Ketvirtadienį, gruodžio 6 dieną, Vilniuje apdovanoti geriausi 2018 m. nekilnojamojo turto objektai. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos ir Darnios plėtros akademijos rengiamam konkurse „Už darnią plėtrą“ nugalėtojams įteiktos aštuonios statulėlės. Išplatintame pranešime spaudai teigiama, kad ateities prizas įteiktas perspektyviausiam projektui.
Šiemet konkurse dalyvavo rekordinis dalyvių skaičius – 34. Dalyvius vertino Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos, LR Aplinkos ministerijos, Lietuvos architektų sąjungos, Lietuvos architektų rūmų, Lietuvos statybininkų asociacijos, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, komercinių bankų, Vilniaus miesto savivaldybės ir žiniasklaidos atstovai.
Geriausiu komerciniu objektu išrinktas sostinės Didžiojoje gatvėje įsikūręs penkių žvaigždučių viešbutis „Pacai”, kuris atgaivino kelių šimtmečių senumo Pacų rūmus. Viešbutis apdovanojamas už kokybiškai atgaivintus istorinius pastatus, kultūros ir architektūros vertybių išsaugojimą bei pritaikymą šių dienų reikmėms.
„Pacai” apdovanojami už kokybišką, dėmesingą architektūrą, kuri taip kūrybiškai ir atsakingai prikėlė paveldą, tuo pačiu atvedė ir naują viešbučių prekės ženklą į Lietuvą ”, – sako komisijos pirmininkas Mindaugas Statulevičius.
Projekto architektai – Saulius Mikštas, Rapolas Bėčius, Elvita Šlimienė, Gaudrė Mikštienė, Tautvydas Čaplikas, Šarūnas Verbus, Andrius Zanevičius. Restauratoriai – Audronė Kaušinienė, Robertas Zilinskas.
Geriausiu visuomeniniu daugiafunkciu objektu išrinktas Rokiškio rajone įsikūręs Ilzenbergo dvaras, kurio galutiniai atkūrimo darbai po šešerių metų baigti šią vasarą.
Autentiškumo sertifikatu Kultūros paveldo departamento ir LNTPA praėjusias metais įvertintas dvaras šiemet įvertintas už kokybiškai atkurtą architektūrą, pavyzdinį dvaro, kuris tapo regiono ekonominiu varikliu, prikėlimą. Tai vienintelis ūkinis dvaras Lietuvoje.
„Ilzenberge jauti dvaro ir aplinkos harmoniją, meilę svečiui, pagarbą kaimynams, valstietišką darbštumą, dvarininkišką atsakomybę. Tenykštis siekis burti bendruomenę, rodyti šeimininkavimo pavyzdį, grožiu puoselėti jaunuomenę – tai šimtamečių dvarų misijos šiuolaikiškas tęsinys. Džiugu, kad darnios šviesos spindulys iš tolimo pasienio buvo pastebėtas ir įvertintas” – sako komisijos narys, VGTU profesorius Vytautas Martinaitis.
Projekto plėtotojas architektai – Arūnas Skrolis ir Jurgita Liubartaitė. Atskiras dvaro dalis ir kraštovaizdį projektavo architektai Idalija Bėčienė, Rapolas Bėčius, Vidutė Povilauskaitė, Vaiva Deveikienė ir Laimutis Januškevičius.
Geriausio daugiafunkcio konversijos objekto prizas įteiktas Ogmios miestui Vilniuje, kuris senas kareivines Šiaurės miestelyje pavertė prekybos ir pramogų miestu. Prizas įteiktas už pastaraisiais metais atliktą kompleksinę teritorijos plėtrą, dėmesį pėstiesiems ir bendruomenei.
