Kauniečių pagamintų padažų jau visai netrukus „Hesburger“ restoranuose paragaus gretimų Baltijos šalių ir Bulgarijos gyventojai. Iki šiol visi „Hesburger“ padažai buvo gaminami Suomijoje, bet greitai šio tinklo restoranus gretimose šalyse padažais padės aprūpinti naujoji gamykla, iškilusi Lietuvoje.
Didžiausias Baltijos šalyse ir Suomijoje greitojo maisto restoranų tinklas „Hesburger“ Kauno rajone, Tirkiliškių kaime, pastatė padažų gamyklą ir logistikos centrą, į kurį investuota 15 mln. eurų. Pagrindiniame apie 5 600 m2 ploto pastate jau greitai pradės veikti automatizuota gamykla – diegiama gamybinė įranga. Logistikos centras pradėjo dirbti pavasarį.
Objektas: „Hesburger“ padažų gamykla ir logistikos centras
Adresas: Tirkiliškių k., Kauno r.
Plėtotojas: tarptautinė kompanija „Hesburger“
Projektuotojai: UAB „2L Architects“
Generalinis rangovas: UAB „Lighthouse Contracting“
Plotas: 5 600 m2
Energinio naudingumo klasė: A+
Statybos pradžia: 2020 m.
Statybos pabaiga: 2021 m.
Investicijos: 15 mln. eurų
Kaip sakė „Hesburger“ tarptautinės plėtros direktorė Ieva Salmela, greitojo maisto restoranų tinklas labai sparčiai auga ir plečiasi esamose rinkose, taip pat žvalgomasi ir į naujas potencialias rinkas: „Turime užtikrinti stabilų ir pakankamą produktų tiekimą gerokai išaugusiam tinklui, todėl esamus gamybos pajėgumus papildys nauja gamykla Lietuvoje, Kauno rajone.
Joje bus gaminamas majonezas ir kiti padažai mūsų tinklo restoranams – apie 1000 tonų per metus.“ Visą „Hesburger“ tinklą sudaro 500 restoranų. Lietuvoje dabar veikia 57, Latvijoje – 50, Estijoje – 48 restoranai. Tinklas taip pat dirba Bulgarijoje (19), Ukrainoje (6), Vokietijoje (2), Rusijoje (36) ir Baltarusijoje (2).
Rinkdamas vietą gamyklai ir logistikos centrui, „Hesburger“ ieškojo logistinei veiklai ir jos plėtrai geografiškai patogios lokacijos. Tarptautinio investuotojo pasirinkimą lėmė tai, kad Kaunas yra Lietuvos geografiniame centre, todėl iš čia patogu pristatyti produkciją į visus Lietuvos restoranus.
Gerai išvystyta tarptautinių kelių infrastruktūra leidžia sėkmingai vykdyti logistiką iš Kauno į kitas šalis, pavyzdžiui, kelias „Via Baltica“ leidžia patogiai paskirstyti produkciją kitų Baltijos šalių restoranams. Iš šio logistikos centro produktai jau gabenami ir į „Hesburger“ Bulgarijos sandėlį. Naujasis logistikos centras Lietuvoje leido užtikrinti sėkmingą logistikos veiklą ir jos plėtrą, patenkinti išaugusius restoranų tinklo padažų gamybos poreikius.
Naujame fabrike ir logistikos centre sukurta 20 naujų darbo vietų. Jų skaičių per penkerius metus ketinama padidinti dvigubai. Logistikos centro ir gamyklos darbuotojams suteiktos patogios darbo ir poilsio sąlygos. Pastato antresolėje įrengti poilsio kambariai su virtuvėlėmis, modernios persirengimo patalpos su dušais, pasitarimų ir darbo kabinetai su automatiniais šviesos reguliavimo jutikliais.
Koridoriuose naudotos tamsios spalvos aliuminio vitrinos ir ažūrinės lubos suteikia industrinio dizaino nuotaiką. Administracijos darbo patalpas vėsina ir šildo vandeniniai konvektoriai, prijungti prie bendros pastato šaldymo sistemos. Darbuotojų poilsio zona įrengta ir lauke, kur taip pat patogu pietauti.
