Ar darni gyvensena – mūsų būdas išlikti?
Šiuolaikinė visuomenė vis dažniau atsisuka į tvarią architektūrą, diegdama naujausias technologijas ir atspindėdama pasaulines tendencijas, siekdama prisidėti prie etiškos visuomenės vystymo politikos, kad užtikrintų savo bei ateities kartų gerovę. UAB „Structum projektai“ konferencijos „Ateities statybos: žaliasis gyvenimo būdas“ dauguma pranešėjų teigė, kad esamai situacijai reikia rimtų sprendimų, ir atskleidė naujas idėjas bei įžvalgas. Darni gyvensena, jos principų puoselėjimas gali būti vienas iš būdų išlikti. Jos koncepcija – subalansuoti ekologinius, ekonominius, socialinius žmonijos interesus.
Statinys – tai funkcinė sistema
Pastatai yra vieni didžiausių aplinkos teršėjų ir energijos vartotojų, tad šiuolaikinė visuomenė gręžiasi į tvarią, tausojančią architektūra. Ar žaliuoju galime vadinti tokį statinį, kuris turi žalią stogą, fasadą? Ar žaliasis pastatas toks, kuris turi želdintą stogą, o gal saulės fotovoltinę jėgainę? Ar „žalias“, reiškia, kad jis ir tvarus? Anot konferencijos pranešėjų, iš tiesų tarp žalumo ir tvarumo negalime dėti lygybės ženklo. Žaliojo pastato koncepcija daugiau nagrinėja aplinkosauginius (poveikis gamtai, planetai), socialinius (poveikis žmogui) aspektus. Tvaraus pastato idėja aprėpia daugiau. Pavyzdžiui, finansinius dalykus: kiek pastatą kainuoja pastatyti, kokios pradinės investicijos, ar jos racionalios, kokia kuriama ekonominė vertė (objektas kažkada gali būti parduodamas, griaunamas). Greitai besikeičiančiame pasaulyje darnus, tvarus, žalias tampa vienu svarbiausių faktorių, apibrėžiančių kokybiškus pastatus, kurie sukuria sveiką aplinką žmogui, mažina neigiamą poveikį gamtai. Tokį pastatą galime apibūdinti šiais epitetais: sveikas, komfortiškas, finansiškai racionalus, ilgalaikis ir racionaliai vartojantis gamtinius išteklius visuose savo gyvavimo cikluose. Statinys – tai daugiafunkcė sistema, jo ekologiškumas visada paremtas tuo, kaip efektyviai visos sistemos veikia.
Energijos taupymo sistema „S-Net Cloud“
Prognozuojama, kad ateityje į vieną ekosistemą interneto ryšiu bus galima sujungti įvairius prietaisus, tarpusavyje besidalijančius įvairia informacija. Tai padidins verslo efektyvumą, net padės taupyti energiją pastatuose. „Kokie faktai leidžia taip manyti? – klausė konferencijos svečias Freddy Heeren, „Samsung“ išankstinių pardavimų inžinierius. – Atsižvelgdami į tai, kad aukštesnės energijos naudingumo klasės pastatai bus privalomi pagal naujus įstatymus, energijos taupymas ir komforto kontrolės užtikrinimas žaliuosiuose pastatuose itin svarbus aspektas visoje Europoje, „Samsung“ specialistai sukūrė sistemą, kuria būtų galima būtų valdyti keletą parametrų. „S-Net Cloud“ – tai energijos taupymo sprendimas, kurį taikant galima sujungti visus „Samsung“ prietaisus į vieną darnią sistemą. Vartotojui jis padės 25 % sumažinti energijos suvartojimą ir 30 % kainą.“
Anot svečio, sistemą visais atžvilgiais lengva ir paprasta administruoti tiek mobiliuoju telefonu, tiek kompiuteriu ar planšete iš bet kurios šalies, bet kuriam pastate ar pastatuose, kuriuose ji įrengta. Sistema suteikia temperatūrinį patalpos komfortą.
