Namų savininkai ir architektai siekia, kad jų statiniai atitiktų pasyviojo namo reikalavimus – griežtai taupaus energijos naudojimo, sandarumo ir vėdinimo normas, atsižvelgiant į vietos klimatą, kad pastatas pats sušiltų nuo aplinkos, jo gyventojų ir prietaisų skleidžiamos šilumos, kad žiemą gautų maksimaliai saulės, o per vasaros karščius liktų vėsus, minimaliai naudodamas dirbtinį šildymą ar vėsinimą net ir iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Šimtmečius žmonės kūrė ir tobulino sudėtingą šildymo, vėsinimo ir kitokią įrangą, kuri sukuria ir palaiko komfortą pastatuose. XIX a. pastatai teikė žmonėms prieglobstį ir šildė – tereikėjo hermetiško kamino ir pakankamai malkų ar anglies krosnyje. XX a. židinys vis labiau tapo simbolinis, nes komfortą pastatuose kūrė ir palaikė daugybė sudėtingos įrangos. XXI a. žmonės visame pasaulyje nerimauja dėl mažėjančių iškastinių energijos išteklių ir visuotinio atšilimo. Nors įvairi įranga ištobulinta kurti komfortą ir patogumą, bet jos naudojama energija iš iškastinio kuro teršia mūsų aplinką ir žlugdo ateitį. O pasyviojo namo koncepcija suteikia galimybę atsisakyti energijai skirtų išlaidų, jos atliekų ir rūpesčių.
Šildymui ir vėsinimui būtinos energijos sąnaudos pasyviajame name yra 60–75 % mažesnės nei tipiniuose pastatuose. Pasyvieji namai projektuojami ypač sandarūs, didelio šilumos efektyvumo langais, sandariu apvalkalu, bet yra nelaidūs orui, tad juose būtina vėdinimo sistema. Kai kur naudojama saulės energija namo karštam vandeniui ruošti ir geoterminės sistemos – šildymui, kad būtų sumažintas iškastinio kuro šaltinių poreikis. Bet daugelyje pasyviųjų namų šių sistemų visai nėra. Vadinamasis grynasis nulis yra idėja, kad pastatas pats pasigamintų tiek energijos, kiek sunaudojama.
Pastato, kuriam reikia kuo mažiau energijos, idėja tampa standartu daugelio pasaulio šalių statybų sektoriuje. Be to, vis daugiau dėmesio skiriama ir tvariajai statybai, tokiems aspektams kaip namo vieta, lietaus vandens ir atsinaujinančių išteklių energijos naudojimas bei ekologiškos statybinės medžiagos.
Pastatai tampa energiškai efektyvūs, kai statybai naudojamos kokybiškos konstrukcinės ir izoliacinės medžiagos, mažinančios šilumos nuostolius ir didinančios pastato sandarumą. Itin didelė sienų šiluminė varža pasiekiama naudojant šiuolaikines termoizoliacines šiltinimo medžiagas. Sandarios pastato langų, lauko durų, perdangų, stogo ir kitos konstrukcijos bei jų jungtys saugo pastatą nuo vidinės drėgmės ir šilumos nuotėkio, o išorinė izoliacija – nuo lietaus ir vėjo. Gyventi pasyviajame name reiškia gyventi natūraliai šiltesnėje, sveikesnėje ir patogesnėje erdvėje, be to, pamiršti, kas yra šildymo ir vėsinimo išlaidos.
Ilgai manyta, kad pasyviojo namo statybai reikia gerokai daugiau investicijų ir tai prieinama ne kiekvienam. Ar namas gali būti energiją taupantis, patogus, prieinamas ir ekologiškas? Architektai teigia: nesvarbu, koks jūsų stilius ar biudžetas, jei galite sau leisti statytis naujus namus, vadinasi, galite turėti ir pasyviuosius namus. Už nedidelį biudžetą pastatytas namas gali būti sertifikuotas kaip pasyvusis.
Danijos architektai netgi suprojektavo ir pastatė pavyzdinį pasyvųjį namą kaip būsimų namų statybos prototipą – norėjo parodyti, kad pasyvusis namas gali ne tik atrodyti patraukliai, bet ir nedaug kainuoti. Pasyviosios ir tvariosios statybos projektai demonstruoja geresnes tradicinių konstrukcijų alternatyvas.
Saugiai apglėbti ir sušildyti saulės
Pasyvieji namai netapo sandariomis dėžutėmis – jų architektūra stulbina formomis ir neįtikėtinai novatoriškais medžiagų panaudojimo būdais: jie statomi ir iš betono blokų, ir iš medžio, ir iš šiaudų, projektuojami pakibę ant skardžio ir apkabinę gyvą medį, ant stogų sužėlusiais sodais ir susilieję su supančia aplinka.
