Darnaus judumo siekianti Lietuva per ateinantį dešimtmetį yra įsipareigojusi daugelį sričių, tarp jų ir susisiekimą, transformuoti žaliojo kurso kryptimi. Tą galima padaryti tik sukūrus bendras sistemas.

Susisiekimo ministerija teigia rengianti bendrą dviračių infrastruktūros schemą, viešojo transporto, elektromobilių įkrovos infrastruktūros ir kitus planus, į kuriuos aktyviai skatinamos įsitraukti visos Lietuvos savivaldybės.

„Keliai, dviračių ir pėsčiųjų takai nesibaigia ties atskirų miestų, savivaldybių, regionų sienomis – jie tęsiasi, kertasi tarpusavyje. Žalioji transformacija neįvyks, jei atskiri miestai nesusikalbės tarpusavyje, skirsis jų kuriamos sistemos, jei kiekvienas darys pokyčius negalvodamas apie visumą, bendrą tinklą“, –sako susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė.

Darnaus judumo tikslai apima 10 kartų didesnį elektromobilių skaičių, jiems pritaikytą infrastruktūrą, elektrifikuotą ir alternatyviesiems degalams naudoti pritaikytą autobusų parką, sujungtą į bendrą viešojo transporto sistemą.

Skatinant darnų judumą ir kitomis transporto priemonėmis, daug dėmesio bus skiriama dviračių infrastruktūros plėtrai – iki 2024 m. tikimasi padidinti bendrą dviračių takų skaičių bent 20 proc.

Tai reikštų, kad šalia valstybinės reikšmės ir vietinės reikšmės kelių bei miestų gatvių turėtų būti nutiesta apie 400 km dviračių takų.

Susisiekimo ministerija siekia, kad visas įsigyjamas viešasis transportas būtų pritaikytas ir riboto judumo žmonėms, todėl ragina savivaldybes jungtis prie šiam tikslui skirto memorandumo.

Svarbus ir vieningas dalyvavimas 5G memorandume, kuris rodo savivaldos įsitraukimą plėtojant 5G infrastruktūrą visos Lietuvos teritorijoje. Apie visus šiuos planus buvo kalbama susitikimo Kaune metu.

„Be savivaldybių indėlio nacionaliniai tikslai nebus pasiekti. Norime susitikti su visų Lietuvos regionų miestų ir rajonų merais ir ne tik pasiūlyti ministerijos turimą ateities susisiekimo viziją savivaldybėse, bet ir supažindinti su numatomomis bendradarbiavimo galimybėmis, priemonių finansavimu.

Ieškosime, kaip iššūkius išspręsti taip, kad tiktų visiems suinteresuotiems asmenims“, – akcentavo A. Vaiciukevičiūtė.

Anot jos, pinigai ir bendri planai dar nesukurs viso norimo efekto – labai svarbus bendradarbiavimas ir ekspertiniu lygiu, todėl Susisiekimo ministerijos ekspertai atviri klausimams ir pasiryžę dalintis projektavimo principais, procesų optimizavimu ir kitomis vertingomis žiniomis bei įgūdžiais.

Iki 2022 m. pavasario, be Kauno, dar bus aplankytos Tauragės, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Alytaus, Utenos, Marijampolės, Panevėžio ir Vilniaus apskritys.