Dovydas Kaminskas prie tuometinio Tauragės mero komandos prisijungė iškart pabaigus teisės studijas Kopenhagos universitete. Netrukus po to, jis laimėjo rinkimuose ir tapo jauniausiuoju meru šalyje. Šiandien portalo STRUCTUM skaitytojams D. Kaminskas sutiko papasakoti apie avantiūrą, kuri pakeitė likimą ir pokyčius, kurie jau prasidėjo Lietuvos regionuose.
Kokius pagrindinius Lietuvos ir Danijos regioninės politikos bruožus išskirtumėte?
Lietuvoje regioninė politika dar tik žengia pirmuosius žingsnius. Ką tik buvo patvirtinta regioninės politikos „Baltoji knyga“ (2017 metais buvo patvirtinta Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga tvariai plėtrai“. Joje išskirti keturi regioninės politikos uždaviniai: sukurti veiksmingos regioninės politikos sistemą, užtikrinti geografiškai subalansuotą ekonomikos augimą, sudaryti kokybiško gyvenimo sąlygas visoje Lietuvoje bei pagerinti regionų įvaizdį, – aut. pastaba).
Kol kas plano numatytų priemonių įgyvendinimui neturime. Tad dabar svarbiausia užduotis paruošti veiksmų planą. Danijoje įvairios valstybės institucijos kelia savo padalinius į visus šalies regiono miestus. Manau turėtume sekti šiuo pavyzdžiu. Nebūtina to daryti labai drastiškai – svarbiausia tai daryti nuosekliai. Kiekvienam Lietuvos regionui net 10 ar 20 papildomų darbo vietų yra labai svarbu.
Kas paskatino priimti sprendimą grįžti ir pasinerti į politiką?
Nesu geras emigrantas – vieni išvykę į užsienį jaučiasi gerai, nes vertina dalykus per tam tikrą finansinę prizmę, o kiti nuolatos jaučia begalinį namų ilgesį, kuris neaplenkė ir manęs. Būdamas Danijoje stengiausi pasiimti kiek galima daugiau – išmokti danų kalbą, baigti tarptautinės teisės magistro studijas, sukaupti šiek tiek santaupų ir kiek įmanoma greičiau grįžti į Lietuvą. Dar besimokydamas Kopenhagoje grįždavau į Lietuvą per atostogas ir stebėdavau, kaip viskas keičiasi, tobulėja, todėl jaučiau labai stiprų norą ir atsakomybę prisidėti prie pokyčių Lietuvoje.
Grįžęs prisijungiau prie nevyriausybinės organizacijos „Baltosios pirštinės” (savanorius vienijanti organizacija, kurios tikslas – užtikrinti „skaidrius“ rinkimui ir netoleranciją korupcijai visose gyvenimo sferose, – aut. pastaba).
Tada pradėjau daugiau domėtis savivaldos rinkimais. Pavyko suvienyti 80 savanorių komandą rinkimų stebėjimui Tauragės apskrityje. Po rinkimų, pirmą kartą tiesiogiai žmonių išrinktas Tauragės meras Sigitas Mičiulis pasiūlė prisijungti prie Tauragės mero komandos. Kartu su Sigitu Mičiuliu ir visa komanda dirbome 4 metus. Šiandien esu rajono meras. Tai – nuoseklaus darbo rezultatas, kuris nebuvo detaliai planuotas. Atsidavus tam, ką darai ir nepasiduodant, ilgalaikė perspektyva nustebins džiuginančiais rezultatais.
Nuo ko priklauso regiono sėkmė? Kokią įtaką tam daro politika?
Pirmiausia regionams reikia atgauti pasitikėjimą savimi. Didžiulė sprendimų priėmimo galios koncentracija Vilniuje lemia tai, kad regionai lieka tik Vilniaus nurodymų įgyvendintojai. Manau, kad regionai yra be reikalo nuvertinami, nes daug geriausių mūsų talentų, gerų idėjų ir inovatyvių sprendimų gimsta regionuose. Todėl svarbiausia nebijoti improvizuoti, kurti ir diegti naujoves. Sėkmės rodiklis regionui – darbo vietų skaičiaus augimas. Politikų įtaka šiems procesams labai didelė – ryžtinga ir šiuolaikiška lyderystė suteikia naujų jėgų ir pasitikėjimo regionams.
