Kaip numato Želdynų projektų rengimo vadovo atestavimo tvarkos aprašas, norintieji gauti tokį atestatą, turi pateikti laisvos formos prašymą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir aukštojo mokslo diplomo kopijas, gyvenimo aprašymą, želdynų projektavimo darbų sąrašą, pažymą apie darbo stažą ir ne mažiau kaip dviejų želdynų, iš kurių vienas yra parko ar skvero, projektus. Norintieji dirbti Lietuvoje pagal užsienyje įgytą kvalifikaciją turi pateikti užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimo mūsų šalyje dokumentus.

Dokumentus galima pateikti arba tiesiogiai Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupei, įsikūrusiai Vilniuje (Vytenio g. 6/Vivulskio 23, 304 k.) ar Dokumentų valdymo ir asmenų aptarnavimo skyriui (A. Jakšto g. 4, 101 k.), arba elektroniniu paštu info@am.lt ar orinta.kazeniene@am.lt.

Atestacija – didėjančios problemos sprendimas

Augantis šių specialistų poreikis – akivaizdus. Lietuvos miestų gyvenamuosiuose mikrorajonuose dažniausiai tvyro beveidė aplinka, neleidžianti pamiršti, iš kokios santvarkos ją paveldėjome. Specialistai pastebi, kad iki šiol neišnaudojamos galimybės kurti svetingus, kūrybingus, sportiškus, sveikus miestus su atitinkama gyvenamųjų rajonų infrastruktūra. Kad dar vis išlieka pavojus tęsti naujų teritorijų chaotišką užstatymą „visomis kryptimis“, kad lėti gyvenamųjų namų ir socialinės infrastruktūros renovacijos tempai, nevyksta kompleksinis daugiabučių namų kvartalų ir jų infrastruktūros atnaujinimas, vangiai rūpinamasi senųjų daugiabučių namų rajonų estetika. Nuo privačių investicijų – gyvenamųjų ir komercinių objektų plėtros – labai atsilieka socialinės, susisiekimo, inžinerinės infrastruktūros formavimas, ypač miestų pakraščiuose. Inžinerinės ir susisiekimo infrastruktūros objektai statomi tik tobulinant esamą miesto struktūrą, bet ne ruošiantis naudoti naujas teritorijas. Nepakankamai išplėtota aktyvios rekreacijos ir laisvalaikio infrastruktūra, jos pasiekiamumas miesto teritorijoje labai netolygus. Deramai netvarkomi gyventojų artimosios aplinkos (kvartalų) želdynai.

Daugelyje ES šalių jau seniai įteisintos želdynų įrengimo ir priežiūros rekomendacijos, kurios pagal poreikį yra tobulinamos, pavyzdžiui, didesniuose Vokietijos miestuose (Hanoveryje ir kt.) už želdynus atsakingi net atskiri departamentai. Senuosiuose Europos miestuose iš medžių, krūmų, gėlių ir kitų augalų ne tik kuriami tikri meno šedevrai, bet želdinama planingai, apgalvotai, taikant pažangias technologijas, žinant augalo sodinimo, priežiūros ir augimo ypatumus, o pas mus panašu, kad aplinkos apželdinimą projektuoja kas tik nori, kraštovaizdžio kokybė, grožis dažnai priklauso tik nuo to, kiek jam dėmesio ir pinigų norėjo skirti pats investuotojas. Tačiau šių klausimų sprendimai nėra palikti be dėmesio. Tuo rūpinasi Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacija, vienijanti želdinimo, želdinių priežiūros bei su želdinimu susijusius, paslaugas teikiančius ir dekoratyvinius augalus auginančius fizinius ir juridinius narius.

„Glaudžiai bendraudami su visais proceso dalyviais labai gerai matome esamas problemas, – sako Lietuvos želdintojų ir dekoratyvinių augalų augintojų asociacijos vykdomoji direktorė Ingrida Vainauskienė. – Didžiausią nerimą keliantis dalykas – tai tarpusavio nesusikalbėjimas tarp užsakovų, architektų ir tarp rangovo, kuris turi galutinai įgyvendinti sumanymą. Net jei pats projektas būna įdomus ir jam išskiriamos didelės investicijos, dėl to, kad jis nebūna iki galo teisingai paruoštas, reikiamo galutinio rezultato taip ir nesulaukiama. Todėl mes bandome su visais kalbėtis apie tai, kad visi klausimai, susiję su želdynų projektavimu, augalų parinkimu, žaliųjų erdvių planavimu, turi būti labai apgalvoti. Kur kokie želdynai bus, ar tai bus vejų plotai, ar žaidimų aikštelės, o gal mažoji architektūra. Tam, kad darbai būtų vykdomi nuosekliai ir rezultatas būtų toks, kokio tikimasi.“