Sietlo tunelis „State Route 99“ – puikus miestų infrastruktūros megaprojektų pavyzdys. Tai vienintelis JAV neregėtai brangus ir ilgiausiai statytas dviaukštis 3,2 km tunelis, kuriuo per Sietlo senamiestį einančiu valstybiniu Aliaskos greitkeliu kasdien pravažiuoja dešimtys tūkstančių transporto priemonių.
Praėjus metams po SR 99 atidarymo 2019 m. vasarį, transporto priemonių srautas per jį viršija 1 mln. kelionių per mėnesį.
Dviaukščio tunelio projektas įgyvendintas Sietlo senamiestyje – jis iškastas po 157 pastatais ir po senu tebeveikusiu 3,5 km ilgio viaduku, kuris tęsėsi lygiagrečiai uosto krantinėms. Statyba užtruko šešerius metus, bet judėjimas viaduku, po kuriuo gruntą kasdien gręžė kalnakasiai, nebuvo sustabdytas.
Galutinė tunelio statybos sąmata sudarė 2 milijardus dolerių. Iš tuneliu besinaudojančių vairuotojų imama rinkliavą – mažiausiai 2 USD už pravažiavimą. Iš surenkamų lėšų grąžinama statybų paskola ir finansuojamas tunelio eksploatavimas bei saugumo užtikrinimas.
Užbaigtus tunelį toliau įgyvendinamas milžiniškas 3,2 milijardo dolerių vertės Vašingtono valstijos Transporto departamento infrastruktūros projektas. Aliaskos greitkelio viaduko modernizavimo projektas – vienas didžiausių visų laikų JAV infrastruktūros projektų. Sietlo senamiestyje numatyta atlikti esminius viso kelių tinklo pakeitimus pagal uosto atnaujinimo planą.
Sietlo tunelis iškastas 60,96 m (200 pėdų) gylyje, jis yra 17,53 m (57,5 pėdų) skersmens ir didžiausias šalyje minkštame grunte išgręžtas tunelis, taip pat – didžiausia viso projekto dalis. „Tunelis yra ne tik svarbus transporto istorijos etapas, bet ir parodo, kaip susisiekimo infrastruktūra gali veikti harmoningai su fizine aplinka – galima pradėti naują saugios, draugiškos aplinkai ir estetišką kelių integracijos į juos supančius miestus erą“, – spaudai sakė pagrindinės projektavimo įmonės „HNTB Corp.“ inžinierius ir vadovaujantis tunelio projektuotojas Brianas Russellas.
Projektui buvo kilę rimtų kliūčių – japonų pagaminta tunelių gręžimo mašina perkaito ir sugedo išgręžusi tik 11 proc. tunelio ir tai atėmė beveik dvejus metus laiko iš požeminių darbų plano. Bet kitus trejus metus gręžimo darbai vyko sklandžiai, įveikta likusi tunelio dalis – dar 2,7 km (1,7 mylios).
Vien projektavimo etapas užtruko beveik du dešimtmečius (oficialiai dirbti pradėta 2011 m.) – sudėtingame projekte dalyvauti buvo sutelktas visas įmanomas inžinierių personalas ir visi HNTB korporacijos ištekliai. Projekto komanda pasinaudojo ankstesnių objektų sukaupta patirtimi ir sukvietė Europos tunelių gamybos patirtį turinčius ekspertais.
Nors koordinavimas tarp tarptautinių biurų buvo sudėtingas, didžiausią rūpestį specialistams kėlė minkštas gruntas – didžiausias pastangas teko dėti išsiaiškinti, kiek giliai po žeme reikės gręžti, jog pavyktų pasiekti tokį gruntą, kuriame gręžimo mašina galėtų dirbti, o žemės paviršius virš tunelio neįgriūtų su veikiančiu senu viaduku ir didžiuliais senamiesčio pastatais.
