Seną aktų salę nugriovė
Aktų salės pastatas, kurio vietoje iškilo JGTC laboratorijų sekcija, buvo avarinės būklės. Vykdant rekonstrukcijos projektą nuspręsta jį nugriauti ir pastatyti modernų keturių aukštų laboratorijų korpusą, išlaikant esamą užstatymo plotą.
UAB „Irdaiva“ gamybos direktorius prisiminė, kad atliekant apie porą mėnesių trukusius griovimo darbus reikėjo didesnio atsakingumo – juk aktų salė stovėjo tarp dviejų veikiančių statinių.
Nugriauto seno pastato vietoje atsirado naujas dailus keturių aukštų statinys. Palyginti su senuoju, jis yra gerokai didesnis. Senojo pastato tūris buvo 6 759m3, o naujojo – 10 655 m3.
Gamtos tyrimų centro direktoriaus pavaduotojas bendriesiems mokslo aptarnavimo reikalams Vladas Atkočiūnas pasakojo, kad šis JGTC pastatas su visa įranga yra skirtas ne tik mokslui plėtoti, bet ir bendradarbiauti su verslu, teikti įvairias mokslines paslaugas verslui per atviros prieigos centrus.
Fasadas – lenktas
Lenktų formų mokslinių laboratorijų sekcijos fasadas yra iš dalies vėdinamasis. Dalį jo dengia stiklas.
UAB „Irdaiva“ statybos darbų vadovas Ramūnas Žilėnas pasakojo, kad vėdinamojo fasado dalis apšiltinta 18 cm storio akmens vatos plokštėmis. Prie fasado pritvirtintos apdailinės aliuminio kompozicinės fasadinės plokštės, kurias tiekė UAB „Orex Group“. Šias plokštes gamina daugiau kaip 30 m. patirtį turintis didžiausias Turkijos aliuminio gamintojas „SARAY Aluminium“.
Fasadui naudotos kompozicinės plokštės susideda iš aliuminio lakštų, padengtų apsaugine danga bei vidiniu mineraliniu sluoksniu.
UAB „Orex Group“ komercijos direktorius Jurijus Aliukonis pasakojo, kad šios plokštės išsiskiria tvirtumu, nedideliu svoriu ir tolygiu paviršiaus dengimu. Jas lengva apdirbti, todėl fasadai tokiomis plokštėmis uždengiami gana greitai.
Plokštės lengvai pjaustomos, frezuojamos ar gręžiamos. Jos puikiai tinka lenktiems fasadams, tokiems kaip JGTC laboratorijų korpuso, nes yra lengvai valcuojamos. Tai leidžia lygiai uždengti visas suapvalintas fasado vietas, nepaliekant jokių įtrūkimų lenkimo vietose.
Apdailinės aliuminio kompozicinės fasado plokštės išsiskiria ypač geromis terminėmis savybėmis. Jos atsparios nepalankioms oro sąlygoms, UV spinduliams ar korozijai.
Taip pat jos padengtos trijų sluoksnių KYNAR 500 PVDF dažais. Plokštėms gamintojas suteikia 20 m. garantiją, kad net ir itin saulėtose šalyse stovinčių pastatų fasadai po kelių vasarų nepakeistų spalvos ir nenubluktų.
Dar vienas pranašumas – aliuminio kompozicinių plokščių vidinė pusė yra gruntuota. Tai leidžia jas montuoti ne tik ant aliuminio, bet ir ant cinkuoto karkaso.
Netrūks dienos šviesos
Rekonstruotame JGTC laboratorijų korpuse nestigs dienos šviesos. Visuose pastato koridoriuose naudotos aliuminio rėmo stiklinės atitvaros ir durys, tad šviesa į patalpų vidų patenka iš abiejų pusių.
Pastato viduryje įrengtas centrinis vestibiulis su laiptine ir liftu. Po rekonstrukcijos atsirado ir eksploatuojama stogo terasa, kurioje stovės inžinerinė įranga. Kad būtų galima į ją patekti, laiptinė papildomai iškelta 3,42 metro.
