Kad ir kaip nenorėtume, visi namai dėvisi. Tik vieni – greičiau, kiti – lėčiau. Tinkama priežiūra yra galimybė sulėtinti šį procesą. Tai yra būsto administratoriaus atsakomybė, tam jis turi reguliariai vertinti esamą padėtį, sudaryti aiškų planą, ką daugiabutyje reikia atnaujinti, aptarti tai su gyventojais ir prižiūrėti tinkamą darbų atlikimą. Aišku, realybėje dažnai gyventojai nori sutaupyti, vengia atlikti darbus, kurie nėra kritinės svarbos ir dar nekelia didelio pavojaus, nors namo būklei tokie atidėjimai tikrai nepadeda. 

Mažiausiai išlaidų pareikalauja nauji objektai, žinoma, jeigu jie pastatyti kokybiškai. Juose visos inžinerinės sistemos būna naujos, sudėtos modernios medžiagos, kurios dažnai yra ir ilgaamžiškesnės, nei tos, kurios naudotos statybose prieš dešimtmečius. Todėl 1-3 metų senumo namas pareikalaus minimalių priežiūros išlaidų. 

Be abejo, pasitaiko atvejų, kai savininkams tenka papildomai investuoti ir į naujus namus. „Turėjome atvejį, kai per nežinojimą ar aplaidumą namo stogas statytojų buvo užklotas Lietuvos klimatinėms sąlygoms nepritaikyta danga, turinčia mažesnį šilumą saugančio poliesterio kiekį. Ši pigesnė pietų Europos rinkoms skirta medžiaga buvo neatspari minusinei temperatūrai, tapo trapi. Tad labai greitai prisireikė ją keisti“, – pasakoja Povilas Lysiukas. 

Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad nors namas ir naujas jį reguliariai apžiūrėti vis tiek būtina. Namą reikia apeiti ir po audrų, patikrinti, ar nėra vėjo nuplėštų detalių, pažeistų konstrukcinių elementų, paplautų trinkelių palei namo pamatą ar kitų problemų. 

Kita dažna gyventojų klaida – rinktis darbų atlikimą pagal kainą, o ne kokybę. Gyventojai kartais pasirenka dirbti su mažesnę kainą siūlančiais patentininkais, bet nepatyrę darbininkai padaro daug broko, sudeda pigias medžiagas, darbus atlieka taip, kad joks profesionalus inžinierius nesutiktų jo priimti. Taip gyventojams po kelerių metų tenka tą pačią namo dalį tvarkyti antrąkart ir patirti iki 2 kartų didesnes išlaidas.