Pasikartojanti alerginė sloga, egzema, astma, alerginiai vaikų susirgimai – pasak specialistų, šių vis dažnėjančių ligų atvejų dažnai galima išvengti gyvenant sveikatai palankiuose būstuose. Tačiau tyrimai rodo, kad daugiau nei ketvirtadalis Lietuvos gyventojų negali pasigirti tokiomis gyvenimo sąlygomis, o per didelė drėgmė ar vėsuma namuose susirgimų riziką padidina kone dvigubai.
Visos Europos mastu atlikto tyrimo „Sveikų namų barometras 2017” duomenimis, 30 proc. Lietuvos gyventojų, gyvenančių pernelyg drėgnuose būstuose, turi nusiskundimų dėl sveikatos. Tai – dvigubai daugiau nei vidutiniškai Europoje (16 proc.). Sveikatos problemų turi ir 26 proc. Lietuvos gyventojų, gyvenančių pernelyg vėsiuose būstuose (Europos vidurkis – 20 proc.).
„Žinant Lietuvoje vyraujantį daugiabučių gyvenamųjų pastatų amžių, jų statybai panaudotų medžiagų kokybę ir dabartinius renovacijos tempus, tokie tyrimo skaičiai pernelyg nestebina. Labiau stebina kitkas – nors daug metų viešai aptarinėjame energetikos išteklių taupymo būtinybę, vis dar trūksta tikrojo problemos masto suvokimo. Už šaltį ir drėgmę namuose pirmiausiai atsakinga seniau statytų pastatų konstrukcija, netinkamai parinkta izoliacija ar net jos nebuvimas – tuomet šiluma nesulaikoma patalpų viduje, o kampai peršąla. Tai sudaro palankią terpę pelėsiui, drėgmei ir šalčiui“, – teigė akmens vatos gamintojo techninis vadovas dr. Andrius Buska.
27 Europos šalyse atlikti „Sveikų namų barometro“ tyrimai parodė, jog gyvenant pernelyg drėgnuose būstuose tikimybė susirgti lėtinėmis kvėpavimo takų ligomis ar „pasigauti“ alergiją padidėja 66 proc. Tuo tarpu pernelyg didelė vėsa namuose tokių susirgimų riziką padidina daugiau nei 2 kartus.
Didelei daliai Lietuvos gyventojų itin kenkia dėl drėgmės susidarantis pelėsis.
„Net jei pelėsis nėra matomas plika akimi – tai nereiškia, kad jo nėra. Pelėsių sporos gali daugintis po tapetais, grindjuostėmis, kiliminėmis dangomis, vaikų žaislų dėžėse, bet kur, kur jam palanki terpė. Įkvėpdami garų, kuriuos skleidžia pelėsis, kenkiame sveikatai. Pelėsis itin pavojingas vaikams, žmonėms su silpna imunine sistema“, – sakė A. Buska.
Siekiant drėgmei užkirsti kelią, būtina pagalvoti apie tai, kaip gyvenamąjį būstą paversti energetiškai efektyvesniu ir komfortiškesniu. Pavyzdžiui, tinkamas išorinis namo sienų šiltinimas, naudojant nedegias, vandens garams laidžias ir ilgaamžes termoizoliacines medžiagas neleidžia susidaryti drėgmės pertekliui. Tuo tarpu gera oro cirkuliacija, kurią užtikrina šiuolaikinės patalpų vėdinimo sistemos, leidžia ne tik tinkamai išsimiegoti, ryte žvaliai jaustis, bet ir kvėpuoti nuolat gaiviu oru.
Kaip parodė „Sveikų namų barometro“ tyrimas, net trys ketvirtadaliai europiečių sutiktų renovuoti savo būstą, kad jame būtų sveikesnis mikroklimatas. „Sveikų namų barometro“ tyrimas atliktas 2017 m., jame dalyvavo 14 000 europiečių iš 27 šalių.
