Per daug dažnai architektūros lauke pristatomos naujovės, pavadintos kita „stebuklinga statybine medžiaga“. Betonas leido išplėsti Romos imperiją, sutvirtinti plieninius miestus iki neįsivaizduojamų aukštumų, po dviejų tūkstantmečių plastikas pakeitė interjerą ir sumažino statybos išlaidas. Nors statybos pramonę įkvepė medienos patvarumas, natūralus, ekologiškumas, būtų pagrįsta abejoti, kodėl ir kaip XXI amžiuje medienai buvo suteiktas stebuklo statusas.
CLT – sluoksniuota medienos plokštė (angl. – Cross Laminated Timber) technologija sukurta 1970 – aisiais Šveicarijoje, remiantis faneros gamybos technologija. Tačiau ji nebuvo plačiai naudojama iki pat iki 2000-ųjų, kai lūžis įvyko tik dėl gamintojų įgyvendintų eksperimentų: statiniai iš aukščiausios medienos konstrukcijos (palyginimui su betonu ir plienu), ilgaamžiškumo bandymai ir kiti. Sustiprėjus ekologinių idėjų bangai, architektai pradėjo eksperimentuoti ir atrasti naujas CLT medienos panaudojimo galimybes. Pripažinsiu, kad jaučiu didelę simpatiją natūraliam medžiui. Augau namuose, kuriuose meilė plastikui buvo laikoma neišsilavinimo ženklu. Nuo mažens buvau mokyta gerbti aplinką (visomis prasmėmis) ir vertinti net mažiausias jos detales.
Paviljonas iš neidentiškų komponentų
2018 metais 15 studentų Britų Kolumbijos universitete (UBC) kartu su Davidu Correa Vaterlo universitete, Oliveriu Davidu Kreigu iš „Pažangaus miesto“ suprojektavo ir pastatė trečiąjį kasmetinį „Wander Wood“. Paviljonas – susuktos, grotelinės medienos konstrukcija, sudaryta iš visiškai neidentiškų komponentų.
Pasinaudojus pažangiausiais gamybos ištekliais, prieinamais Pažangaus medienos apdorojimo centre, įskaitant CLT gamyklą ir daugiaašį turinčiu pramoniniu robotu. Projektu ne tik siekta mokyti studentus, tačiau ir parodyti visuomenei, kad mediena yra daugiau nei perspektyvi medžiaga, kuriai gali būti pritaikytos šiuolaikinės gamybos technologijos.
Nors paviljonui pagaminti ir surinkti vietoje prireikė tik trijų dienų, nemažai laiko ir energijos buvo išnaudota siekiant užtikrinant greitą jo surinkimą.
Verčia permąstyti architektūros teoriją
Nors Londone gyvenantis architektas ir Bartlett’o architektūros mokyklos profesorius Gilesas Retsinas ilgai eksperimentavo ir su skaičiavimo dizainu, ir su naujais gamybos būdais, pastaruoju metu didelis dėmesys medienai paskatino jo praktiką nauja linkme. 2019 metais Londono karališkojoje akademijoje pastatyta milžiniška medinė konstrukcija buvo pirmasis architekto bandymas pritaikytą papildytą realybę modulinės medienos konstrukcijose naudoti naudojant „Microsoft Hololens“. „Mes panaudojome MH, norėdami tiesiogiai iš skaitmeninio modelio siųsti instrukcijas vietoje dirbančiai komandai“, – tuokart aiškino G. Retsin.
Dar prieš pandemiją ir karantino sumaištį, architektūros konkurse, vykusiame Niurnberge (Vokietija), G. Recinas savo žvilgsnį atkreipė į žymiai didesnį mastelį – kokia būtų buvusi pirmoji pasaulyje robotiškai surenkama medienos koncertų salė? Bendradarbiaujant su architektu Stephanu Markusu Albrechtu, inžinerijos konsultantu „Bollinger-Grohmann“ sukurtame projekte atsižvelgiama į vietą tame regione, kuriame gausu medienos, kartu numatant medžiagos pritaikymą sudėtingam pastato tipui.
„Medinių konstrukcijų projektavimas reiškia ne tik tvaresnę ateitį, bet ir poreikį nuodugniai pertvarkyti pastatus. Tai sudėtinga kūrybinė užduotis, mes tikrai vėl kvestionuojame pagrindines architektūros dalis“, – sakė G.Retsin.
Ekologija lygu ekonomika
Profesoriui Casey Rehm darbas su mediena reiškė iššūkį daugeliui architektūros srities klausimų vienu metu. Mediena yra retai naudojama statybinė medžiaga Los Andžele, atsižvelgiant į dideles laiko ir medžiagų sąnaudas, susijusias su jos transportavimu ir gamyba. Tačiau profesorius įrodė visam pasauliui, kad jeigu medienos atliekos būtų naudojamos kaip statybinės medžiagos, šis statybos būdas būtų pats ekonomiškiausias.
Nors mediena buvo naudojama statant vis didesnius statinius visame pasaulyje, pavyzdžiui, daugiabučių gyvenamųjų namų statybai ir biurų pastatams, C. Rehm įsitikinimu, medžiagą galima pagrįstai pritaikyti mažesniam mastui. Šiuo atžvilgiu C. Rehmas su savo studentais tyrinėjo nebrangių CLT plokščių, skirtų benamiams būstų ir papildomų gyvenamųjų namų statybai Los Andžele, strategijas.
@Architektų vizualizacijos, jeigu nenurodyta kitaip
