Alfredas Trimonis jau ketvirtą dešimtmetį gyvena ir kuria Vokietijoje, tačiau pasauliniu mastu jį išgarsino būtent Lietuvoje įgyvendinti projektai – rekonstruotas verslo centras „Pirklių klubas“ (2012), namas sostinės Turniškių rajone (2014) ir daugiafunkcis kompleksas U40 Užupyje (2022). Juos architektas atitinkamai 2013, 2015 ir 2023 m. pristatė „World Architecture Festival“ (WAF) – kasmet vykstančiuose architektų ir dizainerių prestižinių
apdovanojimų finaliniuose renginiuose. Per šiuos festivalius savo projektus komisijai gyvai pristato visi apdovanojimų finalininkai. Tokia apdovanojimų praktika – vienintelė pasaulyje. STRUCTUM prašymu Alfredas Trimonis pasakoja apie savo karjeros vingius, kūrybos stilių ir profesinius principus, įgyvendintus bei įgyvendinamus projektus, apžvelgia nūdienos architektūros realijas.
„Labai svarbu atrasti naujų netikėtų iššūkių, kurie motyvuotų. Viskas priklauso nuo siekių: kokius juos suformuosi, ta linkme ir judėsi. Kai žinai, kas dedasi architektūroje pasauliniu mastu, gali realistiškai ir objektyviai įvertinti save – vystaisi, o gal aptingai?“ – paprastai profesinės sėkmės esmę paaiškina vienas žinomiausių lietuvių architektų Alfredas Trimonis, savo kūriniais pelnęs pripažinimą pasaulyje.
Karjeros pradžia: iš Lietuvos į Vokietiją
„1981-aisiais baigiau tuometį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (VISI). Man pasisekė – Vilniuje gavau didelių užsakymų. Puoselėjau daug idėjų ir
mėginau jas įgyvendinti, tačiau kasdienybė buvo visai neįkvepianti – trūko statybinių medžiagų ir architektūrinės informacijos. Atsimušdavau
tarsi į neįveikiamą sieną. Pamaniau – yra pasaulyje daug kitų regionų, kur architektūra plėtojama visiškai kitaip. Apie 1990-uosius nusprendžiau keisti gyvenimo būdą ir gyvenimo šalį. Turėjau kontaktų Hamburge, tad susikroviau lagaminą ir išvykau. Pradėjau dirbti architektūros biure „Hackel- Kaape“, o po šešerių metų įkūrėme bendrą firmą. Tapau partneriu, buvau atsakingas už kūrybinę veiklą. Tokiu būdu pradėjau mokytis kitokios architektūros kalbos. Lietuvoje buvau išmokęs aukšto lygio idėjinių koncepcijų, estetinio projektų pateikimo, funkcinių ryšių kūrimo, bet vos tik priartėdavau prie architektūrinės raiškos, pavyzdžiui, eksterjero, – lietuviškų žinių pritrūkdavo. Vokietijoje šioje srityje atsivėrė didžiulių galimybių. Paaiškėjo, kad ne vien architektūrinė, bet ir inžinerinė kalba, kuri Lietuvoje atrodė nesvarbi, yra reikšminga. Gerai, kad Vokietijoje galėjau mokytis praktiškai, ne teoriškai. Dalyvavau statybose, objektų priežiūroje, ir tada idėjų sprendimai įgijo visai kitą apvalkalą. Maždaug po 10 metų jau ganėtinai tvirtas jaučiausi savo profesinėje srityje. Vokietija mane išmokė amato. Atrodo paprasta, bet esmė vis dėlto slypi detalėse. 2015 m. supratau, kad reikia naujų iššūkių. Išėjau savo keliu – įkūriau „TRIMONIS architects“. Tai nebuvo paprasta, tačiau kūrėjui labai svarbu laisvė, būti kuo mažiau varžomam. Man visada labai svarbu
priimti savarankiškus sprendimus. Ateina laikas, kai matai – stovi vietoje, vyksta vidinis konfliktas. Jį reikia spręsti ir eiti toliau, žiūrėti, ką tau atneš rytdiena. Iš pradžių būna sunku, vėliau stoji į vėžes, bet jau visai kitame lygmenyje.“ Apie savo „geometriškai švarų“ stilių „Man architektūroje svarbiausia idėja. Jeigu idėją turiu, kiekviena nereikalinga detalė, pavyzdžiui, išlindęs vamzdis, netinkamos vėdinimo grotelės, ne vietoje padėtas radiatorius, netinkamai įdėtos durys – viskas ties nesėkmės riba. Norint pasiekti švarumą, reikia suprasti visą architektūrinio kūrinio technologiją. Dėl