„Rockwool“ – įvairioms pastatų problemoms spręsti
UAB „Rockwool“ techninis vadovas Andrius Buska priminė, kad pastatai yra vieni didžiausių energijos vartotojų ir eikvotojų. Pasak A. Buskos, skaičiuojant nuo viso pasaulio energijos suvartojimo, 33 % energijos sąnaudų tenka pastatams. Jeigu nedėsime pastangų taupydami, 2050 m. energijos suvartojimas gali padidėti iki 50 %. „Iki 90 % energijos galima sutaupyti statant šiuolaikiškus ar renovuojant esamus pastatus, – konferencijos metu kalbėjo specialistas. – „Rockwool“ gaminiai skirti įveikti didžiausius šių dienų tvarumo ir vystymosi iššūkius. Mūsų sprendimai klientams padeda išspręsti įvairias šiuolaikinio gyvenimo problemas – nuo energijos vartojimo iki akustinių trikdžių, nuo vandens trūkumo iki potvynių. Jie atspindi pasaulio poreikių įvairumą ir padeda sumažinti liekamųjų neigiamų pasekmių dydį. Pavyzdžiui, termoizoliacinė medžiaga būtent iš akmens vatos apsaugo ne vien tik nuo triukšmo, bet leidžia jaustis komfortiškai pastatuose, turi minimalų neigiamą poveikį aplinkai, mažina energijos sąnaudas, didina efektyvumą.“
Akmens vatos gaminių aspektai tvarumo požiūriu – natūralumas, antrinių žaliavų panaudojimas, ilgalaikiškumas ir minimalus poveikis aplinkai. Prie aplinkos tausojimo prisideda ir įmonės „Rockwool“ įdiegta sistema – statyboje susidarančios atliekos vėl naudojamos gamybai. Kitais metais ši sistema bus pasiūlyta ir Lietuvoje – atraižos bus grąžinamos gamintojui.
Sertifikavimo sistemos, patvirtinančios pastato tvarumą
Statistika rodo, kad daugiau nei 90 % laiko mes praleidžiame pastatuose, tad ir statytojams svarbu, kokiuose statiniuose mes gyvename, dirbame. Todėl didesnis dėmesys vystant šiuolaikinius pastatus skiriamas tvarumui, kokybei, šiuolaikiniam požiūriui. Evaldas Savickis, UAB „Vesta Consulting“ direktorius, yra tos nuomonės šalininkas, kad norint turėti tvarų žaliąjį pastatą reikia gauti trečiosios šalies patvirtinimą. Pats pirmas standartas BREEAM sukurtas Jungtinėje Karalystėje 1991 metais. Kai tvari plėtra nebuvo tokia paplitusi, tai buvo nacionalinės reikšmės sistema. Ji tapo tokia populiari aplinkinėse šalyse, kad pradėjo dominuoti net visame pasaulyje. Šiuo metu minėtasis standartas įdiegtas 77 šalyse. Antras labai populiarus – JAV standartas LEED. Jis paplitęs 165 šalyse. Labai naujas, taip pat JAV sukurtas WEEL – „sveikų“ pastatų standartas (ne žaliųjų, tvarių). Jis sufokusuotas į patį žmogų, jo savijautą, į mikroklimatą, kuris bus kuriamame pastate. „Gerai žinomi tarptautiniai standartai yra puikūs, atpažįstami, bet ne visi vystytojai gali sau leisti diegti tą standartą, ne visi vystytojai turi tam išteklių, – pasakojo konferencijos pranešėjas. – Todėl Lietuvos žaliųjų pastatų taryba, kuri skatina žaliąją, tvarią plėtrą nekilnojamo turto srityje, nusprendė sukurti labiau prieinamą standartą (finansiškai patrauklesnį, lengvesnį įgyti), bet išlaikantį tuos pačius aukštus kokybės rodiklius, reikalavimus. Vis dėlto šalys ar vystytojai, kurie veikia tarptautiniu mastu, vysto savo objektus kitur pasaulyje, renkasi visiems atpažįstamus standartus. Vertė, kuriama diegiant tuos standartus, labai įvairi: mažesnės eksploatacinės išlaidos (pasirinktos geresnės medžiagos, naujesnės technologijos), galimybė pritraukti tarptautinius nuomininkus, socialiai atsakingos kompanijos įvaizdis, didesnė pastato vertė nusprendus jį parduoti, kriterijų gidas statybininkams, projektuotojams ir kt.“
Nereikėtų pamiršti ir stogo
Donata Tomchuk („Technonicol Europe“ vyr. techninė specialistė) pristatė tarptautinės korporacijos „Technonicol“ sprendimus šiuolaikiškam miestui. Ji atskleidė naujausias tendencijas, ką siūlo „Technonicol“ stogų gamintojai, kurie jau 25 metus tiekia rinkai patikimas ir efektyvias izoliacines medžiagas. „Mes galime visą šią aplinką, kurią užėmėme, grąžinti atgal gamtai, žmonėms žaliojo stogo pavidalu, – kalbėjo specialistė. – Tradicinės bituminės dangos yra organinės, šaknys gali jose augti, o per laiką prasiskverbia per visą bituminį sluoksnį ir pažeidžia stogo vientisumą ir hidroizoliacija. Na, o specialios membranos „Technonicol“ bituminės dangos žaliesiems stogams sudėtyje yra cheminių junginių, kurie neleidžia šaknims prasiskverbti, bet ir neturi neigiamos įtakos augalui bei aplinkai. Tad kokį poveikį turime aplinkai, kokią naudą gali gauti miestas? Aplinkosauginiai pranašumai: didesnė bioįvairovė mieste, grynesnis oras ir išvalytas lietaus vanduo, mikroklimato reguliavimas ir garso izoliacija. Socialiniai pranašumai: estetiškai patrauklus kraštovaizdis, bendravimo vieta, rekreacinių erdvių kūrimas. Ekonominiai: vidutinis stogo eksploatavimo laikas – 40 metų; iki 7% išaugusi nekilnojamojo turto vertė, sumažėjusios energijos išlaidos.“
Specialistė pranešimo metu sakė, kad technologijos kiekvienais metais vystosi, gerėja ir džiaugėsi galėdama pristatyti efektyvius ir naudingus „Technonicol“ sprendimus, kad ir tokius, kaip hidroizoliacinė danga, skirta iš oro valyti kenksmingus teršalus „Enviro Air“, bei neįkaistanti energiškai efektyvi „Enviro White“.