Pastato stogas uždengtas bitumine danga „Icopal“, kurią tiekė UAB „Vakarų Ikoda“.
Liftas – be mašinų patalpos
Keturis JGTC laboratorijų sekcijos pastato aukštus sujungs ir panoraminis liftas, kuriuo vienu metu gali keltis 8 žmonės. Šis liftas, kurio galingumas – vos 3,5 kW, yra visiškai pritaikytas žmonėms su negalia.
Naujausius ES reikalavimus visiškai atitinkantį ispanų gamintojo „Orona“ liftą tiekė UAB „Šiaulių liftas“. UAB „Šiaulių liftas“ vadovas Mindaugas Tarailis pasakojo, kad tokie liftai, kaip JGTC laboratorinio korpuso, šiuo metu yra vieni populiariausių.
Pastate tokie liftai užima pakankamai mažai vietos, nes jiems nereikia specialios mašinų patalpos. Visos valdymo sistemos montuojamos šachtoje, todėl ir prižiūrėti jį paprasčiau.
JGTC mokslinių laboratorijų sekcijoje sumontuotas liftas valdomas kortelėmis. Tai yra nepridėjus kortelės prie specialaus daviklio liftas neatvažiuos, todėl juo gali naudotis tik pastato darbuotojai arba jų lydimi asmenys.
Tirs ir DNR, ir radioaktyviąsias atliekas
Pirmame aukšte bus įrengta mikroskopinių tyrimų laboratorija. Čia stovės skenuojamasis elektroninis mikroskopas, didinantis iki 1 mln. kartų, todėl leidžiantis pamatyti labai smulkius objektus, juos identifikuoti, tirti jų paviršiaus ypatumus. Jis naudojamas geologijos, geografijos, biologijos, botanikos, medžiagotyros ir kt. srityse. Energijos dispersijos spektrometrijos detektoriumi (mikroanalizatoriumi) „Oxford“ bus galima nustatyti pasirinktų objektų cheminę sudėtį. Gretimame kambaryje bus pavyzdžių paruošimo įranga: dengimo anglimi ir tauriaisiais metalais aparatas, kritinio taško džiovintuvas ir kt.
Antrame aukšte įsikurs Biodestruktorių tyrimo laboratorija, kur bus tiriami įvairių rūšių mikromicetai, mielės ir bakterijos, jų ekologiniai ir biologiniai ypatumai bei funkcionavimas ant neįprastų substratų ar užterštos aplinkos sąlygomis. Laboratorijos mokslininkai siūlo įvairias paslaugas verslui: mikroorganizmų išskyrimą ir identifikavimą; aplinkos užterštumo mikroorganizmais įvertinimą; įvairius metodus mikroskopiniams grybams panaudoti pramonėje ir žemės ūkyje; atlikti pramonėje ir žemės ūkyje naudojamų medžiagų mikrobiologinio atsparumo įvertinimą bei cheminių ir biologinių priemonių paiešką mikrobiologiniam užterštumui sumažinti; atlikti mikroorganizmų biologiškai aktyvių medžiagų producentų paiešką.
Trečiame aukšte veiks naujausia įranga aprūpinta Geoaplinkos tyrimų laboratorija. Čia bus tiriami daugiacikliai aromatiniai, taip pat linijiniai angliavandeniliai, riebalų rūgštys, organiniai alavo, mono- ir dibutilalavo junginiai, pesticidai, polichlorinti bifenilai. Mokslininkai atliks ir dirvožemio, vandens telkinių nuosėdų, biotos, požeminio vandens, upių ir ežerų vandens mėginių tyrimus.
Tame pačiame aukšte veiksiančioje Molekulinės ekologijos laboratorijoje, naudojant genetinį analizatorių ir kitą laboratorinę įrangą, bus atliekami DNR sekoskaitos ir DNR fragmentų tyrimai, daromos analizės.