šios priežasties nuo pat projekto pradžios dalyvauju kuriant visas inžinerines koncepcijas. Kartais inžineriniai sprendimai į architektūrinę idėją įneša chaoso. Jeigu chaoso nenori, turi darbinio proceso pradžioje visus svarbius faktorius sudėlioti į vietas. Kai užsakovas ištaria švaru, suprantu: regėjimo lauke nėra jokių trukdžių. Kartais užsakovas prasitaria, kad jaučiasi lyg atsidūręs nerealioje aplinkoje: viskas funkcionuoja ir tarsi nieko nėra. Geometrinio švarumo sąvoką prilyginčiau iki galo įgyvendintai idėjai. Nors erdvę palieku švarią, mėgstu pasirinkti akcentus, suskambančius joje, išraiškingas medžiagas, kaip medis ar akmuo.“
Profesiniai principai
„Kaip gyvenime, taip ir architektūroje privalai turėti principus, kurių stengiesi neperžengti. Šiais laikais tokia informacijos ir medžiagų gausa, kad reikia laiko atsirinkti, kas objektui yra svarbu. Juk negali fiziškai nukopijuoti gražios idėjos nesukūręs dvasinio turinio. Turi aiškiai žinoti, ko nori ir kaip tai gali įgyvendinti. Vertybės architektūroje kuriamos tada, kai tinkamos medžiagos atsiduria reikiamoje vietoje.“
Apie pastarojo meto statybų ir architektūros pokyčius
„Viena iš tendencijų – tvarios statybinės medžiagos, kurias galima daug kartų naudoti, pavyzdžiui, medis. Tačiau itin išskirtinių reiškinių nėra. Reikia nepamiršti, kad šiandien architektūrinės koncepcijos kuriamos kompiuterinėmis technologijomis. Pastebiu, kad kai kuriems architektams patinka projektuoti ir statyti sudėtingus architektūrinius objektus, įkvėptus gamtos formų. Man toks kelias žavus ir patinka, tačiau jam įgyvendinti reikia nepaprastai daug lėšų. Reikia, kad biuro komunikacija ir darbo metodai būtų technologiškai pažangūs. Architektūrinius procesus galima diferencijuoti pagal pasaulio regionus. Europa, išskyrus Daniją ir Šveicariją, mano nuomone, yra tarsi sustingusi, lyginant su tuo, kas vyksta, pavyzdžiui, Kinijoje. Kadaise kinai kopijavo europiečius, o dabar patys stato idėjų prasme įdomius ir įvairiapusius objektus, techniškai tvarkingus ir gana aukštos statybų
kultūros. Investuotojai tam skiria daug lėšų, tik kiek tai dar truks. Prieš keletą metų nustebino Turkijos architektūros raidos tendencijos. Ukrainoje prieš karą taip pat buvo įdomių architektūrinių sprendimų.“
Kodėl Europos architektūrą idėjų srityje lenkia kiti regionai
„Tam tikra dalis užsakovų žiūri į architektūrinį procesą ne kaip į vertybių kūrimą, o kaip į pinigų uždirbimą. Jauni architektai, matydami tokias tendencijas, praranda motymotyvaciją kurti. Kai pastangos atsimuša į pinigus, prasideda idėjų ir kūrybinio potencialo sąstingis. Tada ir kyla niekam neįdomūs pastatai.“
Šiuo metu įgyvendinami
projektai
„Vokietijoje dirbu ties dviem įdomiais objektais. Zilto [vok. Sylt] saloje, primenančioje Nidą, baigiame įrengti atostogų namus sename kapitono name. Taip pat garsiai mados dizainerei rekonstruojame vilą, kurioje vyks parodos ir mados pristatymai. Reikia išsaugoti tai, kas jau pastatyta prieš 150 metų, ir papildyti naujais elementais. Objektai nedideli, bet tokie, kokie man patinka, – labai komplikuoti [juokiasi].“
Architekto A. Trimonio projektų penketukas
Daugiafunkcis kompleksas U40, Vilnius, 2022
Šis Užupyje esantis „TRIMONIS architects“ suprojektuotas kompleksas pernai pristatytas per WAF Singapūre ir pripažintas geriausiu privačių namų interjero kategorijoje „Residential (housing, more than one dwelling)“. U40 – tai privati gyvenamoji rezidencija, kurios daugiau kaip pusę ploto užima integruotas Lietuvos meno pažinimo centras „Tartle“ su meno saugykla. Vidiniame kieme įrengtas skulptūrų sodas, vasaros metu veikia išskirtinis kokteilių baras, vyksta įvairūs renginiai.