Prancūzijoje sertifikuotas pasyvusis namas, pastatytas už 30 km į šiaurės vakarus nuo Paryžiaus, neturi jokios šildymo sistemos, išskyrus saulės elementus karštam vandeniui ruošti. Namas, kurį suprojektavo studija „Karawitz Architecture“, yra tradicinio namo kopija. Aklinas iš šiaurės ir atviras su dideliais langais pietų pusėje namas gali „nemokamai“ naudoti saulės spindulių šilumą arba nuo jų slėptis: neapdoroto bambuko skydai uždengia masyvių medinių plokščių namo karkasą – sienas ir langus iki pat stogo ir iš pietų, ir iš šiaurės, tad namas atrodo tarsi užklotas dembliais. Laikui bėgant bambukai papilkės ir namas taps panašus į tipiškus šio regiono tvartus. Identiškos namo langinės dieną atveria kelią šviesai ir šilumai, o naktį užtemdo langus. Pagal projektą ant namo stogo įrengti saulės elementai gamina karštą vandenį. Pamatų plokštė yra vienintelis betono elementas šio medinio namo konstrukcijoje.
Kartais žmonės mano, kad pasyvieji namai gali būti statomi tik šilto klimato zonoje, nes jie beveik nenaudoja energijos šildymui. Bet šiauriniame Žemės pusrutulyje pasyvieji namai dygsta dėl labai suprantamų priežasčių – Švedija, kaip ir kitos Skandinavijos šalys bei Šiaurės ir Baltijos jūrų pakrantės, taip pat Kanados ir viso Šiaurės Amerikos pusrutulio gyventojai siekia taupyti išlaidas šildymui.
Apvalus namas Švedijoje „Villa Circuitus“ – sertifikuotas pasyvusis pastatas. Ekologiškai pastatytam namui energiją gamina stiklinės saulės baterijos, įrengtos kaip balkono tvorelė. Namas palaiko optimalią temperatūrą visais metų laikais. Tai pasiekta suprojektavus apvalios formos pastatą, kurio paviršių minimaliai veikia oro sąlygos. Mediena apkaltas apvalus fasadas sumažina šilumos nuostolius, o specialiai pagaminti dideli langai atveria didelį plotą patekti natūraliai dienos šviesai ir sukuria unikalų estetinį įspūdį. Pasyviojo namo pagrindas – medinis karkasas, kuris yra apšiltintas. Žiemą šaltoje Skandinavijoje orą šiame name papildomai šildo dviejų pakopų šilumokaitis su požeminiu vandens šildytuvu. „Villa Circuitus“ yra aukštųjų technologijų komponentų ir perdirbtų statybinių medžiagų sintezė, užtikrinanti pasyviojo namo projekto tvarumą ir energijos naudojimo efektyvumą. Kiekvienas konstrukcijos elementas buvo pasirinktas atsižvelgiant į aplinką, o unikalus dizainas pavertė jį tikrai tvariu ekologišku namu.
Susilieję su gamta
Amerikiečių studija „MW Works“ sukūrė „itin kuklų“ namą Ramiojo vandenyno šiaurės vakaruose netoli Vašingtono – jame gyvena kelios vienos ūkininkų šeimos kartos. Iš namo „Whidbey Island Farm“ atsiveria vaizdas į pievą, kurioje ganosi ūkio galvijai, ir raudoną tvartą. Šalia namo auga brandūs medžiai, telkšo žvejybos tvenkinys. Namą, pastatytą švelniai nuožulnioje miškingoje vietovėje, sudaro trys vienodo tūrio korpusai, išdėstyti aplink centrinį kiemą. Fasadas padengtas raudonojo kedro dailylentėmis. Dideli namo langai įleidžia daug dienos šviesos, bet jų atspindintys stiklai neleidžia namo prikaitinti, todėl nereikia oro kondicionierių. Malonią šilumą namuose tiekia saulė ir didelio efektyvumo dujinis katilas. Namas susilieja su kraštovaizdžiu ir natūraliu reljefu – kai kas jo net nepastebės. Jis statytas tausojant aplinką, įskaitant panaudotas vietines statybines medžiagas, ant jo stogo galima sodinti augalus. Pastatas net viršija pasyviojo namo sandarumo standartus. Apskritai namas suprojektuotas kaip ilgalaikis būstas, kuriam reikia mažai priežiūros ir išlaidų.
Portugalijos architektai mano, kad ekologiškam ir tvariam namui statyti šios šalies klimatas ypač palankus: esą užteks tinkamai parinkti būsto orientaciją, kad jame visus metus būtų natūraliai palaikoma optimali temperatūra. Projektuojant pasyviuosius pastatus, pagrindinį vaidmenį atlieka vietos sąlygos ir aplinka –klimatas ir geografija. Išsamus vietovės ir jos aplinkos tyrimas leidžia pritaikyti architektūrą, atsižvelgiant į vietovei būdingus ypatumus, išnaudoti palankiausias sąlygas ir numatyti, kaip apsaugoti namą nuo nepalankių.
