Nuo šiol turėti avilius ant savo biurų, viešbučių ar verslo pastatų tapo prestižo ir socialinės verslo atsakomybės išraiška. Medus – sveiku gardėsiu. Pasitelkus bitininkystės patirtį ir inovacijas, pasaulyje kuriami didžiuliai miesto bitininkystės kompleksai. Taip siekiama išsaugoti nykstančias bites ir kartu kurti aplink save tvarią, sąmoningą ir ekologišką miestų bendruomenę.

Jau darosi įprasta kalbėti apie klimato kaitą, peržengiantį visas ribas vartotojiškumą ir kitas aplinkosaugos problemas, tačiau nuošalyje lieka dar viena planetos išlikimui kylanti grėsmė – spartus bičių populiacijos nykimas. Dėl šios priežasties, padėdami bitėms apsigyventi ir darniai įsilieti į miesto aplinką, suteikiame galimybę išlikti joms ir visai žmonijai.

Bitininkystė miestuose tampa prestižu

Bičių populiacija intensyviai mažėja visame pasaulyje, net iki 30 proc. kasmet. Deja, tačiau iki šiol nėra aišku, kokia tikroji bičių nykimo priežastis. Pagrindinės ir dažniausiai įvardijamos bičių nykimo priežastys Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje yra žemės ūkio intensyvinimas ir dideli monokultūrų plotai.

Mokslininkai teigia, kad intensyvus pesticidų, kitaip neonikotinoidų (santykinai nauja insekticidų klasė, kuri paveikia vabzdžių centrinę nervų sistemą ir sukelia paralyžių ir mirtį), naudojimas turi didžiulį fatališką poveikį bičių populiacijai. Kai bites paveikia neonikotinoidai, jos patiria šoką ir užmiršta kelią namo. Be pesticidų, bitėms mirtiną pavojų kelia varoatozės erkės. Šie kraujasiurbiai parazitai gali daugintis tik bičių kolonijose ir kenkia tiek suaugusioms, tiek jaunoms bitėms. Dėl erkių sukeltos ligos bitės gali netekti kojelių ir sparnelių. Ilgainiui jos pasmerktos žūti.

Nors pradžioje gali pasirodyti keista, sužinojus tikrąsias priežastis tampa akivaizdu, kad medų renkančios bitės randa daug palankesnę aplinką miestuose (net ir labai dideliuose), o ne laukuose. Dėl šios priežasties nuo XX amžiaus pradžios bitininkystė miestuose gerokai išaugo.

Bitės – svarbi ekosistemos dalis

„Jeigu bitės išnyktų nuo pasaulio paviršiaus, žmonija išgyventų neilgiau nei ketverius metus“, – sakė Albertas Einsteinas. Tiesa ta, kad jau 30 milijonų metų bitės gyvena žemės planetoje ir rūpinasi mūsų aplinka. Be jokios abejonės, jų nauda visai ekosistemai yra itin svarbi. Ne daugelis pagalvoja, kad, be medaus gamybos, bitės yra svarbūs žydinčių augalų, tarp jų – vaisių ir daržovių, apdulkintojai. Jungtinės Tautos apskaičiavo, kad bičių ir kitų apdulkintojų per metus atliekamą darbą galima įvertinti 153 milijardais eurų.

Taip pat net 70 proc. mūsų valgomo maisto apdulkina bitės. Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) duomenimis, 75 proc. pasaulio maistinių pasėlių priklauso nuo bičių. Pavyzdžiui, sultingas ir gerai išsivysčiusias braškes galima užauginti tik tuo atveju, jei reikiamu metu prie žiedo atskrenda dešimtys bičių ir jį apdulkina. Be jų jos labiau atrodytų kaip razinos. Tad turėtume sutikti su A. Einsteinu, kad bičių svarba mūsų gyvenimui yra neįtikėtinai didelė.

Išeitis – miesto pastatų stogai

Miesto aplinka bitėms yra palankesnė dėl joms tinkamų augalų ir gėlių gausos. Miestuose bitės randa įvairiausių medžių bei krūmų parkuose, skveruose ir žaliosiose zonose, daugybė visokių gėlių žydi miestiečių terasose, balkonuose, ant palangių, prie namų. Svarbu, kad bitės, gyvendamos ant stogų, yra daug aukščiau nuo žemės, kas atstoja natūralią jų buveinę – dreves aukštai medžiuose. Gyvendamos ant stogų bitės gali netrukdomos pakilti ir nusileisti į savo avilius. Jų pakilimo takai nesikerta su žmonių erdvėmis, tad abi pusės išlieka saugios. Mažiau drėgmės ir šiltesnės žiemos – bitėms vieną didžiausių išgyvenimo grėsmių daro per didelė drėgmė. Aviliai, būdami aukštai ant pastatų stogų, yra sausesni ir miestai užtikrina bitėms šiltesnes žiemas, taip mūsų apdulkintojos gali lengviau žiemoti suvartodamos mažiau maisto atsargų.

Tarp miestų, turinčių tokias nuostatas, taip pat yra Londonas, Paryžius, Melburnas. Paryžiuje ant stogų įsteigti ištisi bičių ūkiai, ten pristatyta gausybė avilių, o bitėmis rūpinasi pavieniai entuziastai ir net savivaldybės. Augalų ir žiedų įvairovė didmiesčiuose nepalyginti didesnė nei ta pačia kultūra apsėtuose neaprėpiamuose laukuose, kurie dar ir purškiami cheminiais preparatais. Be medaus gamybos, bitės yra svarbūs žydinčių augalų, tarp jų – vaisių ir daržovių, apdulkintojai.

Miesto bitininkystė užtikrina saugias sąlygas bičių gyvenimui. Miestuose bičių mirtingumas sumažėjo nuo 30 iki 18 proc.

Bičių buveinės, įkurdintos ant biurų stogų

Įsileidus į miestus bites, kurios yra vieni svarbiausių gyvūnų užtikrinant augalų biologinę įvairovę ir tobulinant genetinį fondą, gaunama labai didelė nauda visam miestui ir jame gyvenantiems žmonėms. Sumažėjus šių vabzdžių populiacijoms miestų parkai ir sodai netektų svarbiausio savo apdulkintojo, vien vėjo šiam darbui atlikti nepakanka.

Miesto bitės apdulkina augalus ir padeda miestams tapti žalesniems. Dėl šios priežasties miesto bitininkystė valo orą, mažina miestų taršą ir suteikia mums daugiau deguonies.

Bičių avilių dėžių pakabinimas miesto parkuose ir soduose taip pat gali būti labai naudingas. Žinoma, svarbu būti atsargiems ir parinkti tinkamas vietas. Bene žinomiausios kolonijos yra Dievo Motinos katedros kolonijos, kurios stebuklingai išgyveno gaisrą.

Pavyzdžiui, „Studio Gang“ savo biure Čikagoje įrengė bičių dėžučių, kaip ir „Cookfox“ – Niujorko biure. Įdomu tai, kad kai kurios bitės keliauja iki 2 kilometrų spinduliu aplink savo dėžutes, apdulkindamos ir savo kelyje pasitaikančius augalus. Londone sukurtas 11,2 kilometro ilgio bičių koridorius, o Utrechte sukurtos bitėms draugiškos autobusų stotelės, kad padidintų šių gyvybiškai svarbių vabzdžių populiaciją.