Pirmąjį šių metų pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje vietoje liko Latvija, trečioje – Estija.
„Praėjusių metų kovą prasidėjusi COVID-19 pandemija pristabdė įvairius komercinio NT projektus vos keliems mėnesiams, biurų rinkos atsigavimas fiksuotas jau gegužę. Šiemet verslo centrų atsigavimas po antrojo karantino – dar spartesnis. Prie to prisidėjo ne tik visuotinė gyventojų vakcinacija nuo koronaviruso, bet ir gerėjanti finansinė investuotojų situacija, didelis laisvų pinigų kiekis rinkoje, atitinkamai ir laukiamos infliacijos spaudimas“, – teigia NT ekspertas Andrius Barštys.
Gerėjančią finansinę situaciją NT rinkoje rodo ne tik augančios investicijos į logistikos ir prekybos objektus, bet ir grįžtantis investavimas į viešbučių plėtojimą. Itin sparčiai auga investicijos į žemės plotus, investuotojai plečia investavimo strategijas rinkdamiesi naujus sektorius ir rizikų lygius.
„Pagrindinis iššūkis, su kuriuo susiduria komercinio NT rinka, yra pastaruoju metu augančios statybų kainos dėl statybinių medžiagų trūkumo ir jų kainų didėjimo. Prie to prisideda ir globalus ekonomikos skatinimas. Vyriausybių vykdomas didelių sumų įliejimas į verslą sąlygoja spartesnį naujų projektų vystymą ir tuo pačiu žaliavų trūkumą bei darbo jėgos kaštų augimą“, – sako A. Barštys.
Pasak jo, dėl kylančių žaliavų ir darbo jėgos kainų brangstančios statybos ilgainiui turėtų atsiliepti ir augančiai komercinio NT, ypač biurų nuomos kainai.
Šiuo metu Baltijos šalyse statomų naujų verslo centrų plotai baigia pasiekti 2019 m. lygį – Vilniuje plėtojama daugiau nei 200 tūkst. kv. m. verslo biurų ploto, Taline – 140 tūkst. kv. m., Rygoje – apie 90 tūkst. kv. m.