Tyliai atremia karščio bangas
Sertifikuotas pasyvusis pastatas Ispanijoje – viešbutis San Sebastiano mieste – pastatytas naudojant daug medienos. Šeimos valdomas viešbutis „Arima“ Baskų krašte yra pats žaliausias miesto būstas. Jame yra įspūdingas baseinas ant stogo ir stilingi kambariai, įrengti skandinavišku stiliumi ir pagal dizainą, ir pagal socialinės atsakomybės lygį. Pastatas itin karšto klimato zonoje gali pasigirti ypač mažomis energijos sąnaudomis vėsinimui. Viešbučio išorė padengta šarvus primenančiomis juostomis, sudarančiomis patrauklų dryžuotą efektą. Šie aliuminio lakštai tyliai slenka pirmyn ir atgal, atremdami karščio bangas pagal dienos laiką ir saulės padėtį – taip palaikoma optimali vidaus temperatūra, pastatas neperkaista, nors kambariai per langus užpildyti dienos šviesos. Kondicionierių čia nėra – mechaninė vėdinimo sistema ir žaliuzės palaiko optimalią temperatūrą, kartu išvengiama CO2 išmetimo. Be to, didžiuliai vonios kambarių langai yra tamsinto stiklo, o jų praustuvuose, voniose ir dušuose naudojamas filtruojamas lietaus vanduo.
Kitas pasyvusis namas Cheronoje, Ispanijoje, garsėja nauju energijos naudojimo efektyvumo lygiu. Jo projekte įvertintos klimato sąlygos ir panaudoti gamtos ištekliai. Šis namas atitinka aukštus šilumos izoliacijos, sandarumo, vėdinimo, energijos valdymo standartų reikalavimus – sklandžiai integruotos sistemos užtikrina maksimalų energijos efektyvumą. Visos sistemos nuo vėdinimo iki karšto vandens cirkuliacijos ar saulės baterijų ir žaliuzių yra viena komanda, valdoma išmaniosios sistemos: žaliuzės automatiškai kyla ir nusileidžia pagal saulės padėtį, kambario temperatūrą ir krintančius šešėlius, padėdamos reguliuoti vidaus temperatūrą, tad išsiverčiama be kondicionierių, nors Ispanijoje vasarą paprastai pro langus svilina nuolatinė saulė ir namai yra priklausomi nuo vėsinimo sistemų. Tradiciniame name saulės kolektorių pagaminamos energijos neužtektų net oro kondicionierių energijos sąnaudoms, o pasyviajame pastate saulės energija naudojama karšto vandens gamybai.
Ir ekologija, ir socialiai atsakinga veikla
Naujas požiūris į ekologiją ir socialiai atsakingą veiklą – moderni tekstilės gamykla pasyviajame pastate Šri Lankoje. Agentūros „Jordan Parnass Digital Architecture“ (JPDA) įgyvendintas sertifikuoto pasyviojo namo projektas Pietų Azijoje įrodė, kad bet kokio klimato sąlygomis gali būti pasiekti aukščiausio pastatų energinio efektyvumo standartai. Pasyviojo namo technologijos pritaikytos atogrąžų musoniniam klimatui, kuriame visus metus vyrauja pastovi šilta temperatūra, tačiau ypač aukšta santykinė oro drėgmė. Kruopštus pastatų sistemų ir atitvarų projektavimas bei inžinerija užtikrino, kad darbuotojai visus metus mėgaujasi komfortu darbo vietose, kur gausu natūralios šviesos, mažai drėgmės, filtruojamas grynas oras ir palaikoma beveik pastovi 24 °C temperatūra. Metinės energijos sąnaudos po renovacijos sumažėjo daugiau nei 75 %, palyginti su tradiciškai efektyviu laikomu moderniu pramoniniu pastatu. Pasaulio drabužių pramonei nustatytas naujas aukščiausias tvarumo, energijos efektyvumo ir gerų darbo sąlygų lygis. Šis projektas – vienas iš dviejų sertifikuotų pasyviųjų gamyklų pastatų pasaulyje. Vietiniai architektai, inžinieriai, gamintojai ir statybininkai įgyvendino tarsi pavyzdinį projektą, skatinantį modernių technologijų naudojimą, parodę jų galimybes mažinti pasaulinį CO2 išmetimą ir panaikinti prakaitavimą darbo metu.
Architektams neužtenka individualių pasyviųjų namų ir gamyklų pastatų. Jie jau stato ir pasyviuosius dangoraižius.
Bostone, Masačusetso valstijoje, JAV statomas „Winthrop Center“ – 1,35 mlrd. JAV dolerių vertės bokštas, kuris miesto finansiniame rajone bus baigtas statyti 2022 m. ir sieks atitikti griežtus pasyviojo namo energijos naudojimo efektyvumo standartus. Tai bus ketvirtas aukščiausias pastatas Bostone. Neatsižvelgiant į kilusį pasipriešinimą dėl šio pastato, kuris mes milžinišką šešėlį ant didelės dalies miesto bei viešojo parko ir trukdys lėktuvų skrydžiams, daugiau kaip 210 m aukščio pastatas sieks tapti tvarumo lyderiu statybų rinkoje.
Vida Danilevičiūtė Černiauskienė
