Nauja ne tik mokykla, bet ir jos modernus itin šiuolaikiškų technologijų pastatas, skirtas maždaug 2 000 moksleivių. Užsakovas – Oslo savivaldybės įmonė, valdanti švietimo įstaigų pastatus – norėjo sukurti mokyklos pastatą, kuris padėtų pasirinkti kiekvienam mokiniui profesinę tapatybę ir suvokti savo socialinį priklausymą. Norėdami tai pasiekti, norvegų bendrovės „Arkitektpartner AS“ architektai pabandė sukurti atvirų erdvių mokyklos pastatą, taip lyg pabandydami pateikti bendrą socialinę areną, prieinamą visiems. Pastatas gavo „Kubo“ pavadinimą, nes iš išorės jis panašus į tris skirtingų dydžių suglaustus kubus. Nepaisant netgi to, kad fasadinės jo sienos yra vertikaliai įstrižos, o stogo konstrukcija nuožulniai nukreipta į vidurį.
Užduotis – atitikti vietovę
Vietovė, kurioje pastatyta mokykla, yra istoriniame pramoniniame rajone, buvusios telekomunikacijų ir kabelių gamyklos teritorijoje. Iš čia – ir gatvės pavadinimas – Kabelgata. Būdingas jos kraštovaizdis – seni pramoniniai arba kaimiški raudonų plytų pastatai ir naujesni 6–7 praėjusiojo amžiaus dešimtmečių pastatai. Užduotis sukurti tinkamą šiai aplinkai pastatą, kurio užstatymo plotas 10 000 m2, buvo labai sudėtinga. Pagrindinę architektūrinę koncepciją kaip tik ir įkvėpė aplinka bei siekis patenkinti konkrečius funkcinius reikalavimus.
Pastato išorė – itin savitos formos. Medžiagos, panaudotos fasadui, suteikia pastatui tapatumą ir išskiria jį iš kitų. Mūras ir cinko kasečių danga pabrėžia didingumą. Fasado medžiagos „perneštos“ ir į pastato vidų, kuriame sukuria didesnės erdvės įspūdį.
Pastatas savo tūriu ir aukščiu neturėjo dominuoti tarp senų pastatų, esančių kitoje gatvės pusėje. Žemesnių aukštų apdailai, kur įsikūrusios dirbtuvės ir reikia tvirtumo, buvo pasirinktos kaimiško stiliaus tamsiai pilkos plytelės. Pagrindinės septynių aukštų pastato dalies, kurioje yra mokymo klasės, apdailai pasirinktos juodos cinko skardos kasetės. Ši medžiaga pabrėžia tikslią formą ir leidžia išryškėti dvigubam stiklo fasadui. Šis iki leistino lygio sumažina triukšmą iš gatvės ir taip pat iki minimumo sumažina šilumos nuostolius.
Per pertraukas mokiniai ir mokytojai gali susitikti bendroje erdvėje pirmame aukšte. Čia yra valgykla, kavinė, drabužinė, biblioteka, amfiteatras ir didelės auditorijos. Dideli stiklo fasadai, nukreipti į gatvę, sukuria kontakto su gatvės gyvenimu įspūdį, o stiklinės sienos leidžia pažvelgti į tai, kas vyksta viduje. Bendra mokyklos erdvė yra įvairios paskirties ir gali būti naudojama kaip mokyklos kiemas arba kaip parodų erdvė.
Medžiagos, dvelkiančios prabanga
Pastate naudotos kai kurios lietuvio akims statyboje neįprastos ir netgi prabangios medžiagos: cinko ir vario kasetės. Šios medžiagos pasirinktos norint įkvėpti moksleivius imtis tradicinių amatų, kurių mokoma mokykloje.
Kūno kultūros salė padengta apsioksidavusio vario kasetėmis ir savo forma atrodo kaip atskiras pastatas. Varis taip pat naudotas ir viduje – tik kaip perforuotos dailylentės aplink didelę auditoriją.
Pastatas buvo planuojamas pagal 2007 m. statybos techninius reglamentus, bet užsakovas nustatė griežtesnius energijos suvartojimo reikalavimus – 105 kWh/m² per metus. Statinys šildomas centriniu šildymu ir turi dvigubą stiklinį fasadą, kuris, be to, kad įleidžia daug šviesos į klases ir gerai slopina gatvės triukšmą, dar yra ir efektyvus energijos vartojimo požiūriu. Dvigubas fasadas sumažina šilumos nuostolius žiemą ir gali būti vėdinamas vasarą. Toks sprendimas gerina vidaus klimatą ir taupo energiją.
