Pristatyti savo baigiamąjį darbą tarptautiniame konkurse – svarbus žingsnis profesionalo karjeros link. Geriausių Baltijos šalių jaunųjų architektų darbų paroda-konkursas – tai Baltijos architektų sąjungų asociacijos (BAUA) 2014 m. Vilniuje pradėtas kasmetis, jau tradicija tapęs renginys. Pagrindinis jo tikslas – pristatyti jaunųjų architektų kūrybą, palyginti ir apdovanoti geriausius Baltijos šalių jaunuosius architektus. Tai tam tikra platforma, leidžianti parodyti savo kūrybinį potencialą, palyginti save kitu masteliu. Rotacijos principu renginys kasmet vyksta vis kitoje šalyje: 2015 m. renginys vyko Estijoje kaip „Talino architektūros bienalės“ dalis, 2016 m. – Rygoje, o šiais metais grįžo į Vilnių, kur lapkričio 2–3 d. architektų bendruomenė susitiko Lietuvos architektų sąjungoje.
Dviejų dienų trukmės renginys prasidėjo diskusija „Šiandien / rytoj: architektūros mokyklos Baltijos šalyse“. Joje Baltijos šalių aukštųjų architektūros mokyklų atstovai kalbėjo apie aukštųjų mokyklų strateginius vektorius, švietimo sistemų ypatumus ir ieškojo bendrų siekių. Vienas jų – antrojoje renginio dalyje pristatyta BAUA paviljono projekto realizacija Seule (Pietų Korėja) tarptautinės architektų sąjungos kongrese. Pristatymą parengė idėjų konkursą laimėję ir projektą įgyvendinę architektai J. Lideikis ir T. Skripkiūnas. Paviljono konkurse lietuvių idėja laimėjo pirmąkart. Vakaro pabaigoje renginio organizatoriai skelbė jaunųjų architektų parodos atidarymo pradžią. Joje buvo galima išsamiai susipažinti su Baltijos šalių aukštosiomis mokyklomis ir geriausiais šių metų baigiamaisiais darbais. Kiekviena aukštoji mokykla turėjo atrinkti vieną bakalauro ir vieną magistro darbą (jei nėra antrosios studijų pakopos – atrinkti du žemesnės pakopos darbus).
Antroji renginio diena prasidėjo viešais projektų pristatymais komisijai, kurią sudarė nepriklausomi licencijuoti architektai: Aurimas Sasnauskas (Lietuva), Gunta Grikmane (Latvija) ir Eve Komp (Estija). Pagrindiniai vertinimo kriterijai: konceptualumas, originalumas ir inovatyvumas, nuosekli architektūrinė ir urbanistinė idėja, estetiškas projektų pateikimas. Šiais metais į apdovanojimus pretendavo 17 studentų, atstovavę septynioms Baltijos architektūros mokykloms: Vilniaus Gedimino technikos universitetui (Architektūros ir Urbanistikos katedros), Kauno technologijos universitetui, Vilniaus dailės akademijai (Kauno ir Vilniaus fakultetai), Estijos menų akademijai, Talino taikomųjų mokslų universitetui, Rygos technikos universitetui ir Latvijos RISEBA universitetui.
Po ilgos pristatymų sesijos ir komisijos pasitarimo didžiausias dėmesys atiteko užsienio jauniesiems architektams. Kaip geriausius komisija išskyrė Estijos menų akademijos absolventus, kurių darbams buvo būdinga savita metodika. Darbe „Combinatorics of local materials in the example of peat and oilshale ash“ architektas Martenas Petersonas atliko vietinių medžiagų tyrimus ir, išbandęs jų savybes, suprojektavo paviljoną Talino zoologijos sodui. Magistrantė Hanna-Liisa Motus darbe „Supportive environment for people living with dementia and their caregivers“ kėlė svarbius sergančiųjų integracijos į visuomenę klausimus ir įsigilinusi į niuansus suprojektavo „Atminties centrą“ Taline. Geriausiu bakalauro studijų baigiamuoju darbu pripažintas Latvijos RISEBA universiteto absolventės Jutos Davidovskos darbas „Visitor center of the lost valley of Daugava river“, kuriame autorė pateikė vienos didžiausių ES hidroelektrinių modernizacijos su naujomis funkcijomis koncepciją.
Taigi jaunųjų kūrėjų paroda-konkursas tampa tam tikru Baltijos šalių architektūros mokyklų mokslo kokybės rodikliu. Nors ankstesniuose konkursuose lietuviams yra tekę užimti prizines vietas, gretimų šalių mokymo tradicijos bei rezultatai ir toliau išlieka įkvėpimo šaltiniu tobulinant šalies architektūros mokymo sistemą.
