Duomenys, gaunami iš mobiliųjų įrenginių, saugumo jutiklių ir kamerų, dronų, vaizdo įrašų ar statinio informacinio modeliavimo (BIM), tapo informacijos jūra. Ją tinkamai panaudojus, statybų pramonė įgyja neeilinę galimybę sukurti naujus darbo greičio, kokybės ir saugumo standartus.

Naudojant prieinamus, nebrangius internetinius prietaisus, įmanoma iš kiekvieno pastato kampo rinkti didelius duomenų fragmentus. Statybų sektoriuje atsiranda vietos dirbtiniam intelektui (DI): surinkti duomenys analizuojami ir apdorojami, vėliau pateikiamos įžvalgos, padedančios priimti pagrįstus sprendimus.

DI neturi būti apribotas

Prakalbus apie DI, dauguma vis dar įsivaizduoja futuristines filmų scenas, tačiau šiandien tai jau realybė.

Dirbtinis intelektas yra terminas, skirtas apibūdinti procesui, kai technologijos imituoja žmogaus pažinimo funkcijas. Pavyzdžiui, problemų sprendimą, skirtingų modelių atpažinimą ar mokymąsi. Būtent pastarasis yra DI sritis, kurioje naudojami statistiniai metodai.

Svarbiausia, kad kompiuterinės sistemos galėtų mokytis nebūdamos aiškiai užprogramuotos: tuomet teikiamos objektyvesnės įžvalgos, apdorojama daugiau duomenų.

Spartesnis darbo procesas

DI naudojimas statybų sektoriuje dar nėra labai dažnas, bet vis dėlto egzistuoja. Vienas iš pritaikymo būdų – statybos darbų proceso stebėjimas. Naudojantis DI paremtomis programomis, galima valdyti užduočių planavimą ir pasiskirstymą: stebimi visi tiesiogiai su statybomis susiję įvykiai, galintys turėti įtakos terminams.

Šiuo metu ypač populiarus tapo išmanusis grafikas. Jis paremtas kiekvieno proceso dalyvio stebėsena – ir kompetencijų, ir darbo laiko prasme. Pavyzdžiui, jei vadovas staiga suserga ar išeina atostogų, sumanus grafikas nuskaito kitų darbuotojų, kurie turi tinkamų įgūdžių, duomenis ir perskirsto svarbiausias užduotis, krūvius.

Svarbu ir tai, kad DI gali analizuoti ir gretutinius įvykius: eismo spūstis, tarptautinius įvykius, medžiagų pristatymo terminus ir pan. Tokia programinė įranga gali leisti nuolat tobulinti projekto planavimą ir padidinti efektyvumą.

Optimalumas visose srityse

Kaip teigia „Forbes“, šiuolaikiniai pastatai yra ne tik keturios sienos ir stogas – visa tai dėl skaitmeninių technologijų. Tyrimų duomenimis, tikimasi, kad pasaulinė išmaniųjų pastatų rinka iki 2020 m. pasieks 36 mlrd. JAV dolerių.

Kasmet keičiasi statybos procesas, nes klientams reikia ne tik gyvenamosios ar darbo vietos – dėmesys kreipiamas ir į pastato efektyvumą bei tvarumą. Jau įrodyta, kad DI gerokai padidina alternatyvios elektros galimybes – jis suranda optimalius saulės kolektorių ir vėjo jėgainių išdėstymus. Tad DI pramonės planavimo srityje įgauna neįtikėtiną populiarumą.

DI įrankiai analizuoja esamus pramonės planus, informaciją apie naujas statybas bei jau pastatytų objektų schemas. Analizuojami visi statybų planai, kad DI išmoktų naujų statybos modelių. Pagrindinė šios analizės užduotis – surinkti reikiamą informaciją apie pagrindinius veiksnius, turinčius įtakos bendrai kokybei ir statybų sąnaudoms.

Remdamasis įvairiais veiksniais, tokiais kaip darbo sudėtingumas, projekto dydis, naudojamos medžiagos ar sutarties rūšis, DI gali įvertinti apytikslį išlaidų viršijimą pagal panašumus kuriant ankstesnius projektus. Be to, DI gali apskaičiuoti bendras išlaidas, atsižvelgdamas į visas problemas ir galimą riziką, remdamasis ankstesnių projektų duomenimis.

Naudojant DI optimalesnis tampa ir pats projektavimo procesas, nes nebereikia klausti užsakovo, kokio pastato jis tikisi. DI geba analizuoti visus su užsakovu susijusius kriterijus ir pasiūlyti būtent jam pritaikytus sprendimus.

Sumažintas traumų koeficientas

Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, vien praėjusiais metais Lietuvoje įvyko beveik 160 nelaimingų atsitikimų statybvietėse, iš kurių net 39 baigėsi darbuotojų mirtimi. Statybų pramonė išlieka viena rizikingiausių sričių jau ne vienus metus iš eilės.

Nelaimingi atsitikimai gali būti suskirstyti į grupes: žmonių ir įrangos. Paprastai, siekdamos užkirsti kelią visoms su žmonėmis susijusioms problemoms, įmonės kuria įvairius taisyklių rinkinius. Tačiau vis tiek išlieka tikimybė, kad darbuotojai pažeis saugos taisykles. Sprendimą, kaip išvengti pažeidimų, taip pat gali pasiūlyti DI.

Statybose jau dabar naudojama technologija, kai realiuoju laiku analizuojami vaizdo įrašai iš saugos kamerų. DI paremtos technologijos iš šių duomenų gali nustatyti nenormalų darbuotojų elgesį ir įspėti statybų bendrovę.

Su įranga susijusios problemos taip pat gana dažnos, tad buvo sukurtas metodas stebėti įrangos nusidėvėjimui: darbuotojų grupė apžiūri įrangą, fotografuoja ir įkelia nuotraukas bei užpildo ataskaitas. Būtent pagal šiuos duomenis inžinieriai moko DI, kaip nustatyti galimus įrangos gedimus. DI sugeba sekti avarijas ir jas numatyti, išvengdamas žalingų situacijų.

Žmonių nebereiks?

Deja, DI negali pakeisti žmogaus. Tam tikrais atvejais jis vis dar negali būti naudojamas be operatoriaus įsikišimo: ypač statybų pramonėje, kur kiekvienas sprendimas ar įvykis grindžiamas daugybe išorinių veiksnių ir gali sukelti skirtingų pasekmių. Kompiuterinės technologijos pačios savaime negali išspręsti problemų ir tam vis tiek reikia žmogaus pagalbos.

Vis dėlto mašinų mokymasis ir DI turi neribotą potencialą statybų srityje. Tai įrankis, užtikrinantis intuityvesnį žmogaus sąveikos su programomis ir duomenimis procesą.

Aura Jankūnaitė