Fasadai iš Lietuvos
Šis pastatas mums, Lietuvos gyventojams, gali būti įdomus tuo, kad didžiąją dalį fasadų ir stogų konstrukcijų jam projektavo, gamino ir montavo lietuvių bendrovė „Staticus“. Įmonės rinkodaros projektų vadovas Vaidas Vičius pasakojo, kad lietuvių įmonė šiame pastate įrengė 24 400 m² konstrukcijų. Tai – kol kas didžiausias bendrovės įvykdytas projektas Norvegijoje.
Pasak V. Vičiaus, bendrovė „Staticus“ jau senokai darbuojasi Norvegijos rinkoje ir yra žinoma kaip gera fasadų specialistė. Kadangi pasiūlė gerą sprendimą, atitiko kainos lūkesčius, ir buvo pasirinkta Norvegijos architektų bei generalinio rangovo – statybų bendrovės „AF Gruppen“ šiam projektui „Kuben Yrkesarena“ vykdyti.
„Staticus“ pastatui sukūrė inovatyvią dvigubo fasado sistemą, kuriai įgyvendinti buvo panaudota 5 700 m2 konstrukcijų. Jos išskirtinumas tas, kad viduje sumontuoti šilumos jutikliai, kurie, esant aukštai temperatūrai, atidaro automatines ventiliacines groteles, taip pat pagamintas iš stiklo. Jos yra fasado viršuje ir apačioje. Tad vėsus oras patenka pro dvigubo fasado apačią ir išstumia per viršų įkaitusį orą. Kad su vėsiu oru į fasado vidų nepatektų dulkių, apačioje sumontuoti specialūs filtrai. Taip pat dvigubo fasado viduje sumontuotos žaliuzės, kurios, reikalui esant, sulaiko saulės spindulius.
Vidinė fasado dalis suprojektuota taip, kad atitiktų visus šilumos laidumo reikalavimus. Išorinė dalis – kad neutralizuotų vėjo apkrovas, sukurtų pereinamąją temperatūros zoną tarp patalpų vidaus ir lauko, užtikrintų reikiamą garso izoliaciją. Šis sprendimas buvo sukurtas būtent šiam projektui ir atitiko visus norvegų reikalavimus.
Stogai, pritaikyti itin didelei sniego apkrovai
Be dvigubų fasadų, sudėtinga konstrukcija dar buvo ir stogai. Jų „Staticus“ šiame pastate įrengė 3 400 m². Jie iš abiejų pusių jungia žemesniąsias pastato dalis su centrine aukštąja dalimi. Išskirtinumas – per visą pastato ilgį išsidėsčiusi konstrukcija suprojektuota taip, kad atlaikytų 6,4 kN/m² sniego apkrovą. Tai yra labai didelė apkrova, ypač palyginti su Lietuvoje taikomomis sniego apkrovomis. Stogo forma – nuožulni į vidų, kur gali susidaryti sniego maišai. Buvo atlikta daug skaičiavimų, kad būtų parinkti tinkami stiklų storiai, pačios konstrukcijos, galinčios atlaikyti tokias sniego apkrovas. Taip pat stoge sumontuotos varstomos dalys, kurios gali atlikti dūmų šalinimo, vėdinimo funkcijas.
Stiklas
Fasadams įrengti projekte „Kuben Yrkesarena“ panaudotas daugiafunkcis saulės kontrolės stiklas „SunGuard® High Selective SN 51/28“. Tai – išskirtinio selektyvumo ir skaidrumo 1,0 W/m²K U vertės stiklas. Pastaruoju metu stiklas, kuriam būdingas didelis natūralios šviesos laidumas, energijos taupymo ir apsaugos nuo saulės užtikrinimas, vis dažniau pasirenkamas architektų pastatų fasadams.
Toks pat stiklas naudotas ir naujajame Vilniaus universiteto bibliotekos pastate Vilniuje (architektas Rolandas Palekas).
Šiuo metu jau atsirado ir naujesnis gaminys – „SunGuard SNX 50/23“, sumažinantis pastato šildymo bei kondicionavimo išlaidas ir pagerinantis energinę pastatų klasifikaciją.