„Ogmios miestelis atspindi teritorijos valdytojų darbo kultūrą siekianti darnaus vystymosi tikslų. To dėka didelė ir skurdi sandėlių teritorija virsta draugišku Žirmūnų rajono ir miesto traukos centru. Draugiškoje ir estetiškoje „Ogmios miestelio“ aplinkoje žmonės su negalia, tėvai, vaikai ir seneliai turi ką veikti ir jaučiasi saugiai. Bendruomeniškumą stiprina visuomenei skirti koncertai, parodos, renginiai. Pažymėtina, kad pamažu iš miestelio viešųjų erdvių išstumiamos mašinos ir prioritetas skiriamas žmonėms”, – sako komisijos narė, architektė, Vilniaus miesto mero patarėja Dalia Bardauskienė.
Projektą konkursui teikė projekto plėtotojas AB „Ogmios centras“. Projektuotojas – įmonė „DO Architects“. Architektai – Andrė Baldišiūtė, Algimantas Neniškis, Vaiva Šimoliūnaitė. Generalinis rangovas – „Sintervalas“.
Geriausio kompleksinio komercinio objekto prizas įteiktas biurų miestui Vilniuje – Technopolis. Technopolio biurų miestą, esantį vadinamajame sostinės Ozo rajone, sudaro septyni biurų pastatai – „Alfa“, „Gama“, „Penta“ bei po du „Beta“ ir „Delta“ pastatus – iš viso 77 tūkst. kv. m nuomojamo biurų ploto. Šiuo metu projektuojamas aštuntasis biurų pastatų kompleksas „Nova“.
„Technopolio biurų komplekso ekonominė reikšmė Vilniui neturi analogų. Kartu su statomu Nova pastatu čia bus sukoncentruota net virš 100.000 kv.m. biurų ploto ir net 8.000 aukštą pridėtinę vertė kuriančių darbo vietų. Tai sudaro virš 10% Vilniaus modernių biurų ploto ir beveik 3% Vilniaus dirbančiųjų. Komplekso darną patvirtina ir faktas jog visi pastatai yra gavę LEED Gold tvarumo sertifikatus”, – sako komisijos narys, „Swedbank” NT klientų skyriaus vadovas Martynas Trimonis.
Biurų miestas pradėtas statyti 2008 metų pradžioje, o dabar projektuojamas verslo centras „Nova“ turėtų iškilti 2020 metais.
Geriausias visuomeninis rekreacinis objektas – Klaipėdoje, Smiltynėje atgaivintas Smiltynės Jachtklubas. Projektui geriausiojo prizas įteiktas už atidumą buvusių pastatų esminiams elementams, architektūros suderinimą su bendru kraštovaizdžiu ir plėtotojo socialinės atsakomybės veiklą jachtklube.
„Po ilgos užmaršties, jau keletą metų mes stebime, kad Smiltynės Jachtklubas atgyja suteikdamas uostą ir rimtoms jūrinėms jachtoms ir jaunimui, kurie nori išmokti buriuoti ir tobulintis galynėdamasis su bangomis. Vertiname šį objektą kaip jūrinių tradicijų tęstinumą, bei jaunos kartos auklėjimo pavyzdį. Elingų pastatai išsaugoti nekeičiant jų formų, tūrių, konstrukcijų ir tinkamai pritaikyti viešbučiui. Išsaugoti ir atidengti seni pastato elementai, o bendras visų statinių kompleksas dera su Smiltynės kraštovaizdžiu”, – sako komisijos narys, Lietuvos Statybininkų asociacijos atstovas Alvydas Kvedaravičius.
Bendradarbiaujant su vaikų globa besirūpinančiomis institucijomis, buriuotojų klubais ir asociacijomis, verslo įmonėmis Smiltynės Jachtklube vyksta Lietuvos prezidentės globojamo projekto „Už saugią Lietuvą“ renginiai.
Projekto architektai – MB „SPRIK“, UAB „Senojo miesto architektai“.
Geriausiu poilsio būsto objektu pripažinti Eglės apartamentai. Palangoje, S. Daukanto ir Kęstučio gatvių sankirtoje, keturių aukštų pastate, įrengti 73 apartamentai su nuosavomis terasomis.