HNTB inžinieriai sutelkė dėmesį į saugumo konstrukcijas. Statybos rangovas „Seattle Tunnel Partners“ taip pat stengėsi išvengti žemės paviršiaus įgriuvimo – kasimo vietoje nuolat liejo betono skiedinį atkastoms tunelio erdvėms sutvirtinti. Teko sukalti polius ir virš kasamo tunelio ertmės sukurti baldakimą. Poliai laikė klojamus pamatus, o veikiančio viaduko sijos buvo sutvirtintos.
Daugelis projektavimo iššūkių buvo nauji, nes tokio dydžio tunelio su tokiomis saugos priemonėmis anksčiau niekas nestatė. Be to, projektas įgyvendintas seisminio aktyvumo zonoje, todėl turėjo būti panaudotos pažangiausios saugos sistemos tokiose zonose statomiems tuneliams.
Projektuotojų ir rangovų tikslas buvo nutiesti 9,7536 m (32 pėdų) pločio požeminį greitkelį, kurio viršutinio aukšto dviem juostom mašinos lėktų į šiaurę virš kitų dviejų juostų, vedančių į pietus, reikėjo daug statybinių medžiagų ir konstrukcijų. Statyboje buvo naudojami gelžbetoniniai tunelio segmentai, betono plokštės važiuojamosios kelio dalies viršutiniame tunelio aukšte, surenkamos blokinės tilto sijos – apatiniame, o kasant buvo statybos vietoje nuolat liejamas betonas naujai išgręžiamoms tunelio sekcijoms sutvirtinti bei kelio važiuojamųjų dalių konstrukcijoms išlieti.
Tunelyje buvo panaudotos 1 152 plokštės dviaukštės kelio dalies statybai ir 16 įrengta apšvietimo valdymo elektros skydinių, išdėstytų išilgai kelio – iš jų valdomi šviestuvai, fotokameros bei vamzdynų ir kitų įrenginių darbas. 152,88 km laidų, 33,79 km vamzdynų, 24,14 km elektros bei 20,92 km optinių kabelių ir 12,87 km šilumos detektorių yra sujungti su saugos sistema. Kameros ir elektroniniai jutikliai stebi sąlygas tunelyje ir prireikus gali pakeisti eismo schemas arba pereiti į avarinį režimą bei įjungti galingus ventiliatorius, kurie įleistų gryno oro pro sienose įrengtas žaliuzes į tunelį.
Sistema paima oro mėginius tunelyje kas kelias sekundes, stebėdama išmetamų teršalų kiekį. Gaisro gesinimo sistemos šilumos jutikliams suveikus, ventiliatoriai įsijungia ir sistema apie pavojų praneša tunelio darbuotojams. Padalinta į daugiau nei 100 unikalių saugos zonų sistema gali tiksliai nustatyti, kuriame skyrius kilo gaisro pavojus ir suaktyvinti purkštuvus, o darbuotojai per kameras nustato, kokių reikia imtis papildomų veiksmų.
SR 99 tunelis yra suprojektuotas atlaikyti stiprų žemės drebėjimą – skirtingai nuo senojo seismiškai pažeidžiamo viaduko.
Nugriauti seną viaduką skubėta nelaukiant dar vieno didelio žemės drebėjimo Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose. Jo nugriovimas ne tik pašalino seisminį pavojų iš miesto centro, bet ir atvėrė Sietlo krantinę bei paruošė kelią būsimiems krantinės pertvarkymo projektams. Pakišus SR 99 kelią į tunelį po žeme ir nugriovus viaduką ir, miestas planuoja sukurti gyventojų poilsiui skirstas krantines, įskaitant parko promenadą, kurią atidaryti numatoma iki 2021 m.
Dviaukštis greitkelio tunelis – ne šiaip tik megaprojektas, jis pakeitė žmonių judėjimo būdą per miesto centrą ir leido Sietlo miestui iš tikrųjų išvystyti krantinę ir pakeisti miesto centrą. Žmonės per jį tebevažiuoja iš smalsumo – tik norėdamas pamatyti šį infrastruktūros stebuklą.
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė
