Miuncheno „Allianz Arena“, Pekino nacionalinis vandens sporto centras ar Glazge esanti koncertų salė „SSE Hydro“– visiems pažįstami pasaulinių architektūros žvaigždžių suprojektuoti statiniai, kurie įrodė, kad ETFE puikiai tinka šiuolaikinei architektūrai. Dėl savo savybių ETFE atvėrė daug kūrybinių bei funkcinių galimybių pastatų fasadams ir stogams. Tai skaidri, labai tvirta, bet lengva plėvelė. Ji sveria tiek, kiek 1 % stiklo, bet turi beveik visas jo savybes!

Etileno tetrafluoretilenas, arba ETFE, yra vienas iš kietųjų polimerų, sukurtas garsios chemijos kompanijos „DuPont“ prieš daugiau nei 40 metų NASA užsakymu naudoti kosmoso programose. Pirmasis objektas, uždengtas ETFE, yra dengtas zoologijos sodo paviljonas Arnheme, Olandijoje, pastatytas 1982 metais. Nuo tada ir prasidėjo šios medžiagos „žvaigždžių valanda“ statybų srityje, o vienas žinomiausių ETFE pastatų – garsaus britų architekto sero Nicholaso Grimshaw suprojektuotas „Eden Project“ – didžiausias žiemos sodas pasaulyje Kornvalyje, Anglijoje.

Šiandien ETFE galima aptikti įvairiausiuose pastatuose – verslo ir prekybos centruose, sporto arenose, ligoninėse ar mokyklose ir net nedideliuose statiniuose, pavyzdžiui, reprezentaciniuose paviljonuose. Ši medžiaga puikiai tinka, kai reikia formos, lengvumo ir funkcijos objektuose, kuriems keliami išskirtinumo bei patrauklumo reikalavimai.

Kodėl ETFE vadinama stebuklinga statybine medžiaga?

Ji plona ir labai lengva, bet užtektinai tvirta, kad atlaikytų svorį, 400 kartų viršijantį jos masę. Gali būti ištempiama iki trijų kartų savo ilgio ir neprarasti elastingumo, jos paviršius atsparus purvui, o visas savo savybes ji išlaikys iki 100 metų. Be to, ETFE yra atspari ugniai medžiaga (B1 klasė). Fizikiniai rodikliai ne prastesni nei stiklo – vienos ETFE „pagalvės“ šilumos pralaidumo koeficientas yra geresnis nei vieno sluoksnio stiklo paketo! Suderinus vieną skaidrią ir dvi specialiai padengtas ETFE plėveles galima efektyvi saulės kontrolės sistema su valdomu viduriniu plėvelės sluoksniu, judinant aukštyn ir žemyn bei įleidžiant norimą šviesos kiekį.

Skaidri kietojo polimero ETFE plėvelė gali būti naudojama kaip vienasluoksnė medžiaga arba kaip pneumatinė dvisluoksnė, trisluoksnė ar dar daugiau sluoksnių turinti „pagalvė“. Plėvelės sujungiamos perimetru ir pripučiamos oro. ETFE „pagalvių“ sistema sujungiama vamzdeliais iki centrinio oro kompresoriaus, kuris reguliuoja paviršiaus įtempimą, atsižvelgdamas į sniego ir vėjo apkrovą. ETFE segmentai tvirtinami prie plieninio arba aliumininio karkaso.

„Stebuklingieji“ ETFE parametrai:

• ilgas eksploatavimo laikas – apie 100 metų;
• „pagalvė“ gali būti iki 4 x 50 m dydžio;
• polimerinis paviršius ypač lygus ir slidus – nesilaiko purvas ir sniegas;
• aukštas šviesos pralaidumas – nuo 90 iki 95 %;
• atspari tempimui – 42 MPa (6100 psi);
• elastinga – 600 % nuo pradinės būsenos iki plyšimo;
• darbinė temperatūra nuo −185 iki +150 °C;
• neribotos apšvietimo galimybės naudojant LED;
• atlaiko iki 200 km/h vėją (5 lygio uraganas);
• sveria tiek, kiek 1 % stiklo – nereikia masyvių laikančiųjų konstrukcijų;
• galima bet kokio daugiaspalvio ornamento spauda;
• galima speciali spauda papildomai saulės šviesos kontrolei.

Ar ETFE brangu?

Atsižvelgiant į projekto dydį ir sudėtingumą, ETFE technologija gali kainuoti iki 40 % mažiau nei, pavyzdžiui, stiklas. Dėl 100 kartų mažesnio svorio ETFE nereikia masyvių karkaso ar laikančiųjų konstrukcijų, o tai daug ką keičia. Be to, ETFE sumontuoti reikia 24–70 % mažiau laiko nei įprastas konstrukcijas, todėl sutaupoma daug statybos aikštelėje praleidžiamo laiko. „VikingDome“ – specializuotas statybos ir architektūros subrangovas – pirmieji ir vieninteliai Baltijos šalyse konsultuoja, projektuoja ir įgyvendina ETFE objektus. 

www.vikingdome.lt/etfe