Užsakovas: Lietuvos jūrų muziejus

Generalinis rangovas: UAB „Kortas“

Rekonstrukcijos projekto autoriai: UAB „Uostamiesčio projektas“ architektai Snieguolė ir Algirdas Stripiniai

Baseinų vandens tūris iki rekonstrukcijos: 1 800 m3

Baseinų vandens tūris po rekonstrukcijos: 6 800 m3

Delfinariumas uždarytas rekonstrukcijai: 2010 m.

Rekonstrukcijos pabaiga: 2015 m.

Delfinariumo rekonstrukcijos kaina: apie 11,5 mln. eurų (tuo metu – 40 mln. litų)

Tikslus adresas: Smiltynės g. 4, Klaipėda

Nepaisant to, kelerius metus delfinariumas buvo uždarytas rekonstrukcijai. Jis rekonstruotas pagal Lietuvoje analogų neturintį projektą „Vanduo“, kurį parengė UAB „Uostamiesčio projektas“ architektai Snieguolė ir Algirdas Stripiniai, o padėjo įgyvendinti per 100 kompanijų.

Delfinariumo rekonstrukcijos projekte ypatinga viskas: išskirtinai didelio tūrio jūros vandens vidaus ir lauko baseinai, skirti delfinams gyventi ir pasirodyti, ultravioletinių spindulių poveikiui atsparios dangos, milžiniški iliuminatoriai ir sienutė iš skaidrių akrilo plokščių. Ne veltui šiemet šis projektas Lietuvos pramonininkų konfederacijos konkurse „Lietuvos metų gaminys“ buvo įvertintas aukso medaliu.

Ta proga žurnalas „Structum“ domėjosi, kaip vyko delfinariumo rekonstrukcija ir kodėl apskritai jį prireikė rekonstruoti.

Rekonstrukcijos priežastys

Delfinariumo rekonstrukcijos prireikė dėl dviejų priežasčių. Visų pirma 1993 m. pagal žinomo Lietuvos architekto Petro Lapės projektą Kopgalyje greta Lietuvos jūrų muziejaus pastatytas delfinariumas jau buvo kiek moraliai pasenęs, jo patalpos pasidėvėjusios. Be to, jis statytas tais sudėtingais laikais, kai daug kas buvo deficitas, tad buvo sudėtinga gauti specifinių tokios paskirties objektui reikalingų medžiagų ir gaminių.

Ilgainiui delfinariume ėmė stigti ir erdvės, nes padaugėjo delfinų. Be to, kaip minėta, čia pradėti vykdyti delfinų terapijos seansai, kuriuose kasmet dalyvaudavo po 60 vaikų su negalia, nors atskiros erdvės darbui su jais nebuvo. Delfinariume tebuvo didesnis baseinas pasirodymams ir mažesnis, skirtas gyvūnams gydyti ir gimdyti.

Delfinams – erdvesni baseinai

Po rekonstrukcijos delfinariumo patalpos padidėjo dvigubai, o bendras baseinų vandens tūris išaugo nuo 1 800 iki 6 800 m3. Taigi dabar delfinai gali gyventi gerokai patogiau, nes padidėjo jų gyvenamosios patalpos, atsirado poilsio zonos, taip pat speciali erdvė, kurioje galės būti gydomi sunegalavę gyvūnai, o patelės ramiai lauktis ir atsivesti jauniklių.

Per rekonstrukciją įrengtos ir specialios Delfinų terapijos centro patalpos, pritaikytos žmonėms su negalia, renovuota delfinų pasirodymo salė, pertvarkytas vidaus baseinas ir įrengtas visiškai naujas baseinas pasirodymams lauke „Saulės įlanka“ su amfiteatru ir sezonine tentine uždanga.

Rekonstruota ir ypatingos aplinkos pusapvalė salė, skirta parodoms, edukaciniams užsiėmimams ir įvairiems renginiams, pro kurios iliuminatorius galima stebėti delfinus.

Pagrindinis interjero akcentas

Rekonstrukcijos metu buvo pakeistas delfinariumo stogas, sudėtos medinės sijos ir įrengtas didesnis stoglangis, siekiant, kad viduje būtų daugiau dienos šviesos.