Pastato forma atkartoja gamtoje vyraujančias netaisyklingas linijas. Pirmojo apartamentų aukšto korpusas sudarytas iš atskirų detalių, kurių pagrindu pasirinktas vertikalus rankų darbo plytų mūras, atliepiantis eglės medžio kamieno reljefą. Antrasis, trečiasis ir ketvirtasis aukštai įgauna vientisumą sujungiant kelis pastato korpusus, o lenktų formų panoraminiai langai, gaminti specialiai pagal fasado linkius, organiškai įsilieja į darnų pušų apsupties paveikslą.
„Tai geriausiai tęsiamos pajūrio kurortinės architektūros tradicijos naujoje kokybėje. Daug erdvės bei šviesos, dermė su kraštovaizdžiu ir nesunku suprasti, kad jūra yra šalia. Taip atostogauti verta”- tvirtina architektas, komisijos narys Tauras Paulauskas.
Projekto architektas – Donatas Rakauskas.
Šiemet įteiktos dvi geriausiojo gyvenamojo projekto statulėlės. Pirmoji atiteko „YIT Kausta“ Kauno dešiniojoje Neries pakrantėje statomai gyvenvietei – „Piliamiestis“. Šiuo metu iš 20 daugiabučių pastatyti 5. Visą projektą planuojama įgyvendinti etapais ir užbaigti iki 2028 metų.
Prizas įteiktas už kokybišką žengimą į naują teritoriją ir dėmesį bendruomenei.
„Piliamiestis“ – drąsus projektas. Akivaizdu, kad šio drąsaus žingsnio ši Kauno dalis labai laukė. Buvo duotas stiprus impulsas – dabar matyti aiškus postūmis investuojant į viešąją infrastruktūrą, plėtojant kitus projektus. „Piliamiesčio“ projekto įgyvendintojai laikėsi principo, kad gražiausios vietos turi būti skirtos žmonėms” – sako komisijos narys, “Statyk PRO” redaktorius Darius Babickas.
Projekto architektas Tomas Kriaučiūnas.
Be architektūros ir statybos kokybės, apdovanojimas skirtas ir už nuoseklumą komunikuojant projekto plėtros iššūkius ir išskirtinį bendravimą su klientais.
„Išskirtinis projekto bruožas – darna su aplinka, ypač gamtine aplinka. Gyvenamojo namo tūris suskaidytas į proporcingas, artimas aplinkiniam kontekstui dalis. Puikiai išnaudotas reljefas, atskiras pastato dalis formuojant skirtinguose lygiuose, atveriant puikius Neries slėnio vaizdus, sukuriant jaukias privačias gyvenamas erdvės kiemuose. Tai santūrios šiuolaikinės architektūros, kokybiškų medžiagų ir sprendimų panaudojimo sektinas pavyzdys”, – sako komisijos narys architektas Linas Naujokaitis.
Projekto architektai – Vytautas Augustinavičius, Giedrė Mekaitė, Juozas Vaškevičius, Algimantas Pliučas.
Kvartale šiuo metu pastatyti vienas penkių aukštų ir du aštuonių aukštų daugiabučiai, kuriuose įrengta 110 butų bei viešbutis. Iki 2020 m. iškils dar trys šešių – devynių aukštų namai.
Po pastatais bus dviejų aukštų automobilių stovėjimo aikštelės, kuriose bus įrengtos automobilių parkavimo vietos su elektros įkrovimo stotelėmis. Elektros įkrovimo stotelės bus įrengtos ir lauke. Šalia numatytos ir dviračių saugyklos bei dviračių taisymo savitarnos stotelės.
Teritorijoje įsikūręs viešbutis „Ibis” – pirmasis viešbutis Baltijos šalyse, suprojektuotas ir pastatytas pagal pasaulyje aukščiausią tvariųjų pastatų standartą BREEAM.
Projekto architektai – Dainius Čepurna ir Tadas Balčiūnas.
Originalus pranešimas čia.
Asociatyvi nuotr.