Energinis efektyvumas ir ekologija – prioritetiniai aspektai
Praėjusį rudenį pradėtos statybos nesustojo net ir pandemijos sąlygomis. Įgyvendinti projektą per karantiną, sėkmingai planuoti, dalintis užduotimis, nenukrypti nuo statybos darbų grafiko ir stebėti projekto progresą realiuoju laiku internetu leido informacinės technologijos, kurias pritaikė projekto valdymo partneriai UAB „Incorpus“. Nuo projektavimo pradžios pastatas modeliuotas BIM aplinkoje. Buvo sukurtas erdvinis 3D visų sistemų modelis. „Dalux“ statybos valdymo platformoje projektą ir jo įgyvendinimą realiuoju laiku stebėjo visa projekto komanda. Tai leido nevėluoti ir išvengti nuostolių.
Naujoje gamykloje Lietuvoje naudojama analogiška technologija, kaip ir „Hesburger“ gamyklose Suomijoje. Projekto vadovas, architektas Julius Lapinskas sako, kad „2L Architects“ komandai šis projektas buvo vienas tvariausių ir technologiškai sudėtingiausių.
Vienas svarbiausių projektavimo uždavinių, pasak J. Lapinsko, buvo pastato energinio efektyvumo, šilumogrąžos, pastato valdymo ir aplinkosauginiai aspektai. Turėjo būti užtikrintas pastato sandarumas, tinkamas vėdinimas, drėgnumas ir temperatūrinis režimas. Projektuotojams teko užduotis suprojektuoti ne tik pastato architektūrą, konstrukcijas, visas pastato inžinerines sistemas, bet ir technologinę įrangą, buvo sukurti inžinerijų valdymo algoritmai.
Kita užduotis – šalčio, šilumos gamybos ir šilumos atgavimo ūkio projektavimas. Šiame objekte numatytas antrinis šilumos panaudojimas. Tai padeda užtikrinti pastato valdymo sistema. Projekte panaudotas vienas ekologiškiausių sprendimų sandėliams ir gamybai – efektyvi 2 MW šaldymo sistema su šaldymo agentu – angliarūgšte (CO2). Iš šalčio sistemos aušyklių atgaunama šiluma panaudojama gamybos ir buities srityse. Ant statinio plokščio stogo suprojektuota daugiau nei 300 kW saulės jėgainė, be to, sumontuoti generatoriai, kurie gali gamyklai užtikrinti nepriklausomą elektros tiekimą.
J. Lapinskas pasakojo, kad projektuotojams buvo nelengva objekte tinkamai rasti vietą ir sujungti sudėtingas inžinerines vėdinimo bei šaldymo, vandens ir oro tiekimo, kitas sistemas. Beje, jų susikirtimų padėjo išvengti erdvinis statinio modelis.
Logistikos centro pastato dalis susideda iš kelių sandėlių su skirtingais temperatūriniais režimais. Architekto teigimu, specifiniai reikalavimai buvo keliami itin šaltoms patalpoms (šaldikliams), kur turi būti užtikrintas šalčio tiekimas bei gaisrinė sauga.
Kitas projektuotojų įveiktas iššūkis buvo nuotėkų valykla: sukurtas tarsi pastatas pastate – sudėtingas inžinerinis mechanizmas, jungiantis lauko ir vidaus įrenginius, kuriame yra ir jį aptarnaujančios valdymo, vėdinimo bei kitos sistemos. Itin pažangi nuotekų valykla užtikrina labai aukštą nuotekų išvalymo efektyvumą ir atitinka aukščiausius aplinkosaugos reikalavimus.
Esminius projekto pastatų sprendinius, pasak J. Lapinsko, padiktavo padėtis pasaulio šalių atžvilgiu, įvažiavimo keliai ir pastato technologijos ypatumai. Statinys projektuotas kaip vienas L raidės formos tūris, su atskiru nuotekų valyklos priestatu juos sieja stoginė ir rampa. Naujojo statinio raiška saikinga, utilitari, didelis dėmesys skirtas matomumui iš Kauno Baltijos prospekto pusės.
