Knygos dailininkai Zigmantas Butautis ir Dovilė Krikščiūnaitė pelnė premijas Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos rengiamo knygos meno konkurso „Vilnius 2014“ dalykinių ir mokslinių knygų teminėje grupėje, taip pat dailininkų, leidyklos ir spaustuvės darbą pagrindine premija įvertino „Papyrus Lietuva“, konkursą rengianti kartu su Kultūros ministerija ir geriausią knygą kviečianti išrinkti knygos meno profesionalus Rimvydą Kepežinską, Robertą Jucaitį, Karolį Strautnieką ir kitus. „Maketas apgalvotas, atitinka knygos architektoniką, reprezentatyvus, puikiai panaudota iliustracinė medžiaga, šriftai, tinkamas popierius; drąsu, inovatyvu, avangardiška, taikli ir deranti tipografika“ – rašoma komisijos narių atsiliepime.
Apdovanojimai šio specifinio žanro knygai – ne tik didžiulis knygos dailininkų, jaunos leidyklos „Lapas“ ir spaustuvės „Balto print“ įvertinimas, bet ir dar vienas svarus žingsnis siekiant tinkamai reprezentuoti ir populiarinti šiuolaikinę Lietuvos architektūrą. Kaip teigia architektas ir architektūrinės leidybos pradininkas Lietuvoje Audrys Karalius, „bene pirmą kartą lietuviškos architektūrinės leidybos praktikoje turime adekvatų formos ir turinio rezultatą. Knygos leidybinė forma (dizainas, maketas, popierius, įrišimas) harmoningai atitinka publikuojamos architektūros turinį. Netgi, sakyčiau, kilstelėja Audriaus Ambraso architektūrą iki nevienadienio kultūrinės modernybės reiškinio lygmens“.
Apdovanota knyga – tai dvikalbis albumas, pristatantis A. Ambraso architektų biuro kūrybą, pripažintą tiek Lietuvos, tiek užsienio profesionalų. Jame pateikiama ne architekto biografija, o brėžiniai, eskizai, vizualizacijos, įgyvendintų projektų nuotraukos, aprašai – visa tai supažindina su įdomiu architektūros kūrybos procesu ir leidžia architektūrą pamatyti kaip kultūros reiškinį.
„Leisti knygą sugalvojo patys architektai, pradėjo maketuoti, dėlioti vizualinius pasakojimus apie objektus – tiek realizuotus, tiek likusius kaip idėjos, tarsi pasiūlymus miestams, vizijas, kaip jie galėtų vystytis toliau. Pirminį didelį darbą pateikiant medžiagą atliko D. Krikščiūnaitė kartu su studijos vadovu A. Ambrasu. Vėliau pakvietėme Z. Butautį, kad neknyginį architektų maketą paverstų profesionaliu leidiniu – solidžiu, tačiau ne sunkiasvoriu architektūros albumu. Manau, šie skirtingi požiūriai į knygą ir architektūrą, aistringos kūrybinės diskusijos ir lėmė džiuginantį rezultatą“, – pasakojo leidyklos „Lapas“ vadovė Ūla Ambrasaitė.
Leidykla „Lapas“ toliau tęsia architektūros ir išskirtinių meno knygų leidybos kryptį. Ką tik pasirodė leidinys „Kaunas 1918–2015. Architektūros gidas“. Jo tiražas jau beveik išseko, tęsiant reikšmingiausių šalies architektų studijų kūrybos pristatymą rengiamas dar vienas albumas. Taip pat pristatyta Marijos Drėmaitės studija apie pramonės architektūrą, eksperimentinis fotomenininko Liudo Parulskio fotomanipuliacijų albumas ir kiti leidiniai.
