Žilvino Kliučiaus nuotr.
Žilvino Kliučiaus nuotr.
  1. Structum.lt
  2. Architektūra
  3. Dingęs štetlas

Dingęs štetlas


Mažame Šeduvos miestelyje Radviliškio rajone atvėrė duris pasaulinio lygio muziejus „Dingęs štetlas“. Jo vadovo žodžiais, tai liudijimas, kad kultūrų įvairovė yra žmonijos stiprybės šaltinis, o jos atminimas veda į gilesnį supratimą apie kitas kultūras, padeda užmegzti pokalbį apie visus Lietuvos istorijos vingius (tiek didvyriškus, tiek tamsius), ugdo atjautą ir toleranciją.

Žilvino Kliučiaus nuotr.

„Dingusiame štetle“ tiesiame tiltą tarp praeities ir dabarties. Žvelgiame į Lietuvos miestelius, jidiš kalba vadinimus štetlais, ir atvirai kalbame apie sudėtingą Lietuvos praeitį. Pasakojimais rodome, kokią turtingą kultūrą Lietuva prarado kartu su išžudytomis žydų bendruomenėmis. Tuose mažuose miesteliuose tilpo ištisi pasauliai!“ – sako muziejaus direktorius Jonas Heraklis Dovydaitis.

Įvairialypę veiklą plėtojančiame muziejuje lankytojai ne tik pažins, bet ir giliau išgyvens „dingusio štetlo“ istoriją. Jie per įtraukiančius pasakojimus apie spalvingą štetlo gyventojų žydų gyvenimą, apie jų tragišką likimą Holokausto metu žvelgs į tarpukario ir karo meto Lietuvos kultūrą bei istoriją. 

Didelis dėmesys muziejuje skiriamas švietėjiškai veiklai – čia rengiami edukaciniai užsiėmimai įvairaus amžiaus lankytojams, nuo vaikų iki suaugusiųjų. Muziejaus vadovas tikisi, kad juose lankytojai užmegs artimesnį, tvirtesnį ryšį su mūsų krašto istorija.

„Viliamės, kad muziejus taps gyvu kultūriniu centru – žmonės vyks į muziejuje organizuojamus knygų pristatymus, koncertus, filmų peržiūras, dirbtuves, paskaitas ir po jų rengiamas diskusijas. Savo veikla kursime erdvę įvairių Lietuvos gyventojų grupių dialogui“, – dalijasi lūkesčiais J. H. Dovydaitis.

„Dingusio štetlo“ idėja brandinta apie 10 metų. Minčių semtasi iš Varšuvos POLIN muziejaus, kurį taip pat projektavo žymus suomių architektas prof. Raineris Mahlamäki. „Dingusio štetlo“ projektui įkvėpimo architektas sėmėsi važinėdamas po Lietuvos miestelius, kurių mūsų krašte daug, tik gyventojų žydų juose jau nebėra.

„Dingęs štetlas“ – prarasto miestelio ir jo prarastos kultūros atspindys 

Žymaus Suomijos architekto prof. R. Mahlamäki, geriausiai žinomo dėl savo darbų su studija „Lahdelma & Mahlamäki Architects“ (LMA), kūryba atspindi šiuolaikines architektūros tendencijas. R. Mahlamäki sukūrė daugybę prestižinių projektų, tarp jų  Suomijos miško muziejų  „Lusto“, Suomijos gamtos centrą „Haltia“, Lenkijos žydų istorijos muziejų POLIN Varšuvoje. Visi darbai žavi jautrumu kultūrinei ir istorinei aplinkai, įtraukia modernumo ir tradicijų derme.

Muziejaus Šeduvoje koncepciją architektas grindžia prarasto miestelio ir jo kultūros, kuri išnyko per vieną 1941-ųjų rugpjūčio naktį, vaizdu. 