Pastatą derinant prie konteksto ir atsižvelgiant į tarptautinio „Hesburger“ prekių ženklo stilių, numatytas tamsesnių spalvų fasadas. Ant daugiasluoksnių plokščių panaudota HPL apdailos plokštė, taip pabrėžiant rampos ir langų horizontalumą. Tai vizualiai pasmulkino pastato tūrį, jo mastelį priartino prie netoli esančių gyvenamųjų namų. Aplink pirmąjį aukštą suprojektuota rampos zona iš dalies uždengta tamsiomis plokštėmis, siekiant pabrėžti pastato horizontalumą ir paslėpti technologinius procesus.
Pastato laikančiosios konstrukcijos suprojektuotos gelžbetoninės, dėl didelių apkrovų numatytos didelių gabaritų sijos ir perdangos. Metalinės stogo konstrukcijos pritaikytos saulės jėgainės ir technologinio aušinimo sistemos apkrovoms. Viršutinis stogo sluoksnis pasirinktas baltos spalvos, kad į saulės kolektorius atsispindėtų dar daugiau šviesos, o stogas neperkaistų.
„Hesburger“ logistikos centro ir gamyklos projekte panaudotos „Balex Metal“ daugiasluoksnės „sumuštinio“ tipo plokštės PIR ir su nedegios mineralinės vatos užpildu. Didžioji dalis šių plokščių padengtos nerūdijančiuoju plienu.
Sėkmę užtikrino sprendimų priėmimas realiuoju laiku
Nors generalinės rangos bei projektų valdymo įmonei „Lighthouse contracting“ atlikus pirminę projekto analizę, standartinės 5520 m²pastato konstrukcijos nekėlė jokių iššūkių, generalinis rangovas didžiausią dėmesį sutelkė į pagrindinių dviejų sričių suvaldymą – projekto statybos ir korekcijos valdymą realiuoju laiku bei kompleksinių inžinerinių sistemų kūrimą ir įrengimą.
Statant gamyklą, generalinis rangovas „Lighthouse contracting“ vienu metu valdė ir prisiėmė atsakomybę už 20 subrangovų įmonių kokybišką bei laiku atliktą darbą. Visos projekto šalys vykdė komunikaciją ir priėminėjo svarbius sprendimus pasitelkdamos profesionalią statybos valdymo platformą „Delux“. Ji leido stebėti projekto eigą, dokumentacijas, procesus, kilusias rizikas, teikiamus pasiūlymus bei priimamus sprendimus realiuoju laiku.
Dėl nuolat atnaujinamų statinio sprendimų pagal gamybos ir technologijos liniją, vienas sudėtingesnių uždavinių buvo šalių įsitraukimo suvaldymas bei statinio planavimo, inžinerinių sistemų pakeitimai, darbų vykdymo eiga ir terminai. „Lighthouse conracting“ pavyko ne tik suvaldyti visus šiuos iššūkius ir patenkinti užsakovo lūkesčius, bet ir atlikti tai maksimaliai skaidriai, taikant „open book“ principą.
Objekte sumodeliuota ir integruota inovatyvi 2MW galios CO2 pramoninio šaldymo sistema, kuriai veikiant ir gaminant vėsą išskiriama šiluma surenkama ir panaudojama pastato technologinėms bei buitinėms reikmėms. Taip pat įdiegta moderni vėdinimo sistema su oro vėsinimo, drėkinimo ir sausinimo funkcijomis bei mikroklimato reguliavimu. Sumontuoti dujiniai katilai vandens bei patalpų šildymui ir galingi garo katilai, skirti gamybos technologijai.
Visos šios inžinerinės sistemos sujungtos, kad perteklinė energija būtų generuojama akumuliacinėse talpose ir sistemos kompensuotų viena kitos energijos išteklius. Sistemos junginį valdo bendra pastato valdymo sistema, leidžianti stebėti energijos suvartojimą ir jį reguliuoti. Įgyvendinus projekto sprendinius, pasiekta pastato energinio naudingumo klasė A+.
