Žmogus, kurį visapusiškai galima pavadinti sveiku, džiaugiasi puikia fizine ir emocine savijauta.Tai pagrindiniai faktoriai (protas, jausmai ir kūnas), lemiantys asmens sveikatos gerovę. Tačiau pastatų, kuriuose gydomi tie, kurie nori pasijusti geriau, „sveikatą“ veikia kur kas daugiau veiksnių. Medicinos pastatai yra vieni sudėtingiausių objektų, todėl jiems reikia skirti itin daug dėmesio projektavimo metu ir tinkamos priežiūros eksploatuojant jau įrengtą pastatą. Jų funkcionalumas architektūriniu, statybiniu, inžineriniu ir infrastruktūriniu aspektais privalo būti nepriekaištingas. Be to, šiandien balta plytelėmis apklijuotų sienų patalpa, į kurią vien įžengus širdis pradeda virpėti nuo baimės, – jau praeityje. Dabar modernios sveikatos apsaugos įstaigos spinduliuoja saugumą, komfortą ir šiuolaikinį dizainą.
KONCEPCIJOS VIRSMAS
„Funkcionalus dizainas gali prisidėti prie įgūdžių, ekonomijos, patogumo ir naudos gavimo skatinimo. Nefunkcionalus dizainas, priešingai, geba trikdyti įvairaus pobūdžio darbus, atplėšti nuo kokybės ir nesuvokiamai padidinti išlaidas“, – dar 1977 m. rašė knygos „Ligoninės planavimo ir dizaino procesas“ (angl. Hospitals, the Planning and Design Process) autoriai Owenas B. Hardy’is ir Lawrence’as P. Lammersas. Akivaizdu, kad prieš keletą dešimtmečių egzistavusi funkcionalumo svarba medicininės paskirties statiniuose šiandien keliolika aukštų šoktelėjo į viršų. Projektuojant medicinos pastatus, dinamika, kaip faktorius, užima vieną reikšmingiausių pozicijų.
Ligoninės pastato išdėstymas ir architektūra gali pagerinti pacientų gyvenimą. Todėl naujoji medicinos priežiūros įstaigų koncepcija tolsta nuo monotoniškų erdvių tarsi įsipareigodama siekti spalvų ir šviesos. Taip erdvės teigiamai paveikia pacientų nuotaiką ir net gali padėti jiems greičiau pasveikti.
Anksčiau kuriant medicinos įstaigas daugiau dėmesio buvo skiriama efektyviai aplinkai sukurti „techniniu aspektu“, neatsižvelgiant į kitą šios situacijos pusę. Taip, dauguma tokių sprendimų, priimtų projektuojant, statant ir eksploatuojant tokios paskirties pastatus, lėmė aukščiausią paslaugų efektyvumą skirtingose ligoninės vietose. Tačiau ilgainiui buvo suprasta, kad tarp paslaugų teikimo ir vietos, kurioje paslaugos teikiamos, būtina sinergija. Svarbu ne tik paslaugos ir įrankiai joms teikti, bet ir emocinis aplinkos elementas.
Dabar šiuolaikinėse ligoninėse architektūriniai, rodos, savaime suprantami atributai, tokie kaip natūrali šviesa, gamtos vaizdai pro langus ir ramūs, švarūs kambariai pacientams, suteikia kur kas didesnę teigiamą patirtį. Atpalaiduojanti aplinka ligoninėse ir gydymo centruose turi būti prioritetas, nes įrodyta, kad, sumažėjus stresui, pacientų praleidžiamas laikas šiose įstaigose sutrumpėja. Architektūros tyrimai ir medicininiai eksperimentai padėjo tai suprasti, tad moderniose ligoninėse šiuo metu dažnai galima išvysti lauko ir vidaus sodus, terasas, stiklo sienas, įleidžiančias į vidų šviesą, bei natūralias medžiagas, tokias kaip medis ar akmuo. Ligoninių architektūra pakeitė savo funkcinį fokusavimą, tad ligoninės dabar suprantamos kaip erdvių, kuriomis bandoma suteikti sveiką patirtį, visuma, o ne kaip erdvė, kurioje yra sukaupta medicininė įranga.
Verta atkreipti dėmesį, kad Kinijoje senovės Rytų menas fengšui taip pat tapo savotiška ligoninių įrengimo tendencija. Pavyzdžiui, ligoninės „Veiha“ architektai, norėdami sukurti sveiką ir pozityvią aplinką, imitavo tradicinę kinų architektūrą ir interjerą.