Ketvirtame aukšte atsiras Branduolinės geofizikos ir radioekologijos laboratorija, kurioje bus atliekami aplinkos radioaktyvumo, radioekologijos ir branduolinės geofizikos tyrimai bei radioaktyvių atliekų charakterizavimas. Čia bus vystomi ir taikomi metodai, nagrinėjant branduolinės energetikos objektų sąveiką su aplinka, nustatant aplinkoje vykstančių medžiagų pernašos procesų ir reiškinių chronologiją.
Visose laboratorijose dirbs aukštos kvalifikacijos mokslininkai, inžinieriai ir laborantai.
Specialūs šviestuvai
Laboratorijoms įrengti UAB „Irdaiva“ darbuotojai skyrė itin didelį dėmesį. Jas apšvies specialūs šviestuvai su bakteriocidinėmis lempomis. Pastato apšvietimo intensyvumas ir lempų skaičius parinktas, atsižvelgiant į patalpų paskirtį ir jose atliekamų darbų pobūdį.
Dalyje laboratorijų pastatytos specialios traukos spintos su atskira ištraukimo sistema.
Grindų ir sienų apdaila laboratorijose parinkta išlaikant toms patalpoms keliamus reikalavimus.
Atvedė ir dujas
Pastato inžinerinės sistemos nebuvo iš esmės pertvarkomos – pagrindiniai inžinerinių sistemų įvadai išliko, kaip ir buvę. Jie prijungti prie Vilniaus miesto tinklų. Į kai kurias laboratorijas atvestos dujos, kurių reikės atliekant įvairius bandymus. Taip pat laboratorijose sumontuoti specialūs patalpų slėgio davikliai.
Visa pastato šildymo ir vėdinimo sistema atitinka šiuolaikinių mokslinių tyrimų laboratorijoms keliamus reikalavimus.
Siekiant išvengti nelaimingų atsitikimų įrengtos visos būtinos apsaugos priemonės. Pavyzdžiui, antrojo ir trečiojo aukštų koridoriuose įrengti specialūs avariniai dušai. Nelaimės atveju užtenka paspausti specialų jų mygtuką, kad būtų nuplautos ant kūno patekusios kenksmingos cheminės ar kitokios medžiagos.
Laboratorijų sekcijos tualetuose buvo panaudotos tualetų pertvaros „LTT extra“, jas tiekė UAB „Baltijos Brasta“. Pertvaros pagamintos naudojant anoduotą aliuminio profilį karkasui ir 10 mm aukštojo slėgio laminatą užpildui. Anot UAB „Baltijos Brasta“ projekto vadovo Giedriaus Pyranto, ši medžiaga visiškai atspari vandeniui, todėl labai tinkama tualetų ir dušų pertvaroms.
Prireikė daugiau žinių
Rekonstruoto JGTC korpuso techninei priežiūrai prireikė daugiau techninio prižiūrėtojo žinių.
UAB „Šiltas namas“ techninės priežiūros vykdytojas Olegas Repovas pasakojo, kad, kalbant apie bendrastatybinius darbus, dauguma aspektų tokių objektų techninė priežiūra nesiskiria nuo kitos paskirties pastatų priežiūros.
„Laboratorijų pastatai išsiskiria technologinių, inžinerinių, saugos ir kitų sistemų įvairove. Todėl jų techniniam prižiūrėtojui reikia įsigilinti, kaip įrengiamos laboratorijos, kokie technologiniai procesai ar laboratoriniai bandymai jose bus vykdomi, kokie specifiniai reikalavimai keliami įvairioms sistemoms įrengti“, – pasakojo UAB „Šiltas namas“ techninės priežiūros vykdytojas.
Atliekant tokio pobūdžio pastatų techninę priežiūrą, anot O. Repovo, reikia atkreipti dėmesį į numatomų sistemų specifiką, stebėti, kad viskas būtų technologiškai ir gerai sumontuota.
Nors vykdant JGTC laboratorijų korpuso techninę priežiūrą buvo užfiksuota keletas netikslumų, tačiau pasitarimų metu visos pastabos buvo aptartos, netikslumai ištaisyti.