Vienu metu kokybiškas, laiku įvykdytas 20 subrangovų įmonių darbas yra gero planavimo, visų sistemų koordinavimo rezultatas. „Nors projektas buvo sudėtingas, bet dėka tokios komandos ir reiklaus, į kokybę orientuoto užsakovo tokius projektus norėtumėme kartoti ir kartoti“, – pabrėžė „Lighthouse contractig“ generalinis direktorius Andrius Velutis.
Viską mato ir identifikuoja pastato valdymo sistema
„Hesburger“ naujojo pastato valdymo automatizavimo projektas patikėtas vienai labiausiai patyrusių šios srities bendrovių UAB „ELTKO“. Automatizuotų pastato valdymo sistemų profesionalai buvo pasirinkti ne be reikalo,, kadangi „Hesburger“ pastatas santykinai nėra labai didelio ploto, tačiau jame integruotas įspūdingas įvairių inžinerinių sistemų kiekis, UAB „ELTKO“ ekspertinė patirtis čia vaidino svarbią rolę. Sumanus Užsakovas pasirinko gerus sprendinius, tad iššūkių kupiną automatizavimo projektą buvo įdomu rengti, diegti bei įgyvendinti.
Objekte panaudota gamintojo „Schneider Electric“ pastatų valdymo sistemos programinė įranga, kuri dirba atvirais komunikacijos protokolais, todėl ją paprasta suderinti su įvairių kitų gamintojų įranga. Įdiegta sistema yra tarsi pastato smegenys – ji leidžia reguliuoti ir stebėti pastato vėdinimo, vėsinimo, šildymo, kondicionavimo technologijas, drėgmės, temperatūros, energijos suvartojimo parametrus, kaupia, saugo ir analizuoja duomenis. Taupomas statinio eksploatavimo laikas – reikia mažiau sistemų priežiūros, nes viską realiuoju laiku mato ir identifikuoja pastato valdymo sistema. Debesų kompiuterija paremtos analitinės programos nuotoliniu būdu siunčia ataskaitas apie elektros, šilumos energijos sąnaudas, parametrų nukrypimą, įrangos nusidėvėjimą ir įspėja apie galimus gedimus.
Projekte pasirinktas aukštas pastato valdymo automatizavimo lygis, lyginant su kitais Lietuvoje vykdytais projektais. Inžinerinės sistemos buvo suprojektuotos taip, kad būtų galimybė automatizuotoje pastato valdymo sistemoje integruoti ne tik šildymo ir vėdinimo, bet ir priešgaisrinę signalizaciją bei apsaugos sistemą. Tokio aukšto lygio automatizavimas šiandien dar retai pasitaiko objektuose Lietuvoje, bet tai yra ateitis: kuo toliau, tuo dažniau ir šios sistemos bus integruojamos į vieningą pastato valdymą, nes tai patogu pastato valdytojui, taupo resursus ir užtikrina saugumą. UAB „ELTKO“ didžiuojasi prisidėjusi prie tokio lygio išmanaus pastato projekto ir auginanti kompetencijas būsimiems iššūkiams.
Drėgmės kontrolė – be kompromisų
„Hesburger“ padažų gamyklai ir logistikos centrui Kauno rajone NIT tiekė pripažinto pasaulyje gamintojo „Seibu Giken DST“ (Švedija) įvairių galingumų adsorbcinius sausintuvus, kurie gali sausinti orą, esant žemesnei nei 0 °C temperatūrai.
Nuo 1993 m. „Seibu Giken DST AB“ yra japonų kompanijos „Seibu Giken Co Ltd.“ dalis. Ši kompanija pirmoji pasaulyje pagamino silikagelio rotorius ir nuo pat 1984 m. iki šių dienų išlieka šios technologijos lydere. Bendrovė kuria ir vysto naujas sausinimo (drėgmės surinkimo) technologijas, tarp kurių adsorbcinių sausintuvų rotoriai, VOC rotoriai, šilumokaičiai, „medaus korio“ rotoriai ir t. t. Įmonės gaminių asortimentas specialiai sukurtas siekiant išspręsti drėgmės problemas komercinės ir pramoninės paskirties objektuose.