„Kai pirmą kartą apsilankiau statybvietėje, mane sužavėjo atviras dangus, platus žemės ūkio kraštovaizdis, greta esančios kapinės ir tylus vėjo šnabždesys. Pajutau, kad tai turi tapti būsimojo muziejaus idėjų atspirties taškais. Suvokiau, kad pastato architektūra turėtų apimti platų Lietuvos ir Šeduvos kultūrinį kontekstą, – sako prof. R. Mahlamäki. – Muziejaus architektūra savo formomis ir visa architektūrine kalba neakcentuoja Holokausto siaubo ir Antrojo pasaulinio karo teroro. Pastatas tylus, pabrėžiantis grožį ir ramybę. Šiame muziejuje nėra medžiagų šiurkštumo, būdingo daugeliui pastatų, susijusių su judaizmu ir jo niūriais istorijos momentais. Greta muziejaus esančios kapinės pasakoja senesnę vietovės istoriją, dar iki Holokausto.“

Muziejaus šerdis – be abejo, ekspozicija, kurios koncepcija buvo parengta dar prieš pradedant projektuoti pastatą. Architekto užduotis buvo sukurti aplinką parodai, pasakojančiai Šeduvos, Lietuvos štetlo, istoriją. 

Šio muziejaus architektūra, pasak architekto, – savotiškas svajonių miestelio peizažas. Dvišlaičiai pastatai sudaro nedidelį štetlą su jį supančiais parkais ir obelimis. Kadangi miesteliai yra organiški ir laikui bėgant auga, muziejus taip pat gali augti. Prie esamos struktūros galima pridėti vieną ar daugiau galerijų nepakenkiant visumai, todėl praėjusį pavasarį buvo pastatyta papildoma galerija, skirta ekspozicijai praplėsti.   

Projektas buvo sudėtingas dėl aukštų standartų ir dėl daugelio tarptautinių įmonių bendradarbiavimo. Pasak architekto, visada pasitaiko komunikacijos sutrikimų ir klaidingų interpretacijų, tačiau šiame projekte jie buvo nedideli ir ištaisomi. Pavyzdžiui, skirtingų šalių projektuotojai ir statytojai turi savo kultūrinę patirtį, savo darbo metodus ir savo aukštos kokybės suvokimą. 

„Ilgas, devynerius metus trukęs projektavimo ir statybos procesas pats savaime tapo iššūkiu. Tačiau pagrindiniams projekto žmonėms pavyko išlaikyti entuziazmą, intensyvumą ir tikslumą. Šis projektas yra tarptautinio bendradarbiavimo pavyzdys“, – teigia architektas.

Ypč daug dėmesio medžiagoms ir  technologijoms

Konstrukcine muziejaus medžiaga, kaip tinkamiausias būdas sudėtingai pastato formai realizuoti, pasirinktas betonas. „Dingusio štetlo“ muziejaus architektūrą grindėme ne konstrukcijomis, o kraštovaizdžio, vaizdų ir šviesos dialogu. Betoninis karkasas geriausiai atitiko šiuos architektūrinius tikslus“, – pabrėžia R. Mahlamäki.

„Būtent dėl idėjos sukurti abstraktų miestelio siluetą, suvokiamą kaip memorialas prarastiems žydų štet-lams, fasado sprendiniuose stengtasi naudoti kuo mažiau matomų architektūrinių ir inžinerinių detalių. Fasadai suformuoti iš specialiai šiam projektui pagamintų anoduoto aliuminio čerpelių. Pagrindinis pastato kompozicijos  akcentas – atminimo langas, kuriame įamžinti 297 miestelių pavadinimai  jidiš kalba”, – tęsia architektas Augustas Audėjaitis, styguojantis vykdomosios šio projekto architektų komandos – architektūros įmonės  S2A biuro veiklą.

Objekte įdiegta daug pažangių technologijų ir naujovių. Pasirinkta decentralizuota vėdinimo sistema – kiekvienai galerijai skirtas atskiras vėdinimo įrenginys rūsyje. Siekiant lankytojams užtikrinti maksimalų komfortą, paruoštas oras dideliu kiekiu iš lėto tiekiamas į galerijų erdves. Oro pritekėjimo ir ištraukimo grotelės lauke integruotos evakuacinių išėjimų portaluose ar kitaip paslėptos architektūrinėmis priemonėmis. Viduje grotelės oro srautams tiekti ir ištraukti taip pat maskuojamos arba akcentuojamos architektūriniais sprendiniais: lamelėmis, šešėlinėmis siūlėmis ir pan. Gaisrui aptikti įdiegta aspiracinė sistema. Taip išvengta tradicinių jutiklių ir išlaikyti estetiniai projekto autorių reikalavimai.

