Danų architektų studijos BIG (angl. „Bjarke Ingels studio“) įkūrėjas Bjarke Ingels viename interviu pripažino, kad didžiuojasi, jog jo studija nesigarsina pasaulyje kaip vieno architektūrinio stiliaus išpažinėja. „Aš niekada taip nesididžiavau savo komanda, kaip išgirdęs iš vieno apžvalgininko, kad BIG kuriama architektūra yra per daug permaininga ir nesusitupėjusi, lyg aikštinga paauglė“, – juokiasi Bjarke Ingels.
Pasak jo, BIG komanda koncentruojasi į architektūros kūrimą, o ne rezultato priskyrimą kažkuriam stiliui. „Architektūra tai yra sritis, kurioje griežti klausimai yra svarbesni už atsakymus“, – sako kūrėjas. Yra mažiausiai trys priežastys kodėl architektams pavojinga turėti savo stilių.
Kopijuoji pats save
Apie prisirišimo prie vieno stiliaus pavojus kalbėjo ir BIG įkūrėjaus mentorius. Pirmą kartą Bjarke Ingels tai pastebėjo dar dirbdamas Roterdamo firmoje OMA. „Aš gėrėjausi OMA vertybėmis, skaičiau viską ką kada nors yra parašęs ar pasakęs jos architektas Rem Koolhaas. Jis, tuomet dar jaunus praktikantus, mokė, kad kiekvieno pastato gimimas prasideda iš idėjos, o idėja yra gryna tik tada kada ji be taisyklių ir logotipų. Beje, Rem Koolhaas nuolat akcentavo kūrėjų šventovę. Kūrėjų komanda tai lyg sudėtingas organizmas. OMA Bjarke Ingels paliko 2000 m. Po trumpos kolaboracijos su belgų architektais iš PLOT (jeigu tiksliau – Julien De Smedt), 2005 metais jis įsteigė BIG. Šiemet Bjarke Ingels pažadėjo, kad jo komanda nustebins pasaulį, tai reiškia, kad dešimtmečius kurti projektai, kurių negalėsime priskirti jokiam stiliui, pagaliau atvers duris.
„Mes nekantraujame įrodyti, ką galime padaryti, nes visuomet yra didžiulis neatitikimas tarp realybės, kurią žinome, kad esame pajėgūs sukurti, ir realybės, kurią pasaulis nori matyti“,– sakė jis.
Šiemet duris atvers net 11 BIG sukurtų pastatų: trys muziejai, trys dangoraižiai, elektrinė su slidinėjimo trasomis ant stogo, atsinaujinęs Kopenhagos Zoologijos sodo pastatų kompleksas.
B. Ingelso asmeninio archyvo nuotr.
Ilgalaikiai projektai – svarbiausi
Antrasis pavojus – mada permaininga. Kaip pasakoja B. Ingelsas, svarbiausia projektuoti dešimtmečius – laikas lyg lakmuso popierėlis. Svarbu kurti ne tai, kas aktualu žmonėms kūrimo metu, o tai kas bus aktualu po šimtmečio ar dešimties metų.
Po kelių dešimčių metų aplinkos būklė gali būti tragiška, žmonės kolonizuos kosmosą. Taigi, jeigu norime po šimtmečio sukurti miestą kosmose, turime jį pradėti kurti šiandien.
„Tik todėl, kad, galbūt, prireiks 100 metų tam, kad Marse atsirastų mažas miestas, nereiškia, kad galima atidėlioti šio miesto kūrimą ateičiai. Turime pradėti dabar, nes priešingu atveju mes nebebūsime ten po 100 metų“, – pakartojo jis.
Visi didžiuliai projektai yra apipinti ilgalaikių įsipareigojimų. „Mes pradėjome suprasti, kad kūryba užtrunka ilgai, būtent todėl mes turime tai pradėti daryti dabar. Svarbu ne tik daryti, tačiau darant galvoti ko reikės tam žmogui, kuris kūriniu naudosis po keliolikos dešimtmečių – konstruoti ateitį šiandien“, – sakė jis. Kaip pavyzdžius ir argumentus savo teiginiams, pašnekovas paminėjo Paryžiaus Dievo motinos katedrą ir Barselonos perlą – „Šeimynos bažnyčią“ (isp. „Sagrada de Familia“).
„Iš tikrųjų tai yra patys svarbiausi projektai. Nes jie padarys didžiausią įtaką visuomenėms. Tai pastatai, kurie buvo suprojektuoti ateičiai“, – šypsosi architektas.
Niekas nenori būti antras
Kita vertus, turėti stilių reiškia žaisti pagal kažkieno sukurtas taisykles. Kas nori būti antras? Gal norite sukurti savo stilių, o gal geriau leisti sau eksperimentuoti?
B. Ingelsas pripažino, kad jį galima laikyti architektūros „įžūliu panku“, keliančiu audrą net ir vandens stiklinėje. „Tai pasibaisėtina, tačiau to reikia. Turi pats „džiazuoti“ nuo to ką darai. Kitaip jokia stiliaus srovė neišgelbės projekto“, – sakė architektas.
Thomas Sveertvaegher nuotr.