Adsorbciniai sausintuvai su automatikos komplektais panaudoti gamybinių patalpų drėgmės kontrolei, nes jie labai tinka, kai reikalingas „gilesnis“ sausinimas, t. y., kai reikia gauti labai sausą orą. Pagrindinis tokio drėgmės rinktuvo elementas – cilindro formos akytas rotorius, kurio vidinis paviršius, padengtas desikanto sluoksniu, gali sugerti didelį kiekį drėgmės.
Drėgmės rinktuvai RL, sausinantys pagal „Recusorb“ principą su įmontuotu šilumos atgavimu, naudojami vidutinio dydžio arba dideliuose (atsižvelgiant į modelio galią) sandėliuose, šaldančiose patalpose, ledo arenose, taip pat cheminių, farmacinių ir gamybinių procesų metu santykinio oro drėgnumo kontrolei.
Drėgmės rinktuvai CZ sausina pagal „Consorb“ principą, kuris labai tinka, jei yra didelis drėgmės kiekio skirtumas tarp technologinio proceso ir regeneruojamo oro. Jie taip pat regeneracijai gali naudoti tik karštą vandenį arba karštą vandenį kartu su elektriniu šildytuvu.
Visuose RL (angl. Recusorb LIGHT) blokuose sumontuoti naujos kartos aukštos kokybės D-MAX rotoriai (iš „Seibu Giken Co“), padengti higroskopine substancija (silikageliu). Silikagelis vis dar yra chemiškai sujungtas su struktūra, o tai reiškia, kad nėra desikanto pernešimo į orą. Tai taip pat užtikrina puikų eksploatavimo laiką. D-MAX rotorių galima nuplauti, jei jis užterštas.
Korpusas pagamintas iš „Aluzink“, dažytas milteliniu būdu, sienelės izoliuotos akmens vatos izoliacija. Reaktyvacijos šilumokaitis garinis arba elektrinis, atsižvelgiant į modelį. Ventiliatoriai su efektyviais EC varikliais. Apsaugos klasė IP44. Darbinės temperatūros: nuo -30 iki +40 °C
Adsorbciniai oro sausintuvai – vienintelis sprendimas, tinkamas, kai yra didelė drėgmė (iki 100 % RH) ir žema temperatūra (iki 3 °C). Efektyviausi tuomet, kai temperatūra yra nuo 3 iki 35 °C, o drėgmė mažėja nuo 100 iki 40 % RH. Gali sausinti net neigiamosios temperatūros orą, be to, yra lengvesni ir dirba tyliau nei kondensaciniai, kuriuose dažniausiai naudojamas kompresorius.
Adsorbciniai sausintuvai dirbdami išskiria daug šilumos, todėl sausinamo oro temperatūra kyla. Džiovinant patalpas po apdailos ar užliejimo, tai gali būti naudinga, tačiau vėsinant reikia papildomų energijos sąnaudų, nes nusausintą orą reikia vėsinti.
Sprendimai užtikrina energinį efektyvumą
Naujojoje „Hesburger“ gamykloje vieną svarbiausių inžinerinių elementų – aukšto efektyvumo dujinę katilinę – suprojektavo ir įrengė įmonė UAB „Filter“. Katilinę sudaro du modernūs garo katilai, kurių kiekvieno našumas – po 1 toną per valandą. Garas naudojamas oro sausinimui, karšto vandens šildymui ir gamybos technologiniams procesams. Taip pat įrengtas 1 megavato (MW) šilumos galios vandens šildymo katilas.
Kvalifikuoti UAB „Filter“ specialistai ne tik suprojektavo, bet ir sumontavo šią katilinę, sakė įmonės projektų skyriaus vadovas Aleksandr Kuznecov. Anot jo, dujinis vandens šildymo katilas numatytas labiau kaip rezervinis įrenginys – jis įsijungia prireikus, bet pirmiausia gamykloje bus naudojama atgauta šiluma iš modernios CO2 pramoninio šaldymo sistemos bei kompresorinės, kuriai veikiant išskiriama šiluma surenkama ir panaudojama pastato technologinėms bei buitinėms reikmėms.
