Sulaukęs 96-erių mirė Frank Gehry – vienas reikšmingiausių šiuolaikinės architektūros kūrėjų, kurio darbai radikaliai pakeitė formos, urbanistinės tapatybės ir pastato kaip kultūrinio objekto suvokimą. Gehry kūrė architektūrą, kuri provokavo, formavo miestus ir tapo globaliais simboliais. Jis išdrįso atsisakyti statiškos, geometrinės logikos ir vietoje jos pasirinko skulptūrišką, dinamišką, emocinį erdvės traktavimą.

Per daugiau nei šešis dešimtmečius trukusią kūrybinę karjerą jis tapo figūra, iškylančia aukščiau profesijos ribų. Gehry buvo ne tik architektas – jis buvo kultūrinis reiškinys. Jo braižas atpažįstamas akimirksniu, o projektai, išsiskiriantys banguojančiomis metalinėmis plokštumomis, laužytais tūriai ir konstrukcijų ekspresija, įėjo į pasaulinę architektūros istoriją kaip naujojo požiūrio manifestas.

Svarbiausios Gehry palikimo ikonos

Guggenheim Museum Bilbao, Ispanija
1997 m. atidarytas Bilbao Guggenheimo muziejus dažnai vadinamas vienu įtakingiausių pastatų XX a. pabaigoje. Titano fasadu dengtas organiškų formų statinys tapo miesto atgimimo ašimi ir sukūrė vadinamąjį „Bilbao efektą“ – fenomeną, kai išskirtinė architektūra tampa ekonominio ir kultūrinio pakilimo varikliu. Šis projektas pademonstravo, jog pastatas gali tapti ne tik muziejumi, bet ir miestu formuojančia idėja.

Walt Disney Concert Hall, Los Andželas
Dar vienas Gehry kūrinys, kuris iš esmės pakeitė miesto veidą. 2003 m. atidaryta koncertų salė šiandien laikoma viena ryškiausių Los Andželo architektūrinių ikonų. Iš poliruoto nerūdijančio plieno suformuotos plokštumos kuria judesio, tekėjimo įspūdį, o vidinė erdvė vertinama kaip viena akustiškai geriausių pasaulyje. Walt Disney Concert Hall tapo ne tik kultūros infrastruktūra, bet ir Los Andželo identiteto simboliu.

Fondation Louis Vuitton, Paryžius
2014 m. duris atvėręs meno centras – tai subtili skulptūrinė konstrukcija, primenanti laivo burės arba vėjo tampomas stiklo membranas. Paryžiaus Bois de Boulogne parke įsikūręs pastatas įkūnija Gehry kūrybos principą – monumentalumą derinti su lengvumu ir erdvei suteikti emociją, o ne vien funkciją.

Dancing House, Praha
Bendras projektas su architektu Vlado Milunić tapo vienu pirmųjų Gehry tarptautinės sėkmės ženklų Europoje. „Šokantis namas“, kuriame geometrinė statika susitinka su judesio metafora, yra reta pastato rūšis, kuri prigijo ne kaip eksperimentas, o kaip miesto vizualinės tapatybės dalis.

Architektas, kuris nebijojo rizikuoti

Frank Gehry palikimas – ne tik pastatai. Tai naujas architektūrinės kalbos lygmuo: drąsa vietoje taisyklės, kūryba vietoje paklusnumo standartui. Jis įrodė, kad architektūra gali būti emocinė ir intelektuali tuo pačiu metu, kad miestas gali būti skulptūra, o pastatas – pasakojimas.

Jo mirtis simbolizuoja epochos pabaigą, tačiau kūrybiniai darbai ir toliau formuos miestus, mokys architektus ir provokuos diskusijas. Gehry iškeliavo, bet jo architektūra neprarado gyvybės. Ji liko kaip moderniosios eros kultūrinis paveldas.