Lietuvos oro uostuose spalio mėnesį prasidės intensyvūs apleistų teritorijų tvarkymo ir konversijos darbai. Teritorijų tvarkymo darbai tiek šiais, tiek kitais metais numatomi visuose trijuose šalies oro vartuose – viso bus griaunama virš 70 senų statinių. Didžiausias dėmesys jau šiemet bus skirtas šalia Kauno oro uosto esančioms 60 hektarų užimančioms teritorijoms, kurios dar sovietų laikais buvo karinės paskirties, o šiuo metu yra apleistos.
Įgyvendinus projektą, tikimasi ne tik saugiai sutvarkyti buvusius karinius ir kitus nebenaudojamus, apleistus statinius, bet ir paversti teritorijas patraukliomis, verslo plėtojimui tinkamomis erdvėmis.
Iš viso projekto įgyvendinimo metu rangovai (4 bendrovės veiks skirtingose projekto dalyse, skirtinguose oro uostuose) įsipareigoja nugriauti daugiau nei 70 pastatų, esančių Vilniaus, Palangos ir Kauno oro uostų filialų teritorijose. Didžioji dalis numatoma Kauno filiale – čia ketinama tvarkyti šiaurinėje ir pietinėje dalyse esančias teritorijas.
Pasak Kauno oro uosto vadovo Karolio Matulaičio, šiose teritorijose, kurios viso užima maždaug 8 futbolo aikščių plotą, stūkso dar sovietmečiu statyti ir dabar visiškai apleisti kariniai statiniai. Vienoje pusėje buvo įrengtas kareivių miestelis, o kitoje oro uosto pusėje veikė raketų bazė – anuomet karinis objektas, kuris buvo itin įslaptintas.
Šiuo metu, K. Matulaičio teigimu, griūnantys statiniai ne tik kenkia aplinkai, bet ir potencialiai kelia grėsmę žmogaus sveikatai, todėl yra pažymėti ženklais, draudžiančiais bet kokį jų lankymą.
„Pavojų keliančius objektus, kurie nebeatlieka jokios funkcijos ir nėra pritaikomi kitai paskirčiai, Lietuvos oro uostų iniciatyva ir lėšomis norime nugriauti, o pačią teritoriją tvarkyti iš esmės. Šiam žingsniui buvo ruošiamasi ne vienerius metus, nes apleistos teritorijos reiškia tiesiog neišnaudotą potencialą”, – sako K. Matulaitis.
Kauno oro uosto vadovas planuoja, įgyvendinus projektą, teritoriją paversti patrauklia vieta verslo infrastruktūrai plėtoti. Anot jo, visas Lietuvos oro uostų turtas yra valdomas efektyvumo ir visuomenės naudos kūrimo principais, o teritorijų tvarkymo projektas yra vienas to pavyzdžių.
„Sutvarkius milžiniškas oro uostų pašonėje esančias teritorijas, jas būtų galima prikelti antram gyvenimui ir sustiprinti verslo infrastruktūrą. Tokia konversija galėtų pasitarnauti įvairioms įmonėms ir verslo atstovams, turintiems interesų įsikurti patraukliose oro uostų prieigose. Jų teikiamos paslaugos neabejotinai atneštų daugiau pridėtinės vertės tiek įmonei, tiek regionui“, – tikisi K. Matulaitis.
Teigiama, kad šių teritorijų tvarkymo projekto labai laukė ir aplink oro uostą gyvenančios bendruomenės, su kuriomis oro uosto atstovai periodiškai susitinka, diskutuojama tiek apie oro uosto, tiek apie aplinkinės teritorijos plėtros planus.
Šių metų pirmoje pusėje taip pat baigtas 3 metus trukęs dalies buvusios karinės teritorijos taršos valymo projektas įgyvendintas kartu su Kauno rajono savivaldybe.
Kauno oro uosto nuotr.
