Koks, Jūsų požiūriu, bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?
Patogus, sveikas ir optimalus – toks ateities miestas. Greitas susisiekimas, reikiami dalykai visada netoli tavęs, miesto prioritetas – gera žmogaus savijauta judant bei gyvenant jame, sveikas vartojimas bei sveikas žmonių supratimas, švarus – nekenkiantis žmonių sveikatai, žalias, taip pat priimami racionalūs sprendimai kainos ir kokybės santykiu.
Įvairūs išmanieji sprendimai, gerinantys miestus, naudojami pasaulyje bei Lietuvoje jau ir šiomis dienomis. Dažniau pasitaiko konkrečios srities sprendimų, optimizuojančių ar sprendžiančių siauros srities problemas. Žinoma, statomi ir nedideli, visiškai nauji išmanieji miestai, kuriuose integruojami saugumo, eismo, atsinaujinančių energijos šaltinių bei įvairių inžinerinių sistemų sprendiniai, veikiantys kaip visuma. Vieno bendro inžinerinio recepto, kuris galėtų išspręsti visų pasaulio miestų problemas, nepavyks sukurti. Kiekvieno miesto skirtingos geografinės vietovės, gamtinės bei klimato sąlygos, kultūriniai sluoksniai bei įvairi etninė sudėtis. Kiek ir kokių sistemų reikės miestui, priklausys nuo paties miesto poreikių ir jame kylančių problemų.
Išmanieji technologiniai sprendimai kasdienį gyvenimą daro išties lengvesnį ir išlaisvina vis daugiau žmonių laiko. Tačiau yra ir kita medalio pusė. Kuo išmanesnis miestas, tuo daugiau jame daviklių, suteikiančių informacijos ir statistikos. Šios informacijos gavimas kelia ir asmenų privatumo klausimus. Kiekvieną dieną girdime vis rimtesnių privatumo pažeidimų technologijų naudojimo kontekste ir tai vis dažnėja. Išmanusis miestas kaip variklis, o bet kokiam varikliui reikia kuro. Šiuo atveju kuras yra žmonės – miesto naudotojai, kurių duomenų ir reikia. Žmogaus esama vieta, kur jis juda, kaip juda ar jam patinka ta vieta, vaizdinė bei garsinė informacija, žmonių bei transporto srautai, kur ir kada reikalingi įvairūs ištekliai ir t. t. Viską įmanoma sujungti į vieną bendrai funkcionuojantį, protingą mechanizmą. Taigi, kad variklis būtų kuo protingesnis ir išmanesnis, jam reikia vis daugiau duomenų.
Dažniausiai protingu miestu vadinama architektūros bei technologijų visuma, tačiau pamirštamos ir kitos, ne vizualiai matomos sudedamosios dalys – visuomenės nariai bei jų valdymo forma. Kad miestas veiktų kaip vientisas organizmas, turi būti bendri žmonių poreikiai ir pats žmonių sveikas supratimas, įpročiai, tuomet galima reikiamai sričiai pritaikyti išmanų, optimizuojantį sprendimą. Kadangi visi sprendimai priimami valdžios, tai viskas įgauna didelį inertiškumą ir sprendimui priimti prireikia labai daug laiko. Žinoma, prie visko prisideda dar ir politiniai interesai.
Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur gimsta Jūsų originaliausios mintys?
Įkvepia ne tik architektūra, bet ir bet koks kitas dizainas: ar tai būtų baldai, ar interjerai, taip pat gamta bei technologijos, net ir tiesiog kasdienės netikėtos situacijos ar nutikimai, kurie skatina pažvelgti į viską kitu kampu.
Verdant tose pačiose sultyse, skonis išliks visada tas pats. O vos pakeitus ingredientus ar patį ruošimo būdą, skonis bus išgaunamas visiškai kitoks. Tad, kaip ir daugumai žmonių, užtenka kartais pažvelgti į dalyką šiek tiek kitu kampu ir kyla įvairių naujų idėjų. Bandant naujus dalykus ar veiklas, taip pat galima pakeisti savo mąstymo režimą ar pritaikyti tam tikros veiklos principus kuriant: ar tai būtų kelionė į Gruziją, ar sportinis lipimas į sieną Vilniuje.
Kalbant labiau apie pačias kūrybines originalias mintis, tai turbūt mums jos dažniausiai ateina vakare ar jaučiant tam tikro nuovargio būseną, kai racionalus mąstymas išsijungia ir lieka kažkur antrame plane. Tada pradedi daugiau fantazuoti ir kurti.
Ar turite savo srities autoritetą, o gal artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?
Šiandien ir architektūros, ir kitos kūrybinės industrijos kaip niekad prisotintos kūrybos. Pati architektūra yra gana kompleksiška, kalbant apie jos vertinimo kriterijus: formą, estetiką, funkciją, pritaikomumą, ir tai vos keletas kriterijų. Pastatas išoriškai gali atrodyti tikrai įspūdingai, bet viduje būti visiškai nepatogus. Todėl kūriniuose atrandi labai žavių bei įspūdingų vietų ir kartu ne taip gerai pavykusių.
Grožimės ir džiaugiamės praeities bei šiandienos kūrėjais, iš jų mokomės, bet išskirti kažkokį konkretų autoritetą gana sunku. Jei galima taip pavadinti, tai autoritetas būtų ne asmenybė ar kolektyvas, o naujų technologijų galimybės ir jų pritaikomumas projektuojant ir įgyvendinant pastatą. Visada norisi sukurti išskirtinius objektus ir kartu pritaikyti juos prie konkrečios situacijos. Todėl į kūrybą žiūrime ambicingai ir norime išnaudoti šių dienų galimybes kurti ne vien paprastų dėžučių formų pastatus, bet ir aptakias formas, pritaikydami parametrinį dizainą.
Kokiais savo darbais didžiuojatės?
Architektas yra kaip moderatorius tarp žmonių, aplinkos, erdvės, kuris turi patenkinti visų pusių norus bei skirtingus interesus. Kartais atrasti sprendimą, turintį bendrą vardiklį, kyla daug iššūkių. Todėl labiausiai džiugina ir galima didžiuotis savo darbais, kai randi su užsakovu bendrą požiūrį, projektavimas klostosi sklandžiai ir projektas įgyvendinamas maksimaliai pagal kartu sukurtą viziją ir sumanymą.
Norėtųsi išskirti 2017 m. mūsų kurtą architektūrinės idėjos konkurso pasiūlymą M. K. Čiurlionio koncertų centrui. Pasiūlėme ikoniškos išvaizdos bei aptakių, organiškų formų pastatą, kuris ne tik jungtų Kauno senamiestį su kita Nemuno puse, bet ir didžiulis tūris įsilietų į natūralią aplinką bei būtų naujai vystomo rajono atspirties taškas. Tai debiutinis darbas, žymintis mūsų veiklos pradžią. Tuomet nutarėme susiburti ir išbandyti savo jėgas šiame tarptautiniame konkurse, po kurio buvo ir dar keletas konkursinių darbų. Dabar jau sėkmingai dirbame architektūros lauke kaip naujai susibūrusi komanda.
Taip pat labai džiaugiamės savo darbu 2019 m. UAB „Eika“ organizuotame verslo centro pastato architektūrinės idėjos konkurse Lvovo g. 21A, Vilniuje. Užduotis buvo labai nedideliame sklype sukurti kompaktišką pastatą, kuris įsikomponuotų vizualiai triukšmingoje Konstitucijos prospekto aukštybinių pastatų kalvoje. Pasiūlėme elegantišką, minimalistinį architektūrinį sprendimą, kuris konkurse užėmė IV vietą.