Populiarėjantys mobilūs namai
Kaip sukurti papildomas erdves miesto centre? Kaip radikaliai sumažinti energijos vartojimą namuose? Kaip užuot turėjus energiją naudojantį namą turėti energiją tiekiantį? Kiek kvadratų pakanka vienam žmogui komfortiškai gyventi? Ką galime supaprastinti savo namuose, namo konstrukcijoje? Ar namui reikia pamatų? Šiuos ir kitus klausimus uždavė bei pateikė sprendimų galimybes konferencijos svečias iš Estijos architektas Ular Mark. Jis taip pat pristatė mobilius betoninius namus, skirtus laikinai (ar nebūtinai) miesto erdvėms užpildyti. Elegantiškų bendrovės gaminių, anot U. Mark, pritaikymo galimybės beribės, jie nesudėtingai pritaikomi tiek kokybiškai gyvenamajai patirčiai, tiek viešbučiui, kavinei, parduotuvei, mokyklai, studijai, darželiui, bendruomenės veiklai. Estijos architektas atkreipė dėmesį, kad mobilūs pastatai populiarėja spartėjant žmonių gyvenimo tempui. Jie taip pat vertinami ir dėl statybos greičio, kokybės, puikaus erdvės išnaudojimo viduje, išvaizdžios išorės. „Mobilūs gyventi skirti KODA namai yra gaminami iš betono, medienos, stiklo, metalo yra 26,4 m² dydžio erdvė, kurioje kompaktiškai išdėliota viskas, ko reikia. Jie lengvai transportuojami, jų nereikia išrinkinėti“, – sakė Ular Mark.
Unikalūs aktyvūs fasadai
„Agrob Buchtal“ yra viena seniausių Vokietijos statybinės pramonės įmonių. Jos specializacija – keraminių plytelių, plokščių ir keraminių sprendimų statybai gamyba ir tiekimas“, – prisistatė UAB „Agrob Buchtal“ pardavimų atstovas Baltijos šalims Nedas Bobinas. Pasak jo, ilgalaikė, ekologiška fasadinė „Agrob Buchtal“ keramika išsiskiria unikalių fotokatalitinių savybių turinčia HT danga. Be oro valymo, šiai dangai būdingos savybės – antibakterinis poveikis ir savaiminio valymosi efektas. Veikiant UV spinduliams, plokštės paviršius neutralizuoja bakterijas bei kenksmingus junginius. Fotokatalitinio proceso metu aktyviai gaminamas deguonis, o teršalai neutralizuojami. Aktyvieji įmonės fasadai mažina taršą, nekeičia spalvos, atsparūs aplinkos sąlygoms, turi savaiminio nusivalymo savybių, švarina orą.
Darbe treniruokite gebėjimą susikaupti
Verslo procesų efektyvumo ekspertas Nerijus Jasinavičius (UAB „TOC sprendimai“) kalbėjo, kad žmonių žinios ir protiniai gebėjimai labai smarkiai patobulėjo. Anot jo, daug darbų deleguojame mašinoms, tačiau dauguma darbo vietoje jaučiasi itin pavargę. „Vienas svarbiausių dalykų – nustoti blaškytis dirbant, – efektyvinimo sprendimus siūlė specialistas. – Tam pirmiausia reikėtų organizacinių pokyčių. Antra, rekomenduojama protinį darbą dirbančiose įstaigose įvesti tylos valandas, per kurias žmonės paprastai padaro beveik dvigubai daugiau darbų.“ N. Jasinavičius palinkėjo darbe treniruoti gebėjimą susikaupti ir mažinti pašalinius trukdžius.
