„Būtinos visų valstybių pastangos pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos, suteikiančios naujų galimybių inovacijoms, darbo vietoms ir konkurencingumui. Mūsų šalis sėkmingai atskyrė ekonomikos ir išmetamųjų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) augimą – nuo 1990 m. BVP padidino 42 proc., o šių dujų kiekį sumažino 60 proc. Mūsiškė klimato kaitos politika vykdoma remiantis atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, energijos efektyvumo pastatuose didinimu, žiedinės ekonomikos skatinimu, depozito sistema“, – sakė Marius Narmontas. Jis pažymėjo, kad Lietuva yra patvirtinusi įsipareigojimą prisidėti prie bendrų ES klimato kaitos švelninimo tikslų, iki 2030 m. sumažinti ŠESD išmetimus bent 40 proc. ir 2020 m. baigti rengti ilgalaikę klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo prie jos strategiją.

Jau per konferencijos atidarymą šalių delegacijų vadovai skatino pereiti nuo derybų proceso prie Paryžiaus susitarimo įgyvendinimo. JT tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos 2018 m. paskelbta ataskaita rodo, kad temperatūra, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, jau yra pakilusi 1ºC. Jaučiami klimato kaitos padariniai ekosistemoms, gyvūnų rūšims. Šylant klimatui, plečiasi dykumos, mažėja dirbamos žemės plotų ir vandens išteklių, gausėja ekstremalių gamtos reiškinių. Todėl būtina neatidėliotinai imtis skubių kovos su klimato kaita veiksmų viso pasaulio mastu.

Madride vyksta ir įtemptos derybos dėl rinkos mechanizmo pagal Paryžiaus susitarimo 6 straipsnį patvirtinimo. Vienas svarbiausių Lietuvos ir ES tikslų – užtikrinti, kad naujas rinkos mechanizmas ne tik suteiktų dalyvaujančioms šalims galimybes sustiprinti savo veiksmus klimato kaitai švelninti, bet ir užtikrintų griežtą atskaitomybę už prekybą kreditais, siekiant išvengti dvigubos apskaitos ir išmetamųjų ŠESD didėjimo.

Aplinkos ministerija skelbia, kad daug dėmesio konferencijos metu skiriama ir vandenynų bei biologinės įvairovei išsaugojimui, atsižvelgiant į klimato kaitos poveikį. Konferencija vyks iki gruodžio 13 d.

Aplinkos ministerijos nuotr.