Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), atlikusi Kauno miesto savivaldybės (Savivaldybė) infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesų korupcijos rizikos analizę, nustatė korupcijos rizikos veiksnius. Nustatyta, kad Savivaldybės infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų procesams trūksta aiškumo, skaidrumo ir vidaus kontrolės, taip pat kai kuriems proceso dalyviams suteikiama per plati diskrecija.
Centrinio viešųjų pirkimų portalo (CVPP) duomenimis, daugiausiai infrastruktūros objektų viešųjų pirkimų sutarčių savivaldybė sudarė su trimis bendrovėmis: „Autokausta“ (47 sutartys, bendra vertė 166 mln. eurų), „Kauno keliai“ (42 sutartys, bendra vertė 42 mln. eurų) ir „Kauno tiltai“ (35 sutartys, bendra vertė 62 mln. eurų).
Analizės metu nustatyta, kad beveik pusė Savivaldybėje atliekamų pirkimų nėra įtraukiami į metinį Savivaldybės pirkimų planą, o dėl nereglamentuoto pirkimų vertės nustatymo nėra aišku kuo jos yra grindžiamos. Be to, Savivaldybėje egzistuoja galimybė infrastruktūros objektų viešuosius pirkimus vykdyti neatlikus pačios Savivaldybės nustatytos rinkos tyrimo procedūros.
Pirkimo iniciatoriai turi per didelę diskreciją nustatant ar pagrindžiant planuojamą infrastruktūros objektų, kuriems privalomas techninis projektas, pirkimo vertę. Praktikoje šių pirkimų vertę apibrėžianti statybos skaičiuojamoji kaina yra nepatvirtinama Savivaldybės dokumentu. Dėl to pirkimo iniciatoriai įgyja teisę priimti vienasmenius sprendimus dėl maksimalios perkamo objekto vertės nustatymo būdo.
STT korupcijos prevencijos pareigūnai pastebėjo, kad visi sprendimai, susiję su nagrinėtų pirkimų sutarčių keitimais dėl kiekių ar apimčių, yra sukoncentruojami „vieno asmens rankose“. Praktikoje vienas asmuo priima visus sprendimus, susijusius su papildomais susitarimais dėl keičiamų darbų kiekių (apimčių), kuriais atsisakoma atlikti dalį sutartyje numatytų darbų ir (ar) numatoma atlikti papildomus, sutartyje nenumatytus darbus ir (ar) atlikti sutartyje numatytus darbus, kurie viršija numatytus kiekius. Tokie susitarimai yra sudaromi didžiojoje dalyje Savivaldybės infrastruktūros objektų statybos, rekonstrukcijos ar kapitalinio remonto darbų sutarčių. Šie sprendimai gali būti šališki dėl sutarčių keitimo nuostatų, sudarančių galimybę Savivaldybei pasirinkti kaip elgtis – ar keisti sutartį, ar reikalauti, kad rangovas ją vykdytų savo sąskaita.
Taip pat pastebėta, kad Savivaldybės infrastruktūros objektų viešuosiuose pirkimuose neidentifikuojami galimi konkurenciją ribojantys susitarimai. Analizės metu nustatyta atvejų, kai Savivaldybei vykdant minėtus viešuosius pirkimus, tiekėjai pateikia pasiūlymus, kurių kainos ženkliai viršija Savivaldybės nustatytą pirkimo kainą ir dėl to pirkimas neįvyksta. Savivaldybei paskelbus pakartotinį pirkimą ir nustačius didesnę jo kainą, tie patys tiekėjai pateikia pasiūlymus, kurių kaina yra mažesnė nei prieš tai buvo pateikta to paties objekto pirkime. Savivaldybė nesiima pakankamų priemonių identifikuoti galimų draudžiamų susitarimų tarp viešųjų pirkimų dalyvių ir taip neužtikrina efektyvios konkurencijos.
STT Savivaldybei pateikė pasiūlymus dėl aiškesnio ir detalesnio viešųjų pirkimų procesų reglamentavimo ir papildomų vidaus kontrolės priemonių nustatyto. Savivaldybė per 3 mėnesius turi viešai paskelbti, kaip atsižvelgta ar numatoma atsižvelgti į STT pateiktas pastabas ir pasiūlymus.
Susipažinti su korupcijos rizikos analize galima čia.
