„Nežinodami geologinių sąlygų, statybų metu galime susidurti su įvairiomis kliūtimis, pvz., požeminiais vandenimis, silpnu gruntu ir t.t. Taigi, būtent šių tyrimų pagalba galime išvengti nemalonių netikėtumų statybų metu”, – teigia VTPSI Konsultavimo skyriaus vedėja Lilija Bičkaitienė.

IGG tyrimai, kitaip dar vadinami – grunto tyrimais, nėra privalomi statiniams, kurie yra priskirti prie nesudėtingųjų statinių kategorijos.

„Siekiame, kad statiniai mūsų šalyje būtų saugūs, o gyventojai išvengtų nemalonių ar net gyvybei pavojingų situacijų statybų metu. Rekomenduojame ištirti būsimo statinio pagrindo geologines ir geotechnines savybes ir parametrus, nes keisti projekto sprendinius prasidėjus statybos darbams gali kainuoti labai brangiai“, – tikina VTPSI Konsultavimo skyriaus vedėja L. Bičkaitienė.

IGG tyrimų registracija 

IGG tyrimai privalo būti įregistruoti Žemės gelmių registre. Tai atlikti yra šiuos tyrimus atlikusių asmenų pareiga. IGG tyrimai sudaro statybinių tyrimų dalį, o IGG tyrimų ataskaita yra privalomasis statinio projekto rengimo dokumentas. Rengiant ypatingųjų statinių projektus, be IGG tyrimų ataskaitos, projekto sudėtyje turėtų būti ir Lietuvos geologijos tarnybos rašto apie šios ataskaitos vertinimą ir priėmimą kopija.

Rekomenduojama grunto tyrimus atlikti net kelis kartus, per visą statybų etapą. Prieš kelis metus, pabaigus kelio tiesimo darbus, asfaltas įgriuvo pėsčiųjų perėjoje, dėl to laikinai buvo sutrikęs eismas. Įvykio vietoje savivaldybės įmonės specialistai užlygino duobę.

Po sostinę sukausčiusios Upės gatvėje įvykusios avarijos į Neries upę per valandą patenko 1 tūkst. kubinių metrų nuotekų. Vilniaus miesto meras prie avarijos vietos surengė spaudos konferenciją ir pranešė, kad gamtai padaryta didžiulė žala, už kurią turės atsakyti kaltieji. Įvykio vietoje apsilankęs Seimo narys, buvęs sostinės meras Juozas Imbrasas negailėjo kritikos ir vardijo nelaimės priežastis.

„Vilniaus vandenų“ atstovai teigė, kad po incidento nuotekos vis dar veržiasi į Neries upę. Tik dalį jų pavyko nukreipti į kitus vamzdynus. Visą naktį čia buvo vežamas gruntas. Ūžianti technika, triūsiantys darbuotojai ir nemalonus nuotekų kvapas. Toks šeštadienio rytas buvo Vilniuje esančioje Upės gatvėje, kur po penktadienio popietę įvykusios avarijos, kurios metu buvo nutraukti du magistraliniai nuotekų vamzdžiai ir atsivėrė smegduobė, paskelbta ekstremalioji padėtis.

„Kiek pateko į upę tų nuotekų bus skaičiuojama, nes visų pirma tai yra žala gamtai, į tai turi būti žiūrima rimtai. Tačiau norėčiau vėl kreiptis į žmones, kurie tuose rajonuose gyvena, prašau, kol dar darbai neužbaigti ir toliau, kiek įmanoma, apriboti savo vandens naudojimą, nes tai yra visų mūsų gamtos saugojimas“, – kalbėjo meras. Meras atkreipė dėmesį į ištikusios situacijos rimtumą: Jei būtų buvę galima avariją likviduoti per 2-3 valandas, būtų priimtas kitoks sprendimas – užsuktas ir apribotas vandens tiekimas gyventojas, tačiau skubiai sušaukta Ekstremaliųjų situacijų komisija išnagrinėjo padėtį ir nusprendė, jog palikti be vandens šventiniu laikotarpiu vaikus, senolius, neįgaliuosius ir kitus miestiečius būtų nežmoniška ir nesąžininga visų atžvilgiu, ypač tokiu laikotarpiu, kai vandens vartojimas kritiškai svarbus ir reikalingas.

„Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovas Antanas Bubnelis pranešė, kad nuotekų vamzdžių nutraukimo vietoje susidariusioje įgriuvoje buvo sutankintas naktį suvežtas gruntas ir taip pasirengta tolimesniems vamzdžio atstatymo darbams. Maždaug 16 valandą buvo pradėtos montuoti nutrauktų vamzdžių movos. Kaip ir planuota, nuotekų vamzdžius tikimasi sujungti ir nuotekų srautą jais atnaujinti šiąnakt. Siekiant išvengti papildomų įgriuvų, toliau gruntu tvirtinama statybų aikštelėje suformuota atraminė siena. „Tai didžiulė neatsakomybė“ Taip pat skaitykite: Dėl atsivėrusios įgriuvos Vilniuje paskelbta ekstremalioji padėtis Taip pat skaitykite: Vyksta tai, ko bijojo Vilnius: į Nerį jau teka srutos Įvykio vietoje apsilankė Juozas Imbrasas.

Jis negailėjo kritikos žodžių ir rėžė, kad dėl nelaimės kaltas neatsakingumas ir didelė kompetencijos stoka.

„Čia ne statybininkai kalti. Jų vietoje, aš net nepastatyčiau sienos nepajudinęs grunto po šitais vamzdžiais. Tai yra didžiulė klaida tų, kurie darė brėžinius, taip pat „Vilniaus vandenų“ technikos specialistų, kurie derina šį projektą. Buvęs sostinės meras sakė, kad prie nelaimės prisidėjo ir „specialistų išvaikymas“, nes pasak jo, visai neseniai buvo atleisti žmonės, kurie šioje situacijoje būtų buvę labiausiai naudingi.

„Aš suprantu, kad generalinį direktorių galima pakeisti, bet dėl technikos direktoriaus, kuris išdirbo tiek metų ir žino viską reikėtų rimtai pagalvoti. Pasirodo, prieš du mėnesius buvo atleistas šio rajono inžinerinių tinklų vadovas, kuris žino tos siurblinės kiekvieną detalę. Taip pat, prieš mėnesį, buvo atleistas ir meistras, tai nebeliko tų, kas bent įsivaizduotų, kas čia per situacija. Meras nori kaltinti statybininkus, bet jie čia mažiausiai kalti“, – piktinosi parlamentaras. Į Nerį teka srutos „Šiuo metu gruntas yra tvirtinamas, šeštadienį popiet ketinama pradėti nuotekų vamzdžių atstatymo darbus“, – tuokart informavo „Vilniaus vandenų“ Komunikacijos skyriaus vadovas Antanas Bubnelis.

Po įvykusios avarijos keletą valandų nuotekos buvo kaupiamos tarpinėje nuotekų stotyje, esančioje už kelių šimtų metrų nuo avarijos vietos. Tačiau vakare, persipildžius tarpiniams rezervuarams, jos buvo pradėtos leisti į Neries upę, netoli tilto šalia Edukologijos universiteto.

Nutrauktais magistraliniais nuotekų vamzdžiais iš siurblinės Upės gatvėje nuotekos įprastai pumpuojamos į netoli Gariūnų esančią Vilniaus Nuotekų valyklą. Šiais vamzdžiais nuotekos teka iš Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų. Dalis šių nuotekų, kiek leidžia technologinės galimybės, yra pumpuojamos aplinkinėmis trasomis. Šioje vietoje buvo įrengti du vamzdžiai, vienas įprastai naudojamas kaip atsarginis. Deja, avarijos metu buvo nutraukti abu vamzdžiai.

Asociatyvi nuotr.