Tauragė – augantis miestas. Kokie dabar jame vykstantys procesai labiausiai džiugina/liūdina?
Džiugina augantis darbo vietų skaičius rajone. Panašu, kad stabilizuojasi gyventojų skaičius, visos Lietuvos tendencijos vyksta ir Tauragėje – mažėja emigracija. Planuojame, kad mokinių skaičius Tauragės rajono mokyklose kitais mokslo metais bus net didesnis nei buvo 2018-2019 m. Žinodami tai, kad pastaraisias 15 metų mokinių skaičius kasmet mažėjo – šis rodiklis labai pozityvus ir optimistiškai nuteikiantis.
Džiaugiuosi, kad Tauragė dažnai rodoma kaip gerai organizuojamos savivaldos darbo pavyzdys kitoms savivaldybėms. Esame pastebimi ir įvertinami kaip atvira, inovatyvi, nuosekli ir aktyvi savivaldybė. Nors – mes nedidelė savivaldybė, tačiau aktyviai prisidedame ir prie tarptautinių problemų sprendimo. Turime tikslą tapti „žaliausia“ ir ekologiškiausia savivaldybe Lietuvoje. Todėl dirbame vadovaudamiesi Jungtinių tautų darnaus vystymosi darbotvarke ir tikslais. Planuojame integruoti šių tikslų siekimą ir į ilgalaikį Tauragės rajono savivaldybės strateginį planą.
Didelį dėmesį skiriame bendruomenėms ir nevyriausybinėms organizacijoms. Turime tikslą tapti Lietuvos kultūros sostine – prieš 2 savaites vyko Tauragės miesto šventė, kurioje sulaukėme svečių ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš kaimyninių valstybių, skaičiuojame, kad šventės renginiuose dalyvavo daugiau nei 30 000 žmonių.
Kokius iniciatyvos „Išmanusis miestas V“ rezultatus pastebite?
Puiki iniciatyva, kuri prisideda prie regionų pasitikėjimo didinimo ir yra ypač svarbi siekiant socialinių pokyčių. Sinergija tarp savivaldybių, aukštojo mokslo atstovų, akademikų ir studentų, leidžia pamatyti miestus ir atskiras jų teritorijas iš kitos perspektyvos. Gimsta naujos idėjos, užbrėžiami ambicingi ir ilgalaikiai tikslai. Todėl natūralu, kad projektas inicijuoja nemažai diskusijų tarp gyventojų – tai lyg regionų, miestų ir miestelių ar atskirų bendruomenių tobulėjimo procesas, motyvuojantis dirbti dar daugiau ir skatinantis ateitį vertinti pozityviau.
Kokius everestus planuojate pasiekti artimiausioje ateityje?
Sėkmė aplanko tuos, kurie tiki tuo ką daro ir neskaičiuodami nei savo laiko nei energijos iš visų jėgų dirba. Praėjusių rinkimų rezultatai yra didelės komandos sunkaus ir nuoseklaus darbo rezultatas. Turime bendrą tikslą – Tauragė – regiono kultūros, laisvalaikio ir ekonomikos centras.
Mano siekis – sutelkti visus bendram darbui dėl Tauragės. Turime stiprią komandą, kuriai netrūksta patirties, stiprios valios, veržlumo ir gerų idėjų. Noriu pritraukti dar daugiau aktyvių žmonių, kuriems rūpi jų gimtasis kraštas, kurie yra pasirengę dirbti dėl mūsų rajono gerovės. Vienas pagrindinių tikslų – pastatyti daugiafunkcinę sporto ir kultūros areną. Tai prisidės prie rajono sporto ir kultūros sričių gerinimo.