Visas kompleksas alsuoja menu ir yra edukacinė erdvė. Per 200 meno objektų strategiškai integruoti į skirtingas gyvenamųjų patalpų zonas laikantis
tam tikros meninės temos. Patalpos – maksimaliai funkcionalios. Pavyzdžiui, konferencijų salėje įrengtos kilnojamosios grindys. Jas nuleidus, patalpa transformuojama į baseiną su pirčių zona. U40 kompleksą sudaro atstatyti seni ir naujas pastatai. Juos jungia stiklinė erdvė, iš kurios atsiveria šviesos kupina panorama. Stiklo jungtis taip pat leidžia apsaugoti autentišką renovuotų pastatų fasadą.
Naujoji komplekso dalis – išskirtinė, jos perdanga tęsiasi 20 metrų be jokių atramų. Naujosios dalies lubų berėmės konstrukcijos schemai pasitelkta technologija COBIAX: vietoje sunkaus betono panaudoti lengvi tuščiaviduriai plastikiniai korpusai. Panoraminėje berėmės sekcijos pusėje įrengti 15 laipsnių pasvirę stumdomieji įspūdingo dydžio langai. Didžiausias iššūkis buvo integruoti kelias funkcines erdves palyginti mažame –
1540 kv. m plote. Viešas ir privačias erdves reikėjo suplanuoti taip, kad jos viena kitos neužgožtų. Ne mažiau svarbu buvo ir sukurti vizualinį bei funkcinį naujojo ir senųjų pastatų ryšį. Vienas pastatas buvo istorinis, kitas rekonstruotas, o trečias – visiškai naujas, tad pasirinkta į architektūrą įtraukti bendrą dominantę – senamiesčio panoramą. Interjero koncepcijoje daugiausia dėmesio teko skirtingų funkcijų erdvėms, kartu į jas įtraukiant meno parodas.
Be jau anksčiau minėtosios naujovės – kilnojamųjų grindų, pagal specialų užsakymą buvo pagamintos šviečiančios langinės. Jos sumontuotos siekiant apsaugoti galerijose esančius meno kūrinius nuo saulės spindulių ir subtiliai apšviesti parodas. Į stumdomąsias stiklines duris biurų zonoje integruoti dvigubi paveikslai.
Lietuvos nacionalinis muziejus, „Istorijų namai“, Vilnius, 2020
Užduotį architektams ir projekto rengėjams padiktavo vertingų savybių pastatas: išsaugoti pastato istorinį tūrį, fasadus, planinę ir erdvinę struktūrą, šoninius istorinius laiptus, skliautus cokolinėje dalyje. Cokolyje įrengtos saugyklos, pirmasis ir antrasis aukštai, administracinės
patalpos sudaro kiek daugiau nei 2300 kv. m, arba pusę Valdovų rūmų ekspozicijų ploto. Cokoliniame pastato aukšte suprojektuota saugykla, atvira lankytojams. Pirmajame ir antrajame aukštuose sumanyta keičiamų parodų erdvė. Kad parodų lankytojai nevaikščiotų per ūkines-administracines patalpas su šoniniais laiptais, pasirinktas dominuojantis funkcinis elementas – modernūs arkos formą atkartojantys vidiniai laiptai.
Formuojant ekspozicines erdves buvo svarbu sukurti šiuolaikinio muziejaus nuotaikos ir komponentų vienovę. Šviečiantys plafonai pakeisti uždarais
lubų elementais. Siekiant sumažinti šviesos srautą iš lauko, langai uždengti varstomais perforuotais aliuminio skydais, už jų sumontuoti radiatoriai
ir techninė įranga, pavyzdžiui, garso stotelės ir kolonėlės. Ekspozicinės erdvės praplėstos neįprastose vietose, kaip rūbinė, kavinė, suprojektavus specialias vitrinas. Muziejaus languose sumontuotas kintamų spalvų LED apšvietimas, tad dabar pastatas matomas tamsiu paros metu, jis tarsi kviečia užsukti miesto gyventojus ir svečius. Pastato aplinka pasufleravo jauko amfiteatro idėją. Tam buvo panaudotas natūralus muziejaus pagrindinio įėjimo link kelio nuolydis.
Privati rezidencija su meno galerija U36, Vilnius, 2019
Sieninė vieno aukšto sinagoga Užupyje pastatyta 1841 m. Nacių okupacijos metais ji buvo nusiaubta, o sovietų okupacijos metais pertvarkyta į gyvenamuosius butus.