A. Kuznecov teigė, kad naujosios „Hesburger“ gamyklos projekto užsakovo priimti sprendimai investuoti į modernias šilumos atgavimo sistemas leis ateityje mažinti dujų suvartojimą, išlaidas ir taršą. „Gamykloje įdiegėme sudėtingą sistemą, kuri veikia efektyviai ir leidžia taupyti energijos išteklius. Panaudota kokybiška įranga tarnaus ilgai. Investicijos į efektyvius katilus ir kelių pakopų vandens paruošimo sistemą ateityje gamyklai bus itin ekonomiškai naudingos“, – sako A. Kuznecov.
Viena iš UAB „Filter“ veiklos sričių – dujinių katilinių projektavimas ir įrengimas, bet šiame projekte gana sudėtinga šilumos atgavimo sistema su daug elementų buvo savotiškas iššūkis, kurį įveikti padėjo sukauptos žinios ir ilgametė patirtis.
Baldai, patogūs ir dirbti, ir pailsėti
Tarptautinio investuotojo „Hesburger“ naujosios gamyklos administracinėse patalpose komfortiškų biuro darbo vietų įrengimu ir darbuotojų patogumu ilsintis rūpinosi UAB „Narbutas Lietuva“ komanda. Biure ir poilsio kambariuose ergonomiškas bei komfortiškas sąlygas kuria lietuviški baldai, pagaminti gamykloje „Narbutas“, Ukmergėje, taip pat pasiūlyta užsienio gamintojų baldų.
Biuro darbuotojams itin svarbu užtikrinti ergonomiškas sąlygas. Darbo vietoms įrengti pasirinktos gamykloje „Narbutas“, Ukmergėje, pagamintos labai patogios, ergonomiškos, ilgai sėdėti pritaikytos kėdės „Eva II“. Jų dizainas ir ergonomika puikiai dera prie darbo stalų iš trijų bendrovės „Narbutas“ kolekcijų: T-EASY ir NOVA A bei itin komfortiškų reguliuojamo aukščio stalų ACTIVE. Patogios NOVA stalčių spintelės po stalais ir įvairios kolekcijos CHOICE spintos užtikrina, kad darbo priemonės visada būtų po ranka.
UAB „Narbutas Lietuva“ komanda taip pat rūpinosi komfortiškų darbo vietų įrengimu pasitarimų kambariuose, kur pasiūlyti modernaus dizaino, patogūs ir estetiški baldai: ilgos pasitarimų valandos neprailgs sėdint patogiose „Narbutas“ kėdėse TWIST&SIT, kurias sukūrė danų dizainerių duetas Christina Strand ir Nielsas Hvassas. Jos puikiai dera prie patogių italų gamintojo SCAB pasitarimų stalų „Metropolis XL“.
Poilsio zonoje įrengtoje virtuvėje papietauti, išgerti kavos ir pabendrauti susiburiantiems įmonės darbuotojams patogu įsitaisyti ant medinių grakštaus silueto, minimalistinio stiliaus valgomojo kėdžių MOON ir prie jaukią atmosferą kuriančių valgomojo stalų NOVA U. UAB „Narbutas Lietuva“ komanda pasirūpino kiekviena detale poilsio zonose ir pasiūlė nemažai įdomių nestandartinių baldų sprendimų maksimaliam darbuotojų patogumui. Suprojektuotos ir pagamintos nestandartinės virtuvės ir persirengimo spintelės, kuriose patogu pasidėti daiktus.
„Įmonės komanda džiaugiasi „Hesburger“ gamyklos projektu ir sklandžiu jo įgyvendinimu, kurį užtikrino puikus visų šalių bendradarbiavimas. Labai sklandžiai derinome projektą tiek su užsakovu, tiek su projekto architektais „2L Architects“, – sako UAB „Narbutas Lietuva“ rinkodaros vadovė Gabrielė Vaitonytė-Galdikienė.
Tokio aukšto lygio automatizavimas šiandien dar retai pasitaiko objektuose Lietuvoje, bet tai yra ateitis: kuo toliau, tuo dažniau ir šios sistemos bus integruojamos į vieningą pastato valdymą, nes tai patogu pastato valdytojui, taupo resursus ir užtikrina saugumą.
Norbert Tukaj nuotr.
