Vasario 15–19 dienomis vienos Japonijos projektavimo kompanijų „Nakayama Architects“ vedančioji architektė Keiko Yamamoto, paprašyta pasidalinti mintimis apie Japonijos architektūros tendencijas bei trumpai apibūdinti, kokį įspūdį padarė Vilniaus architektūra, ją pavadino europietiško stiliaus architektūra.
Vilniaus architektūrai trūksta harmonijos
Architektė Keiko Yamamoto pasakojo, kad Japonijoje gausu įvairiausių statinių, kurie reprezentuoja skirtingas architektūros formas – nuo kuklaus kaimo namelio iki didžių ir ištaigingų rūmų.
„Japonijos ir Lietuvos architektūra skiriasi ne tik pastatų forma ar dydžiu. Mūsų šalyje ypač didelis dėmesys skiriamas pastatų spalvoms ir jų tarpusavio derinimui. Vilniuje daug gražių ir įspūdingų pastatų, tačiau pasigedau tarpusavyje suderintų spalvų harmonijos“, – sakė architektė K. Yamamoto.
Ji pastebėjo, kad sostinės išplanavimas labai primena europietišką stilių, kuris visiškai skiriasi nuo esančio Japonijoje. Architektė sakė, kad sostinės gatvės išplanuotos žymiai paprasčiau ir laisviau, o Japonijoje pastatai projektuojami pagal stačiakampes formas. Įspūdį architektei paliko mūriniai namai, kurių Japonijoje nėra.
Tęsdama pasakojimą apie šalių architektūros skirtumus, K. Yamamoto akcentavo, kad japonų architektai nuo seno tikėjo ir tiki iki šiol, kad pastato dizainas atskleidžia pastato „sielą“ ir parodo pagrindines pastato idėjos gaires. Pasiekti tokį architektūros grynumą galima tik sujungus vaizduotę ir kūrybą su architektūros idėjomis, išreikštomis statybos konstrukciniais elementais. Ji pabrėžė, kad architektūra turi atsakyti į žmogaus keliamus klausimus, todėl kontekstas ir autentiškumas yra labai svarbūs.
Drauge su architekte į Lietuvą atvykęs Vilniaus Gedimino Technikos Universiteto (VGTU) absolventas ir žymus inžinierius Algirdas Kudzys šiuo metu vadovauja paties įkurtai įmonei „Kudzys & Hammers“, kuri bendradarbiauja su Lietuvos statybinių medžiagų gamyklomis, iš kurių statybinės medžiagos importuojamos į Japoniją. Vizito Lietuvoje metu drauge su architekte jis aplankė įmones, iš kurių perkama produkcija ir gabenama į Japoniją.
Domėjosi, kaip Lietuvoje rengiami architektai
Architektė domėjosi, kaip Lietuvoje ruošiami architektūros studentai, kiek trunka studijos, kaip nauji specialistai integruojami į darbo rinką, pasibaigus mokslams. VGTU Architektūros fakulteto dekanas Liutauras Nekrošius pristatė VGTU vykdomas bakalauro ir magistrantūros studijų programas. „VGTU dabar vykdomi kompleksiniai moduliai. Projektavimas, pastatų konstrukcijos yra integruoti su kitais dalykais. Anksčiau vykdėme ketverių metų bakalauro ir dvejų magistrantūros studijas, dabar turime penkerių metų integruotas magistrantūros studijas. Kad įgytų magistro laipsnį penkerius metus Lietuvoje mokosi pilotai, teisininkai ir architektai“, – sakė L. Nekrošius.
Japonijoje architektai mokosi ketverius metus, taip pat vykdomos ir magistrantūros studijos. Universitetai, bendradarbiaujantys su gamintojais ir pastatų projektavimo įstaigomis, visuomet suteikia ir užtikrina studentams galimybę atlikti praktiką tiek projektavimo, tiek statybos įmonėse. K. Yamamoto akcentavo, kad jų šalyje architektams skiriama daugiau konstrukcinių žinių, todėl rengdami brėžinius, būsimi architektai gali tiksliau viską apskaičiuoti.
Architektė pasakojo, kad jau įprasta tarp studentų praktika, jog architektūros studentai iki vėlumos mokosi universitete ne tik visą savaitę, bet ir savaitgaliais. „Jei studentai po paskaitų anksti išeina namo, o savaitgaliais išvis nepasirodo, vadinasi, kad studijos jiems – ne prie širdies. Toks studentas laikomas atsiskyrusiu, nepritapusiu prie kolektyvo, taip pat neturi savo kurso draugų palaikymo. Panašus požiūris ne tik tarp studentų, bet ir iš dėstytojų pusės“, – pasakoja K. Yamamoto.
„Japonijoje skiriami dviejų lygių architektai. Pirmo lygio architektas gali projektuoti bet kokio tipo pastatus, antro lygio – tik tam tikro aukščio, ploto ir sudėtingumo pastatus. Pirmo lygio architektai kas penkerius metus atestuojami, kad neprarastų kvalifikacinių žinių“, – teigė architektė.
Ji atkreipė dėmesį į esminį dalyką – konstrukcijų pagrindus, nes be šių dalykų išmanymo netampama geru architektu. „Šios konstrukcijų išmanymo kompetencijos svarbios dėl to, kad būtų lengva dirbti su pastato konstruktoriumi. Jei architektas, parengęs pastato eskizą, negebės susikalbėti su konstruktoriumi, gali būti labai brangu, o taip pat it sunku realizuoti ar techniškai įgyvendinti pastato statybą“, – įsitikinusi K. Yamamoto.
Pranešimas redaguotas ir adaptuotas. Originalus pranešimas čia, VGTU nuotr.