SAUGUMAS – PRIORITETŲ SĄRAŠE
Saugumas yra ligoninės sinonimas, todėl, įrengiant modernią bei patikimą medicinos įstaigą, turi būti užtikrinti visi jį ir komfortą garantuojantys faktoriai.
Svarbu suprasti, kad, pavyzdžiui, gražios ir tvirtos grindys ar moderni vėdinimo sistema nėra vien tik prabanga. Medicinos paskirties statiniuose šie, rodos, neakivaizdūs dalykai ypač reikšmingi. Juk tiesiog dažyto betono grindys nėra nei jaukios, nei saugios. Ligoninėse ir klinikose būtina, kad danga atlaikytų išorės veiksnius, taip pat negalima rizikuoti ignoruojant „saugumo salų“ zonų tose vietose, kur esama pavojaus paslysti.
Jei kalbame apie dinamiką, funkcionalumas, pageidaujamas sklandžiam žmonių judėjimui užtikrinti, vadovaujantis šiuolaikinėmis tendencijomis užima vis svarbesnę poziciją. Dėmesys atkreipiamas ne tik į kokybišką grindų dangą, bet ir į įrengtus efektyviai veikiančius liftus, keltuvus, nuolaidumas (pandusus).
Be to, kad kiekviena įstaiga ar pastatas turėtų įsirengti priešgaisrinę įrangą, medicinos statiniuose taip pat neišvengiama ir vėdinimo sistemų būtinybė. Svarbus ir higienos aspektas – turi būti numatytos patogios oro dezinfekavimo galimybės, pasitelkiant, pavyzdžiui, befiltrę oro valymo sistemą. Beje, sterilumas – kiekvieno medicinos paskirties pastato prioritetas. Ir švarių patalpų poreikis nuolat auga. Verta žinoti, kad pagal tarptautinį standartą ISO 14644-1 patalpų švarumas yra skirstomas net į devynias klases. Aukščiausia – ISO 1 klasė. Tokioje patalpoje žmonės gali būti tik su skafandrais. Sterilią ligoninės patalpą atitinka ISO 9 kategorija.
TVARUMAS IR EFEKTYVUMAS
Energiškai efektyvių ligoninių statybos svarba, apibrėžiant efektyvumo rodiklius kartu su kokybės ir tinkamumo rodikliais, kuria unikalią vertę.
Šiuo metu statybos projektai grindžiami integruotu pastatų projektavimu – procesu, į kurį įtraukti žmonės, verslo struktūros ir procedūros nuo pirminio projektavimo etapo iki pastato eksploatavimo ir priežiūros. Jis padeda pasiekti didesnį eksploatavimo patikimumą, sumažinti priežiūros išlaidas ir padidinti sistemos energinį efektyvumą.
Visada reikia atsižvelgti į tai, ar pastatas tinkamai eksploatuojamas. Funkcionalumas ir patogumas turi būti viršesni už kitus kriterijus. Pastato dizainą pirmiausia nustatys miesto reglamentai. Taip pat svarbu atsižvelgti į poreikius, kuriuos pastatas turi patenkinti, ir į reikiamų erdvių tipologiją, pasiskirstymą bei tūrį. Dar vienas ne mažiau svarbus dalykas – įvaizdis ir kiti veiksniai, tokie kaip: tvarumas, patikimumas, saugumas ir kt. Pavyzdžiui, dėl žemesnių lubų sumažėja energijos suvartojimas, padeda taupyti ir saulės energija, naudojama patalpoms šildyti ir karštam vandeniui gaminti.
Daugiausia energijos sunaudojančios sritys – oro kondicionavimas ir apšvietimas, bet net ir čia taip pat galima optimizuoti energiją. Pasyvaus saulės vėsinimo integravimas projektavimo etape padeda sumažinti pastato oro kondicionavimo poreikius. Apšvietimo išteklius, savaime suprantama, mažina natūrali šviesa. Be to, šis šviesos šaltinis ne tik mažina elektros energijos suvartojimą, bet ir greitina pacientų sveikimą, gerina darbuotojų produktyvumą ir reakcijos laiką.
POILSIO IR SVEČIŲ KAMBARIAI
Užsienyje medicinos įstaigose vis populiaresniais tampa poilsio bei svečių kambariai, kuriuose bendrose palatose gulintys asmenys gali priimti juos aplankyti užsukusius draugus, artimuose ar tiesiog pailsėti kitokioje erdvėje. Kai kuriose įstaigose šią funkciją atlieka įėjimo holai, zonos koridoriuose, tačiau itin svarbu, kad ji būtų pakankamai privati ir maloni.