Pastato valdymo sistema suteikia muziejaus personalui galimybę skirtingais režimais valdyti ir prižiūrėti pastatą, atitikti specifinius muziejaus lankytojų grupių poreikius.

Nuo muziejaus neatsiejamas ir šveicarų kraštovaizdžio architektūros bendrovės „Enea GmbH“ suprojektuotas bei įrengtas parkas. Nors šios įmonės architektai į projektą įsitraukė palyginti vėlai, dėl jų profesionalumo ir nuoseklumo projektas buvo baigtas laiku ir kokybiškai. Muziejaus parke įrengta drenažo sistema, kontroliuojanti drėgmės kiekį želdiniams, taip pat automatinė vandens filtravimo ir laistymo sistema.

Augusto Audėjaičio nuotr.

Prie projekto dirbo didžiulė tarptautinė komanda

„R. Mahlamäki vadovaujama LMA – „Dingusio štetlo“ projekto autoriai (Design Architect), o mūsų „Studijos 2A“ (S2A), kaip vykdomųjų architektų (Executive Architect), pareiga buvo įgyvendinti R. Mahlamäki komandos idėjas. Projektavimas buvo bendras kūrybinis procesas, kuriame mes turėjome užtikrinti, kad architektūriniai sprendiniai būtų įgyvendinami pagal Lietuvoje galiojančius statybos ir projektavimo reglamentus“, – sako architektas A. Audėjaitis.

Muziejaus pastato koncepcija glaudžiai susijusi su muziejaus pasakojama istorija, todėl kuriant ekspozicijos turinį svarbų vaidmenį atliko amerikiečių kompanija „Ralph Appelbaum Associates“ (RAA) – didžiausia pasaulyje įmonė, užsiimanti muziejų ir naratyvinių aplinkų planavimu bei projektavimu. Šios trys komandos – LMA, S2A ir RAA – tarpusavyje derino visus muziejaus projekto sprendinius ir kartu vadovavo jų įgyvendinimo procesui.  

Be LMA ir RAA, projekte dalyvavo ir kitos užsienio konsultavimo bei rangos komandos. Pastato inžinerinių sistemų kokybei užtikrinti projektavimo ir statybos laikotarpiu talkino konsultantai iš Jungtinės Karalystės „Ridge & Partners LLP“. Medžio apdaila ir vidaus baldais rūpinosi „Karl Bucher AG“ iš Šveicarijos. „Schori Maffioli Natursteine AG“ įrengė vidaus grindų ir sienų akmens apdailą, taip pat tiekė akmenį lauko apdailos darbams. Fasadų profesionalai iš Estijos „AS Parmet“ buvo atsakingi už fasadų, lauko langų ir durų darbo projektą bei statybos rangą. Parko koncepciją pasiūlė ir sutelktomis muziejaus architektų komandos bei vietos rangos įmonių pajėgomis įgyvendino Šveicarijos apželdinimo kompanija „Enea GmbH“.

Taip pat svarbu paminėti, kad projekte dalyvavę rangovai buvo atsakingi už savo dalių gamybinių projektų parengimą ir suderinimą su projektavimo komanda. Tokiu būdu buvo siekiama maksimalios kokybės rezultato. 

Žilvino Kliučiaus nuotr.

Muziejaus pastato energinio naudingumo projektavimą, o vėliau ir sertifikavimą bei sandarumo konsultacijas ir matavimus atliko prekių ženklui „namuinspektorius.lt“ atstovaujanti komanda (UAB „KA projektai“). Gilindamiesi į pirmuosius pastato brėžinius, profesionalai turėjo ne tik galvoti apie siūlomas konstrukcijų atitvarų šilumines varžas bei joms užtikrinti naudotinas medžiagas, bet ir apsvarstyti, kokie pastato sandarumo bei konstrukcijų drėgmės poveikio iššūkiai lauks pasirinkus vieną ar kitą variantą. Pasiūlius daug sprendinių, galiausiai buvo rastas absoliučiai visus projekto dalyvius tenkinantis variantas. 

