Sostinės centre, istorinės Šv. Jokūbo ligoninės sklype, pristatytas to paties pavadinimo daugiafunkcinis kompleksas, kuriame netrukus įsikurs pirmasis šeimininkas – Šiuolaikinės mokyklos centras. „Pagrindinė žinutė pradėjus atkurti šį kvartalą buvo pagarba istorijai. Tačiau kiekvienas laikotarpis turi savų reikalavimų – saugodami tai, kas vertinga, norime gyventi patogiai“, – sakė kvartalo vystytojo „Lords LB Special Fund IV“ fondo valdytoja Anastasija Pocienė.

Būtent pagarba paveldui kvartalo savininkams, architektams, statytojams kėlė daugybę iššūkių. „Projektas didelis, įdomus, kupinas iššūkių“, – pripažino vienos didžiausių statybų bendrovių Lietuvoje „Naresta“ vadovas Tadas Grincevičius, kartu su kvartalo vystytojais, architektais daug kartų ieškojęs sudėtingų sprendimų, kaip išsaugoti istorinius elementus ir pritaikyti patalpas moderniai švietimo įstaigai. Iššūkių kildavo kiekviename žingsnyje – pavyzdžiui, ten, kur pagrindinis mokyklos įėjimas, buvo aptiktos milžiniškos senovinės laiptinės liekanos, kurias teko iškelti, atlikti būtinus darbus, vėl grąžinti į vietą.

Šioje teritorijoje dominikonų vienuolyne 1799 m. įkurta Šv. Jokūbo ligoninė – pirmoji pasaulietinė ligoninė Vilniuje. Vidiniame kieme įrengtos požeminės automobilių stovėjimo aikštelės dugnas – maždaug du metrai žemiau šalia tekančios Neries upės lygio. „Dirbti vandenyje nebuvo lengva“, – vieną iš daugybės trukdžių prisiminė T. Grincevičius.

Projektuoti tokioje vietoje – taip pat ypač sudėtinga užduotis. Kvartalo architektūros autoriai – vadovaujanti architektė Gilma Teodora Gylytė, „Do Architects“ bendraįkūrėja – tarptautinį konkursą laimėjo ir darbus pradėjo 2019-aisiais. „Dar prieš pradėdami darbą supratome, kad mes čia grosime antruoju smuiku, nes pirmasis, be abejo, yra Šv. Jokūbo bažnyčia – ji čia svarbiausia. Taip pat, siekėme grąžinti upę arčiau kvartalo, nes cokolinis dabartinių mokyklos patalpų aukštas sovietmečiu paprasčiausiai buvo užverstas žemėmis – jį teko atkasti. Atsivėrė vaizdas į Nerį, dešinįjį jos krantą – upė tarsi priartėjo prie kvartalo“, – pasakojo G. T. Gylytė, pasidžiaugusi, jog Šiuolaikinės mokyklos centro moksleiviai turės laimės po pamokų išeiti tiesiog į mietą, patį jo centrą, o ne uždarą teritoriją.

Mokyklos interjerą kūrė Akiko Tutlys ir „ArchDesign“ (Jūratė Norkutė, Aurelija Slapikaitė-Jurkonė, Miglė Šalnaitė, Vida Miškūnaitė-Jarošienė).

„Jaudinuosi, kad vaikai nežinos, ką daryti koridoriuose, nes patalpose Žygimantų gatvėje, kur mokykla veikė 33 metus, jų tiesiog nebuvo“, – juokavo Vytis Buivydavičius, Šiuolaikinės mokyklos centro vadovas, kartu su pedagogų kolektyvu ir moksleiviais iš gerokai per ankštų 1500 kvadratinių metrų patalpų persikraustantis į daugiau nei dukart erdvesnes. Anot V. Buivydavičiaus, dirbti miesto centre – didžiulis privalumas, nes maždaug trečdalis pamokų gali vykti už mokyklos sienų – muziejuose, teatruose, skveruose.

Turtingą kvartalo istoriją mokyklos kolektyvui primins per pristatymo renginį įtekta dovana – vienuolės Albertinos, priskiriamos vienai labiausiai nusipelniusių Vilniaus žmonių ir net 40 metų vadovavusios Šv. Jokūbo ligoninei, portretas.

Šv. Jokūbo ligoninė uždaryta 2003 metais.