O paties interjero architektai nusprendė neperkrauti ryškiomis detalėmis. Juk pagrindinis akcentas čia yra baseinas, vanduo ir delfinai. Tad nuspręsta interjerą padaryti tokį, kad vos įžengus į vidų į akis kristų būtent tai.

Ne atsitiktinai viduje naudotos gana paprastos apdailos medžiagos: grindims aplink baseinus – daugiausia epoksidas, sienoms – fototapetai, dekoratyvinis dažymas. Pirmame aukšte buvo paklotos dekoratyvinės liejamosios betono grindys, o administracinėse patalpose – PVC dangos.

Pastatui suteikė lengvumo

Rekonstravus delfinariumą, vizualiai šiek tiek pakito jo fasadas. Architektas P. Lapė apvalų raudonų plytų delfinariumą projektavo kaip aliuziją į greta esantį Kopgalio tvirtovės redutą, kuriame veikia Lietuvos jūrų muziejus. Delfinariumo fasadas buvo papuoštas dviem žiedais: apatiniu iš baltų PVC plokščių ir viršutiniu – vario apdailos.

Rengdami rekonstrukcijos projektą, UAB „Uostamiesčio projektas“ architektai stengėsi išsaugoti ir pratęsti P. Lapės kūrinį, tad pagrindinį pietinį fasadą paliko beveik tokį pat, tik suteikė jam šiek tiek lengvumo, nusprendę, kad abu pastatą gaubiantys žiedai bus balti. Nors delfinariumas po rekonstrukcijos padidėjo, pastatas nebuvo plečiamas į aukštį.

„Tai – išskirtinė vieta, Kuršių nerijos šiauriausias taškas, todėl natūraliai nesinorėjo „masyvesnio“ pastato, nei yra. Stengėmės viską „sudėti“ į kuo mažesnį aukštį ir plotą, pastatą projektuoti plastiškų formų, organiškai įsiliejantį į specifinę Kopgalio gamtinę bei urbanistinę aplinką“, – aiškina architektas A. Stripinis.

Darbas ir sudėtingas, ir su nuotykiais

Kad viskas sutilptų, pastato nugarinė dalis, anksčiau turėjusi buitinę paskirtį, buvo nugriauta ir perstatyta į gerokai didesnę. Be to, siekiant išlaikyti esamą pastato aukštį, naujoji delfinariumo dalis buvo šiek tiek įleista į žemę.

Griovimo darbus vykdė UAB „Vaidva“. Ši įmonė turi ne tik nemažą patirtį, bet ir ypatingųjų pastatų griovimo atestatą, atitinka visus gamtosauginius reikalavimus.

Bendrovės „Vaidva“ darbuotojai prisidėjo ir prie pamatų įrengimo. Kadangi delfinariumas buvo įžemintas – padaryti įvairūs rūsiai, pagilinti baseinai, – įrengiant pamatus teko nukasti nemažai smėlio – apie 5 tūkst. m3. Šiuo jūriniu smėliu buvo pamaitinti čia pat esantys Smiltynės paplūdimiai.

Vėliau tos pačios įmonės darbuotojai sutvarkė aplinką: paklojo asfalto dangą, takelius, suprofiliavo pylimų paviršius, pasėjo žolę.

UAB „Vaidva“ statybos darbų vadovas Darius Juodpusis prisimena, kad dirbti su delfinariumo projektu buvo ir smagu, ir sudėtinga. Sudėtinga visų pirma dėl to, kad objektas yra anapus marių. Taigi pritrūkęs medžiagų į parduotuvę greitai nenulėksi – tekdavo laukti kelto. O smagu, nes neišvengta ir nuotykių. Kasdami smėlį pamatams UAB „Vaidva“ darbuotojai kartais net ir gintaro rasdavo. Žinoma, darbas buvo atsakingas. Ypač kruopščiai teko paruošti vietą pamatams pakloti. Bet su užduotimis pavyko susidoroti sėkmingai.

Iššūkių netrūko

Delfinariumas – ypatingas objektas, nes kito tokio Lietuvoje nėra. Artimiausios šalys, turinčios delfinariumus, yra Suomija ar Švedija. Todėl šio objekto rekonstrukcija tapo tikru iššūkiu tiek architektams, tiek įvairių sričių statytojams.