Pagal užsakovo pasirinktų konsultantų „Ridge and Partners LLP“ (Jungtinė Karalystė) nustatytus muziejaus patalpų vėdinimo bei šildymo sistemų principinius reikalavimus bei pateiktas šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) sistemų užduotis muziejaus patalpų ŠVOK, vandentiekio, nuotekų ir lauko inžinerinių sistemų projektavimo darbus atliko įmonė „Patalpų klimato sprendimai“. 

Itin aukštų kokybės reikalavimų projektui pasirinkti visame pasaulyje sveiko patalpų klimato sprendiniais garsėjančio ir daugiausia dėmesio energiją taupančių bei tvarių sistemų kūrimui skiriančio švedų gamintojo SWEGON ŠVOK įrenginiai. Šią kompleksišką įrangą, veikiančią kaip vieninga patalpų klimatą gerinanti sistema, tiekė ir įrangos derinimo darbuose dalyvavo UAB „Integruotos centralizuotos sistemos“ – oficiali švedų gamintojo SWEGON atstovė Lietuvoje. 

SWEGON vėdinimo įrenginiai, suprojektuoti kiekvienai muziejaus galerijai konkrečiai, pagal poreikį šildo, vėsina, drėkina arba sausina patalpas, taip visada užtikrindami nepriekaištingą patalpų mikroklimatą. Bendromis „Patalpų klimato sprendimų“ ir „Integruotų centralizuotų sistemų“ profesionalų pastangomis pasiekta, kad lankytojų salėse netrikdo triukšmas ar besikaitaliojanti oro temperatūra, be to, nematyti jokių inžinerinių sprendinių. 

„Džiugu, kad šiame projekte pavyko pritaikyti daugelyje Vakarų šalių taikomą modelį ir atrinkti rangovus, pajėgius kokybiškai bendradarbiauti su projekto komanda“, – sako A. Audėjaitis, nors iššūkių, pasako jo, tikrai netrūko. 

Iššūkis buvo jau vien tai, kad projektą įgyvendino daugiau kaip 30 įmonių iš 8 šalių, atstovaujančių net 

18 tautybių, ir kiekviena turėjo savitą požiūrį į darbo procesą, atsakomybes bei bendradarbiavimą. 

 „Šio projekto sėkmė iš esmės priklausė nuo projekto valdytojų – šveicarų įmonės „Ecas AG“ ir UAB „Enfold Lietuva“ komandos, o ypač nuo pagrindinio projekto koordinatoriaus Davido J. Duffy. Jis mus labai daug ko išmokė ir vedė šį be galo sudėtingą projektą iki pat pabaigos“, – pabrėžia architektas A. Audėjaitis.

Objektas: Šeduvos žydų istorijos muziejus „Dingęs štetlas“, Žvejų g. 14, Šeduva, Radviliškio r.

Užsakovas: VšĮ „Dingęs Štetlas – Šeduvos žydų istorijos muziejus“

Statybos projekto valdytojas: „Ecas AG“ (Šveicarija) ir UAB „Enfold Lietuva“

Ekspozicijos projekto valdytojas: „Ralph Appelbaum Associates“ (RAA)

Statybos darbų valdytojas: UAB „Baltijos plienas“

Parko dalies statybos darbų valdytojas: UAB „Incorpus“

Projekto architektai: „Lahdelma and Mahlamäki Architects“ – architektas Rainer Mahlamäki (Suomija)

Vykdomieji architektai: UAB „Studija2a“ (S2A) – Jonas Audėjaitis, Augustas Audėjaitis, Martynas Martišius, Michail Železniak, Giedrė Lapinskaitė, Gabija Pekūnaitė, Dmitrij Bogatyriov, Augusta Daunytė, Žilvinas Kliučius ir kiti

Patalpų klimato sprendimai, Betono Mozaika, namuinspektorius.lt, Doka Lietuva, Integruotos centralizuotos sistemos, Auksetas, Šviesos technologijos, Ewcon, JUNG, GEBERIT, Nordsona, NAUJIEJI ŽENKLAI.


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų

Paskutinės naujienos

„Uptown Park 2“: tarsi miesto vartai

Vilniaus Naujamiesčio rajone iškilusį naują „Vilbros“ šešių aukštų verslo centrą „Uptown Park 2“ architektai projektavo kaip simbolinių Vilniaus miesto vartų dalį.…

1
Has photos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų