Egipto Viduržemio jūros pakrantėje planuojamas naujas 20,6 kv. km ploto miestas „Alam Al Roum“. Tarptautinė architektūros ir urbanistikos studija „Skidmore, Owings & Merrill“ (SOM) parengė teritorijos planą, kurio pagrindiniu elementu tapo 22 km ilgio su jūra susietų lagūnų tinklas.

Vandens telkiniai turėtų ne tik kurti rekreacines erdves, bet ir prisidėti prie lietaus vandens valdymo bei pakrantės atsparumo klimato kaitos poveikiui.

Projektą plėtoja Kataro nekilnojamojo turto bendrovė „Qatari Diar“. Naujoji teritorija drieksis 7,2 km Viduržemio jūros pakrantės ruožu.

Kūrėjų ambicija – suformuoti ne tik sezoninį kurortą, bet ir ištisus metus veikiantį pakrantės miestą, kuriame būtų gyvenamųjų rajonų, verslo, švietimo, turizmo, kultūros ir laisvalaikio infrastruktūra.

Vanduo tampa miesto urbanistinės struktūros dalimi

Vienas išskirtiniausių „Alam Al Roum“ projekto sprendinių – per užstatytą teritoriją vingiuojantis lagūnų tinklas. Iš viso numatyta 22 km su jūra susietų vandens kanalų ir telkinių, o plaukiojimui pritaikytų lagūnų plotas turėtų siekti apie 850 tūkst. kv. m.

Jos pratęs Viduržemio jūros pakrantės rekreacines galimybes į miesto gilumą ir taps svarbia viešųjų erdvių sistemos dalimi.

Tačiau vandens telkinių funkcija neapsiriboja estetika ar poilsiu. SOM teigimu, lagūnų sistema projektuojama atsižvelgiant į natūralią teritorijos hidrologiją ir aplinkinius vandens baseinus. Ji turėtų padėti valdyti lietaus vandenį ir integruoti vandens infrastruktūrą į miesto urbanistinę struktūrą.

Toks sprendimas svarbus teritorijai, kurioje būtina suderinti intensyvią plėtrą ir jautrią pakrantės aplinką. Užuot visą lietaus vandenį nukreipus į atskirą techninę infrastruktūrą, vandens sistema įtraukiama į viešųjų erdvių ir kraštovaizdžio formavimą.

Vis dėlto realus tokio sprendinio veiksmingumas priklausys nuo hidrologinių skaičiavimų, vandens kokybės kontrolės, priežiūros ir ryšio su jūra projektavimo.

Miesto ašis – nuo tarptautinės prieplaukos iki transporto mazgo

„Alam Al Roum“ struktūra organizuojama aplink du pagrindinius atvykimo taškus: tarptautinę jachtų prieplauką Viduržemio jūros pakrantėje ir toliau nuo kranto numatytą transporto mazgą. Juos sujungs pagrindinis bulvaras, tapsiantis svarbiausia miesto urbanistine ašimi.

Aplink ją planuojami skirtingų funkcijų rajonai: gyvenamieji kvartalai prie paplūdimių ir lagūnų, mišrios paskirties miestų centrai, viešbučių bei kurortų teritorijos, golfo infrastruktūra, švietimo rajonas ir verslo centras.

Tokia struktūra turėtų užtikrinti, kad teritorija veiktų ne tik turistinio sezono metu.

Pakrantės centre numatyta prieplauka, švyturys, amfiteatras, jachtų klubas, mečetė, turgavietės ir erdvės viešiems renginiams. Šie objektai turėtų formuoti pagrindinį miesto traukos centrą ir suteikti jam aiškesnį visuomeninį bei kultūrinį identitetą.

Svarbi plano dalis – pėsčiųjų ir dviračių infrastruktūra. Numatyta daugiau kaip 30 km pėsčiųjų takų ir maršrutų, kurie sujungs užtemdytas gatves, sodus, krantines, promenadas ir viešąsias erdves. Taip pat numatomos regioninio transporto jungtys.

Architektūra diktuos klimatas

Projektuojant naują miestą Viduržemio jūros pakrantėje, svarbus ne tik urbanistinis patrauklumas, bet ir teritorijos atsparumas kintančioms gamtinėms sąlygoms. SOM nurodo, kad pastatų, kvartalų ir viešųjų erdvių orientacija parinkta atsižvelgiant į pakrantės vėjus, saulės kryptį ir vietos mikroklimatą. Tai turėtų padėti formuoti komfortiškesnes lauko erdves ir mažinti priklausomybę nuo mechaninio vėsinimo.

Numatyta įrengti pakrančių buferines zonas, dirbtines šlapynes, stabilizuoti kopas ir formuoti vadinamąją gyvąją pakrantę. Pastatų ir kitų urbanistinių elementų aukščiai taip pat turėtų būti parenkami atsižvelgiant į kintančias pakrantės sąlygas.

Šie sprendiniai rodo, kad projekto autoriai siekia pakrantės apsaugą integruoti į bendrą miesto planavimą, o ne spręsti ją vien techninėmis apsauginėmis konstrukcijomis. Vis dėlto tokio masto teritorijoje gamtiniais procesais paremtų priemonių veiksmingumas priklausys nuo konkrečių krantų erozijos, audrų, jūros lygio pokyčių ir paviršinio vandens nuotėkio tyrimų.

Plane taip pat numatoma įvairiais masteliais diegti atsinaujinančiosios energijos gamybos sprendinius. Tačiau konkrečios technologijos, jų pajėgumai ir energijos poreikio balansas viešai pristatytoje koncepcijoje kol kas nėra detalizuoti.

Pirmasis etapas – 4 kv. km teritorija

Bendras „Alam Al Roum“ plotas siekia apie 20,6 kv. km, tačiau projektas bus įgyvendinamas etapais.

Pirmasis etapas apims maždaug 4 kv. km teritoriją. Jame numatyta apie 2 km paplūdimio ir promenados, su atvira jūra susietos lagūnos, gyvenamosios ir apgyvendinimo paskirties pastatai, miestelio centro prieplauka, prekybos bei maitinimo erdvės ir viešosios kraštovaizdžio teritorijos.

Pirmojo etapo įgyvendinimą planuojama pradėti 2030 metais.

Šaltiniai: www.alam-elroum.com, www.dezeen.com