Lietuvoje įsigaliojo naujas reikalavimas – pastatai privalės atitikti ne žemesnę nei A energinę klasę. O nuo 2018 m. visi nauji pastatai turės priklausys A+ klasei. Dar po kelerių metų, t. y. nuo 2021 m., įsigalios įstatymas ir A++ pastatams. Tai reiškia didelius pinigus, kuriuos išleis statantieji ir perkantieji būstus. Ar tikrai aukštesnės klasės namai bus kokybiškesni, šiltesni, pagamins energijos daugiau nei suvartos? Diskutuojame su UAB „Blokelių centras“ vadovu Jonu Žemaičiu. „Ką pasieksime tokiais griežtinimais? – klausia specialistas. – Ar nekentės po to žmonės, turėdami nereikalingų išlaidų?“
Gal vertėtų pagalvoti apie išimtis?
Europos Sąjunga, siekdama daryti poveikį pasaulio energijos rinkai, užsibrėžė tikslą iki 2020 m. 20 % sumažinti visoje Sąjungoje suvartojamos energijos kiekį. Negana to, net 20 % energijos gamybos turės sudaryti atsinaujinantys energijos šaltiniai. Šie tikslai įnešė ir įneš pokyčių į visų ES šalių statybų sektorių. Be abejo, neaplenkė ir mūsų šalies. „Daug kam pastatyti namą ir pagal dabar pagal esamus B klasės energinio naudingumo reikalavimus yra per brangu“, – sako UAB „Blokelių centras“ vadovas J. Žemaitis. Kiek išlaidų žmonės turės, ar mums tikrai reikia šios A++ klasės? Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Vokietija, verčiau sutiko mokėti baudas ES, nei pereiti prie šios klasės. J. Žemaitis pasakoja – kad pastatas pasiektų A energinę klasę, jis turi būti sandarus. „Jeigu gyvenamajam namui pasirenku kokybiškus ir geros šiluminės varžos blokelius, tinkamai apšiltinu sieną, sakykime, visa ši mano konstrukcija atitinka reikalingus energinei klasei keliamus griežtus reikalavimus, taip pat susitvarkau stogo ir grindų šiltinimą, įsirengiu energiją taupantį geoterminį šildymą, bet… susidedu per visą sieną vitrininius langus, nes turiu puikų vaizdą – ne paslaptis stiklas neturi šiluminės varžos. Tai kam man tuomet privalomos brangios energinę klasę atitinkančios sienos, jeigu šilumą prarasiu per langus?“ UAB „Blokelių centras“ vadovas kaip išeitį, statant namą iš kiek plonesnių blokų, vietoje didelio sluoksnio polistireno ar vatos siūlo rinktis gerą rekuperaciją, kurią, įrengiant namus, galima būtų daryti privalomą. T. y. už skirtumą, kurį sutaupysite, įsirengti rekuperacijos sistemą. „Kito varianto nėra, – dėsto vadovas. – Juk reikia, kad būtų šilta namo viduje. Niekam nereikia tiesiog storų sienų, kai namas turi didelius langus. A klasės šiuo atveju ir neatitiksite, bet, įrengę rekuperacijos sistemą, gausite reikalingą efektą – į namo vidų ateis šiltas oras, ne šaltas ir bus išleista panaši pinigų sumą. Manau, verta pagalvoti apie išimtis kai kuriais atvejais, prieš priimant griežtus įstatymus.“
Norintiesiems pasistatyti rąstinį namelį ir palikti tik nuogą rąsto konstrukciją, jį įsirengti taip, kad būtų galima nuolatos gyventi, žiemoti, to padaryti nepavyks. „O ką darysime su mediniais A klasės namais? – vėl retoriškai klausia UAB „Blokelių centras“ vadovas. – Norėdami turėti reikalavimus atitinkantį medinį namą, jį turėsime apšiltinti iš vidaus arba iš išorės, užtikrinti sandarumą. Kad pasiektume A pastatų klasę, neturėsime to, ko norime, – gražaus medinio namo. Ar mediniai namai neteks Lietuvoje autentiškumo? Rąstinių namų konstrukcija yra labai gera ir niekas jų statyti, žinoma, nedraus, bet pagal dabartinius reikalavimus jie neatitinka energinio naudingumo rodiklių, gyvenamiesiems namams keliamų reikalavimų, todėl, jei tai vasarnamiai, jie turi būti naudojami tik pagal paskirtį“, – aiškina specialistas. J. Žemaitis atkreipia dėmesį, kad energinio naudingumo reikalavimai netaikomi gamybinės paskirties pastatams, mažo ploto priestatams, sodo nameliams.