„Delfinariumo baseinai yra kitokie, nei skirti žmonėms. Jie yra 4–5,5 m gylio, turi sudėtingesnę baseinų valymo technologiją – gyvūnams reikia kur kas švaresnio ir geresnės kokybės vandens, kad galėtų laimingai gyventi“, – pasakoja architektas A. Stripinis.

Nelengva užduotis buvo ne tik sumontuoti ir paleisti įrenginius, kurie ruoštų jūros vandenį, bet ir užtikrinti ypač didelių tūrių baseinų hermetiškumą. Kadangi įgyvendinant rekonstrukcijos projektą teko naudoti ypatingesnes, retai Lietuvoje taikomas statybų technologijas ir medžiagas, nemažai bendradarbiauta ir su JAV, Olandijos bei Šveicarijos specialistais. Pavyzdžiui, milžiniškų matmenų tiesius ir lenktus akrilo iliuminatorius bei skaidrias delfinariumo baseinų sieneles suprojektavo, pagamino, atvežė ir padėjo įrengti kompanija iš JAV.

Ypatingos monolitinės konstrukcijos

Delfinariumo vidaus ir lauko baseinų, persipylimo kanalų, delfinų terapijos centro monolitines konstrukcijas įrengė UAB „TOGATA“. Šios konstrukcinės dalies darbai truko devynis mėnesius.

„Statinio architektai, žinodami, kad delfinams būdinga išskirtinė echolokacijos savybė ir jų uždaroje gyvenamojoje aplinkoje turi būti kuo mažiau aštrių briaunų, povandenines dugno ir sienų plokštumas suprojektavo taip, kad būtų maksimaliai suapvalinti visi po vandeniu esantys kampai. Rinkoje esančios klojinių sistemos ne visada leidžia išlenkti sienų klojinius taip, kaip tai reikėjo įvykdyti šiame projekte. Todėl didžiausia užduotis mums buvo pagaminti ir sumontuoti specialiai pagal skirtingus lekalus gamintus erdvinius klojinius“, – prisimena UAB „TOGATA“ direktorius Aurelijus Šleinius.

Gelžbetoninės baseinų konstrukcijos eksploatuojant bus veikiamos agresyvios aplinkos, t. y. jūros vandens druskų ir kitų cheminių junginių. Todėl siekiant užtikrinti jų ilgalaikiškumą buvo panaudotas šioms medžiagoms atsparus specialios sudėties šlakinio cemento betonas, kuriame dėl mikrodalelių vyksta kristalizacijos reakcija, neleidžianti cheminiams junginiams ardyti betono paviršiaus.

A. Šleinius pasakoja, kad sudėtinga buvo ir pristatyti statybines medžiagas, nes delfinariumas yra kitame Kuršių marių krante.

„Sunkiasvoriam transportui kartais tekdavo praleisti ir po keletą pagal grafiką keliančių keltų, kad galėtų persikelti, nes keldavosi daug lengvųjų mašinų, ypač šiltuoju sezonu. Bet vykdant didesnius betonavimo darbus, betoną vežantį transportą AB „Smiltynės perkėla“ keltai keldavo be eilės, kad betono mišinys neprarastų kokybės ir į objektą atvyktų numatytu laiku“, – atskleidžia pašnekovas.

UAB „TOGATA“ yra pastačiusi ne vieną hidrotechninį statinį: rezervuarus, uosto krantines, vandens valyklas. Tačiau, anot A. Šleiniaus, delfinariumas savo apimtimi ir nestandartine forma buvo ypatingas statinys.

„Esu dėkingas mūsų įmonės darbuotojams, kad panaudoję ilgametę patirtį kartu įgyvendinome šį techniškai sudėtingą projektą“, – sako direktorius.

Delfinai grįžo į Kopgalį

2015 m. sudėtinga, daugiau nei prieš du dešimtmečius statyto delfinariumo rekonstrukcija pagaliau buvo sėkmingai baigta.

Vos į Kopgalį grįžo delfinai, rekonstrukcijos metu laikinai glaudęsi Graikijoje, į delfinariumą ėmė plūsti minios lankytojų. Modernizuotame pastate grožėtis delfinų pasirodymais yra smagiau, o delfinai nuo šiol čia gyvena kur kas erdviau ir patogiau. 