Architektas A. Trimonis su savo komanda siekė atkurti istorinį pastato mastelį išlaikydami pagarbų dialogą su aplinka, pabrėždami paprastų formų
svarbą tiek išorėje, tiek vidaus erdvėse. Pastatas perkurtas ir suprojektuotas taip, kad atitiktų šeimos gyvenimo būdą ir kartu neprarastų savo nesenstančios dvasios. Visose erdvėse atkurti senosios sienų tapybos, sinagogos laikotarpio plytų ir akmenų sienų fragmentai.
Požeminėje namo dalyje įrengti meno galerija, vyno rūsys ir SPA zona su sauna bei nedideliu baseinu. Laiptų zonoje esantis vandens rezervuaras veikia kaip natūrali visos rezidencijos oro drėkinimo sistema. Pirmąjį aukštą sudaro valgomasis, sujungtas su virtuve, erdvi svetainė, prieškambaris su laiptais ir lauko terasa. Antrajame pastato aukšte įrengti penki miegamieji. Rekonstruojant pastatą panaudotos paprastos, autentiškos, vietovei būdingos medžiagos: stogas uždengtas skarda, kiemas išgrįstas akmenimis, o visos statybinės plytos pagal architekto nurodytus matmenis pagamintos rankomis iš molio ir nudažytos iš suodžių ir vandens mišinio išgauta spalva.
Privati rezidencija TU14, Vilnius, 2014
Turniškių rezidenciją sudaro centriniais laiptais sujungtos keturių skirtingų lygių erdvės: garažas, svetainė, galerija- darbo erdvė ir miegamasis. Pastato kompozicija grįsta viena pagrindine konstrukcine idėja: net šešis kartus pakartojamas toks pat aukštis – 1,4 m, o ilgis keičiamas priklausomai nuo zonos funkcijos. Pirmasis struktūrinis elementas prasideda garažo lygyje ir tęsiasi iki pat gyvenamosios zonos, suformuodamas stogą ir terasą aukštesniam aukštui. Antrasis elementas tampa gyvenamosios zonos terasos stogu, taip pat balkonu kitame aukšte esančiam miegamajam. Ši variacija ir išsikišantys elementai apsaugo name esančias terasas nuo saulės ir lietaus. Tokia pat koncepcija atkartojama visuose aukštuose. Pagrindinė namo konstrukcija pagaminta iš gelžbetonio, fasadai dengti keraminiu akmeniu. Namui šildyti, orui kondicionuoti ir patalpoms vėdinti naudojama geoterminė technologija, valdoma išmaniojo namo programa, kuri apima ir pastato apšvietimo bei garso kontrolę.
Kartu įdiegta ir pagal užsakymą pritaikyta naujoviška sistema tinkamam drėgmės lygiui name palaikyti. Sistemą sudaro šešiolika pagrindinėje gyvenamojoje erdvėje išdėstytų stiklinių cilindrų, kuriuose yra ir vandens, ir ugnies. Jie tapo pagrindiniu šios unikalios gyvenamosios erdvės akcentu.
„Pirklių klubas“, Vilnius, 2014
Pastatų kompleksas šalia Lukiškių aikštės sudarytas iš trijų dalių: naujo verslo centro su požemine stovėjimo aikštele, empirinio stiliaus 20 a. pradžios pastato ir vidinio pastato kieme. Modernios ir rekonstruotos komplekso dalių sparnai sujungti įspūdingu stiklo ažūro atrijumi. 20 a. pradžios pastatas visiškai rekonstruotas, atkurta jo pradinė autentiška išvaizda ir maksimaliai išsaugotas išlikęs paveldas. Pastato kampe esanti apvali bokšto dalis su dangų laikančio Atlanto skulptūra ir pastato fasadą puošiantis skulptūrinis bareljefas kruopščiai atkurti ir restauruoti. Pastato viduje atkurti plafonai, bareljefai ir freskos. Visais atvejais stengtasi maksimaliai išsaugoti autentiškumą. Naujojoje dalyje įdiegti tik šiuolaikiniai inžineriniai, architektūriniai sprendimai.
Senosios ir naujosios komplekso erdvės sujungtos erdviu stikliniu atrijumi su nedideliais tiltais virš dekoratyvinių vandens baseinų. Naujojo pastato dvigubo stiklo fasadas slopina triukšmą, sklindantį iš judrios gatvės, taip pat leidžia kontroliuoti natūralų apšvietimą ir šildymą, taupyti energinius išteklius. Atrijuje įrengtas dekoratyvinis baseinas naudojamas pastato orui drėkinti, o šildomos ir šaldomos lubos suteikia daugiau komforto ir galimybę taupyti energiją.
Autorius: Neda Žvybienė.
