Japonų architektų įmonė „Kengo Kuma“ sukūrė 240 kvadratinių metrų Paryžiaus meno galerijos pastatą, kuriame eksponuojami menininko Antano Klavo (Antoni Clave) darbai. Statinys garsus ne tik dėl pripažinto menininko darbų, bet ir popieriaus, padengusio metalines konstrukcijas. Tai pirmasis pasaulyje „popierinis” pastatas.
Norėdami kontroliuoti natūralios šviesos kiekį įvairiose pastato vietose, architektai sukūrė tinklelius iš metalo tinklo lakštų. Jie buvo padengti drėgnu popieriumi. Pasak architektų, šią technologiją įkvėpė tradicinio japoniško popieriaus gamybos būdas.
„Mes sukūrėme šį projektą, naudodamiesi išplėsto metalo plokštėmis. Panaudojome japonišką popieriaus masę, kuri suteikia „minkštesnę” atmosferą buvusio industrinio stiliaus erdvėje”, – paaiškino architektų įmonės atstovai. Beje, ne viskas taip paprasta. Metalo plokštės sukuria dalinius sluoksnius, kurie padeda kontroliuoti šviesos pralaidumą, todėl apšvietimo skaidrumas yra skirtingas.
Objekto pirmame aukšte įrengtas archyvas su žemomis, lenktomis lubomis. Lubų konstrukcijos taip pat apklijuotos baltu, drėgnu popieriumi. Dėl šio sprendimo erdvės atrodo „sterilios”, o meno kūriniai dar ryškesni.
Bendrovės „Kengo Kuma“ architektai neslepia, kad šilumos ir jaukumo buvo siekiama suteikti, interjero elementais. Buvo įrengti mediniai, sraigtiniai laiptai, darbo kambaryje, kuris buvo įrengtas palėpėje, suklijuotos šviesaus medžio grindys. Rezultatas stulbinantis.
Žurnalo „Dezeen” žurnalistas Alanas Grifas (Alyn Griffiths) rašo, kad pastatas realybėje pranoko drąsiausias svajones. Kaip sako A. Grifas, nors Paryžiaus meno galerijos užduotos aukščiausios architektūrinės prabos pranokti beveik neįmanoma.
„Kengo Kuma“ studija neseniai baigė projektuoti Škotijos pirmąjį dizaino muziejų. Architektų sukurta intriga leidžia tik įsivaizduoti kaip atrodys betoninio pastato forma, kuriai įtaką padarė statinio vieta tarp žemės ir jūros.
