dr. Lina Preišegalavičienė. Ji teigia, kad skandinaviško dizaino principai kaip – racionalumas, taupumas ir estetiškas spalvų derinimas yra taip pat ir lietuvių istorinio interjero bruožai.
Senieji baldai – iš tėvų namų arba specialių kolekcijų
Savo namuose daiktų iš praėjusių dešimtmečių turi net du iš trijų apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų. Dažniausiai randamos knygos (65 proc.), namų apyvokos reikmenys ir indai (58 proc.), smulkios interjero detalės ir senos nuotraukos (po 54 proc.).
Gerokai rečiau lietuviai savo interjere yra išsaugoję baldus. Praėjusių dešimtmečių lovas turi tik 15 proc. apklaustųjų, skrynias 19 proc. apklaustųjų, tiesa, dauguma jų – aukščiausias pajamas gaunantys respondentai. Visgi, bent jau keturiuose iš dešimties namų galima rasti kelių dešimtmečių senumo stalų (43 proc.), spintų (45 proc.), kėdžių (40 proc.). Dažniausiai senieji baldai atkeliavo iš tėvų namų (66 proc.), dar pusė daiktų atkeliavo iš senelių namų. Mažiausiai praėjusių laikotarpių daiktų pas respondentus namuose atsirado iš antikvariatų (11 proc.).
„Pastaruoju metu baldų, interjero detalių su istorija paieškos sendaikčių krautuvėlėse, forumuose ar tam skirtose socialinių tinklų grupėse tapo pramoga ir laisvalaikio leidimo būdu. Norime išsiskirti, parodyti savo individualumą ne tik apranga, bet ir kurdami namų interjerus su istorija“, – sako Eimantė Nemanė, IKEA Komunikacijos ir interjero skyriaus vadovė.
Niekas nesiilgi kilimų ant sienų
Emocinis prisirišimas – bene pagrindinė praėjusių dešimtmečių baldų populiarumo priežastis. 60 proc. respondentų atskleidė, kad šie daiktai jiems primena šeimos narius, artimus žmones, šiek tiek daugiau nei trečdalis vertina senųjų baldų autentiškumą, ketvirtadalis teigė, kad jiems patinka derinti įvairių laikotarpių ir stilių baldus. Visgi, kiek mažiau 30 proc. gyventojų tvirtino, jog senieji baldai jiems atrodo tvirtesni ir patikimesni, tiesa, dažniausiai tuo įsitikinę vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai.
Į kai kuriuos senųjų laikų interjero sprendimus respondentai žvelgia ir su ironija. Paklausti, kurie praėjusių dešimtmečių sprendimai jiems atrodo kaip didžiausi nesusipratimai, dauguma minėjo ant sienų kabinamus kilimus (75 proc.), gėrimų skardinių ir panašių daiktų kolekcijas virtuvėse (53 proc.), sekcijas svetainėse (42 proc.).
„Žinoma, kai kurie praeities interjero elementai gali būti sunkiai suprantami, tačiau ir interjero mados yra cikliškos, todėl neturėtume nustebti po kelerių metų vėl pamatę sienas puošiančius kilimus, gal kita forma, kitos stilistikos, tačiau sprendimai kartojasi“, – sako E. Nemanė. Pasak jos, norint moderniame interjere įkomponuoti praėjusių laikų baldus, patartina laikytis vieno esminio principo.
IKEA užsakymu, reprezentatyvią apklausą internetu liepos mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrime dalyvavo 500 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų.
IKEA nuotr.
