Statybos inžinerijos studentai atlieka tiriamos teritorijos urbanistinio plano ir mastelio analizę, studijuoja ir nustato plėtros galimybes, galimas problemas ir poreikius. Kuria individualaus, daugiabučio ir visuomeninės paskirties pastatų projektus, stengdamiesi juos modernizuoti, naudodami išmaniąsias technologijas.
Statinių inžinerinių sistemų studentams tenka analizuoti esamų inžinerinių tinklų situaciją, spręsti su jos modernizacija susijusius klausimus, apskaičiuoti inžinerinių tinklų plėtros poreikius, įvertinti atsinaujinančių energijos priemonių pritaikymo galimybes, pateikti pasiūlymų. Esamo eismo srauto analizės ir optimalios srauto valdymo sistemos kūrimas; palankios aplinkai gatvių apšvietimo sistemos parinkimas; pėsčiųjų saugumo priemonių keliuose projektavimas; dviračių takų įrengimas – šias užduotis stengiasi įgyvendinti automobilių elektroninės sistemos studijų programos studentai.
Analogai
Atsižvelgdama į Vilniaus miesto integruotų teritorijų plėtros programos projekto rekomendacijas, VTDK komanda, pritarusi idėjai, jog „svarbiausias uždavinys yra ne naujų teritorijų gausinimas, branginantis miesto infrastruktūrą, bet esamų užstatytų teritorijų efektyvesnis naudojimas, atgaivinimas, konversija, pritaikant ten jau esančią infrastruktūrą“, nagrinėti pasirinko tokius analogus Prancūzijoje ir Vokietijoje, kurie ir parodo šios strategijos geruosius rezultatus. Tai: Lorjanas – vidutinio dydžio miestas, įsikūręs Bretanės regione, Prancūzijoje. Jame sukurtas išraiškingas kvartalo architektūrinis įvaizdis sutapatino ir pavertė kvartalą visaverte miesto dalimi (6 pav.).
Paryžiuje esantis Bois-le-Prêtre bokštas – 16-os aukštų daugiabutis daugiaaukštis gyvenamasis namas. Jame praplatinus perdangas atsirado galimybė padidinti butų plotą, pristatyti balkonus ir oranžerijas. Pritaikytos technologijos padėjo sumažinti sunaudojamą energiją. Be to, pastato atnaujinimas kainavo dvigubai mažiau negu jo nugriovimas ir nauja statyba (7 pav.).
Vokietijoje projekto dalyvius sudomino pietinis Berlyno rajonas Mariendorfas, kur, modernizavus pastatus, gyventojams organizuojami susitikimai. Jų metu pasakojama apie energijos taupymą, t. y. kaip geriau naudotis šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemomis (8 pav.).
Kitas sektinas pavyzdys – Berlyno kvartalas Das Märkisches Viertel. Jo kompleksinė modernizacija sujungė šildymo, inžinerinių komunikacijų, elektros tiekimo atnaujinimą, atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą (9 pav.).
Ateities namas „Effizienzhaus-Plus“ Berlyne, be energijos taupymo funkcijų, išsiskiria dar ir palankiomis aplinkai statybinėmis medžiagomis, kurios, pasibaigus pastato eksploatacijos periodui, bus perdirbamos.
Problematikos akcentai
„Pietinė“ tikslinė, kompleksinė plėtros teritorija yra nevienalytė pagal savo problemas bei jų sprendimo galimybes. Pasirinktas Naujininkų mikrorajonas fiziškai ir morališkai nusidėvėjęs, todėl nepatenkinami gyventojų socialiniai ir ekonominiai poreikiai. Komanda savo studijas planuoja ir nagrinėja, atsižvelgdama į keletą aspektų. Pasirinktoje teritorijoje akivaizdžiai neišspęsti socialiniai klausimai: trūksta ikimokyklinių vaikų priežiūros įstaigų ir dienos centrų, socialinių paslaugų organizacijų, nėra kultūrinės traukos centro, netvarkoma daugiabučių namų aplinka.
Įvertinus urbanistinę padėtį, taip pat reikia naujų sprendimų: gyvenamasis plotas prastos kokybės; trūksta mažosios architektūros objektų kiemuose; moraliai nusidėvėję mikrorajono pastatai. Nepakankamas ir pastatų energinis efektyvumas; neišnaudojami atsinaujinantys energiniai šaltiniai. Teritorijos infrastruktūra galėtų būti ir geresnė. Trūksta automobilių statymo vietų, dviračių ir pėsčiųjų takų, rekreacinių ir žaliųjų zonų; patogumų neįgaliesiems. Nėra saugos priemonių, mažinančių transporto sukeliamą triukšmą; akivaizdus oro užterštumas. Mikrorajone nėra finansinių paslaugų teikimo vietų.