Pasak specialisto, paprastiems žmonėms nebelieka pasirinkimo – B ar A klasė. Tik prievolė. Gal reikėtų pagalvoti ir apie išimtis? Ar mes galime sau leisti statyti A++ energinės klasės namus? Ar visiems to reikia?
Ką būtina žinoti, norint pasiekti aukštą energinį efektyvumą
UAB „Blokelių centras“ vadovas J. Žemaitis aiškina, kad, norint pasiekti aukštą energinį efektyvumą, reikia didinti pastato išorinių atitvarų (sienų, stogo, perdangų) šiluminės izoliacijos sluoksnį, gerinti šio apšiltinimo sluoksnio šiluminius parametrus, išlaikant tą patį jo storį, kitaip tariant, ieškoti kokybiškesnių medžiagų. Labai svarbu, anot pašnekovo, įsirengti ventiliacinę sistemą su rekuperacija, kuri ne tik gerina vidaus patalpų mikroklimatą, bet ir sumažina šilumos nuostolius, atsirandančius per ventiliacijos kanalus, taikant natūralų arba mechaninį vėdinimą be rekuperacijos.
Statome namus ar polistireno būdas?
Tenka konstatuoti, kad gyvenamojo namo statytojai blokus, iš kurių statomas būstas, dažniausiai renkasi pagal kainą. Gaminių kokybė nustumiama į antrą planą. Ne paslaptis, kad dažno apsisprendimą rinktis gana mažo pločio blokelius lemia mažesnė kaina, bet vėliau, anot UAB „Blokelių centras“ vadovo J. Žemaičio, žmonės tikisi namus apšiltinti pamažu kuo storesne termoizoliacine medžiaga polistirenu, kad gautų reikalingą sienos šiluminę varžą. „Ką mes statome, – teiraujasi pašnekovas, – namus ar polistireno būdas? Jei paimtumėte ir sudėtumėte prieš save blokelių pavyzdžius, pamatytumėte, kad jie skiriasi ne vien žaliavomis, gamybos technologija, bet ir matmenimis. Seminaruose stebime, kokius blokelius perka įvairios šalys. Tyrimai rodo, kad Lietuvoje 80 % parduodama 24–30 cm storio blokelių, Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Kaliningrade 80 % sudaro 36–40 cm. Mums įaugę į kraują sutaupyti, o vėliau mokėti šiltinant sieną, nes įsigijome ploną blokelį. Jei sieninių blokų paskirtis konstrukcinė, būtina rinktis geriausias atitinkamas savybes turinčius blokelius. Nesutikčiau su vartotojų nuostata pirmiausia klausti kainos, o tik po to atsižvelgi į medžiagos kokybę, savybes, charakteristiką. Mūsų šalyje dažniausiai naudojami sieniniai blokai iš silikato, keramzito, dujų silikato, betono ir kt. Visi jie gaminami pagal skirtingas technologijas ir jų vertė, akustinės savybės, gniuždymo stipris bei kitos savybės skiriasi.
UAB „Blokelių centras“ I Liepkalnio 83A, Vilnius I tel. 8 659 56 161 I tel./faks. 8 5 241 8888 I el. p. info@blokeliucentras.lt I www.blokeliucentras.lt
