Vėžio sukėlėjas

2013 m. spalio 17 d. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Tarptautinė vėžio tyrimų agentūra (IARC) paskelbė, kad ore, kuriuo kvėpuoja dauguma žmonių, pilna vėžį sukeliančių medžiagų, todėl jį galima laikyti kancerogenu (IARC skelbimas spaudai Nr. 221). Yra užtektinai įrodymų, kad lauko oro taršos poveikis sukelia plaučių vėžį, taip pat jis turi ryšį su padidėjusia rizika susirgti šlapimo pūslės vėžiu. Švedijoje, šalyje, kuri pagal miestų dydį ir gamtą panaši į Lietuvą, atlikti tyrimai parodė, kad sergamumo plaučių vėžiu lygis aukštesnis tuose šalies regionuose, kurie labiau užteršti. Kai tik oro kokybė pablogėja, padaugėja ir žmonių, besikreipiančių į gydymo įstaigas dėl astmos ir kitų plaučių ligų. Tad ką gi daryti žmogui, kuris gyvena ar dirba pastate, esančiame šalia tokios gatvės? Kaip jam apsaugoti savo sveikatą?

Sprendimas ir nauda

Kol kas vienintelis patarimas – įsirengti pastate efektyvią filtruojamąją ventiliacijos sistemą. Gyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemos turi būti aprūpintos efektyviais filtrais. Žemiausia klasė, būtina vėdinimo įrenginiams, yra F7. Gyvenamiems būstams esant šalia didesnių taršos šaltinių, rekomenduojama sistemose papildomai įsirengti anglinius filtrus arba įsigyti oro valymo įrenginius su efektyviais aukštos klasės filtrais.

Tačiau čia dažnas lietuvis iškart pasakys, kad tai – brangus dalykas, kad „galbūt sistema neduos tiek naudos, kiek kainuos“ ir t. t. Tačiau iš tiesų yra kitaip: gera vėdinimo sistema padeda mažinti išlaidas. Pavyzdžiui, rekuperacinė vėdinimo sistema sugrąžina į patalpą dalį brangios šilumos, kurią, vėdindami tradiciniu būdu, tiesiog išleistumėte į lauką.

Kita nauda – tai švarus jūsų patalpos oras, kuriame nebus kietųjų dalelių ir kitų teršalų, sukeliančių viršutinių kvėpavimo takų infekcijas: bronchitą, plaučių uždegimą, akių, nosies ir gerklės sudirginimą, kvėpavimo takų ligų paūmėjimą, kvėpavimo sunkumą, įvairias alergijas ir, kas baisiausia, vėžines ligas. O tai – prarasta sveikata, prarastas darbingumas, išlaidos vaistams ir t. t.

Švarus oras ir taupoma šiluma

Šiandien išlaidos šildymui ir vėdinimui sudaro palyginti nemažą bendrų pastato eksploatavimo išlaidų dalį. Norint jas sumažinti, reikia įrengti kuo efektyvesnę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimo funkcija ir galimybe reguliuoti oro srautus, atsižvelgiant į poreikį. Tai leidžia taupyti energiją ir atitinkamai sumažina bendras eksploatavimo išlaidas.

Vėdinimo sistemose, kurios veikia natūralios traukos pagrindu, šiltas panaudotas oras natūraliai, veikiamas tik gamtos jėgų išstumiamas laukan pritekančio į jo vietą šviežio oro srauto. Šiuo atveju nenaudojama jokių papildomų energijos šaltinių. Bet, nežiūrint to, natūralios traukos vėdinimo sistema dažnai tampa pagrindine didelių energijos sąnaudų priežastimi. Taip yra dėl to, kad kartu su panaudotu oru iš pastato išeina ir šiluma. Užuot šildę pastatą, mes šildome lauko orą. Ir už tai dar sumokame.

Įsigijus sudėtingesnius ir iš pirmo žvilgsnio brangesnius įrenginius, išlaidos dažniausiai sumažėja, o investuota suma atsiperka labai greitai, nes iš karto gerokai sumažėja sąskaitos už elektros ar šilumos energiją.

Labiausiai energiją taupo mechaninės vėdinimo sistemos, o tiksliau – mechaninės oro ištraukimo ir tiekimo sistemos su šilumos atgavimo funkcija, paprastai vadinamos rekuperacinėmis vėdinimo sistemomis. Tokiose sistemose panaudoto, ištraukiamo oro šiluma yra suvartojama pritekančiam orui sušildyti. Čia svarbu, kad į patalpas oro patektų būtent tiek, kiek jo reikia. Todėl tiksliam ir ekonomiškam sistemos funkcionavimui būtina, kad oro kiekius būtų galima reguliuoti, atsižvelgiant į poreikį.

Ne visi tinka Lietuvos sąlygoms

Pasaulyje labiausiai paplitę dviejų tipų rekuperatoriai: plokšteliniai (taip pat ir priešpriešinių srautų) ir rotaciniai. Lietuvoje šiuo metu populiarėja rekuperacinės vėdinimo sistemos su priešpriešinių srautų šilumokaičiais. Nors šios sistemos giriamos dėl gerų šilumos grąžinimo savybių, tačiau iš tikrųjų mūsų klimatui plokšteliniai ir priešpriešinių srautų rekuperatoriai yra netinkami, nes jie yra neveiksmingi būtent tuo metu, kai yra labiausiai reikalingi, t. y. žiemą, kai lauke yra neigiama oro temperatūra. Tuomet plokšteliniai ir priešpriešinių srautų šilumokaičiai dėl temperatūrų ir drėgmės skirtumų pasidengia ledu ir juose stabdomas šviežio oro tiekimas. Arba, prieš pradedant susidaryti ledui, į patalpas tiekiamo oro kiekis mažinamas, nemažinant šalinamo oro kiekio. Tuomet šaltas, nefiltruotas ir nešvarus oras tiesiai iš lauko pro namo nesandarumus patenka į patalpas. Šį šaltą orą namo šildymo sistema turi papildomai sušildyti iki nustatytos temperatūros. Taip prarandamas vėdinimo sistemos efektyvumas.

Kitas būdas išvengti, kad plokšteliniai ir priešpriešinių srautų šilumokaičiai nepasidengtų ledu, prieš šilumokaitį įrengti papildomą elektrinį šildytuvą, kuris, lauke esant minusinėms temperatūroms, sušildytų lauko orą iki 0 °C, taip išvengiant ledo susidarymo. Tačiau tokiu atveju bus prarandamas energijos taupymo motyvas, dėl kurio ir būna įrengiama rekuperacinė vėdinimo sistema.

Naudojant rekuperacinę vėdinimo sistemą su rotaciniu šilumokaičiu, apledėjimo problemos nelieka. Lauke esant kad ir labai žemoms temperatūroms, tarkime, –30 °C, rotacinis šilumokaitis neužšąla. Be to, rotacinių šilumokaičių naudingumo koeficientas yra didesnis ir būdingos geresnės šalčio grąžinimo charakteristikos, o tai aktualu vasarą, kai namuose veikia oro kondicionavimo sistemos.

Vienintelis rotacinių šilumokaičių minusas – tai nedidelis ištraukiamo oro ir šviežio oro srautų maišymasis, kuris patyrusių gamintojų įrenginiuose gali siekti tik kelis procentus. Tai visiškai neturi įtakos oro kokybei. Juolab kad žmonėms vaikštant iš vieno kambario į kitą ar iš vonios kambario, tualeto į gyvenamąją erdvę ir darinėjant duris oro maišymasis būna didesnis.

Renovuojant ar statant naujus daugiabučius bei individualius namus ir siekiant užtikrinti efektyvų, taupų ir patogų vėdinimą būste, geriausias sprendimas yra įsirengti rekuperacinę vėdinimo sistemą su rotaciniu šilumokaičiu ir su integruotu virtuviniu gaubtu.

Rekuperacinių sistemų lyderis – „Flexit“

Rekuperacinės vėdinimo įrangos gamybos pradininke Europoje laikoma Norvegijos įmonė „Flexit AS“, nes ji pirmoji pagamino ir išbandė rekuperacinę sistemą su rotaciniu šilumokaičiu. Jos gaminami įrenginiai pritaikyti dirbti be paliovos ištisus metus, esant net ir atšiaurioms sąlygoms. „Flexit“ gamina įvairių galingumų (300–6000 m³/h) rotacinius rekuperatorius, tinkamus naudoti tiek individualiuose butuose ar namuose, tiek dideliuose biurų pastatuose. Ilgametė bendrovės rekuperatorių gamybos patirtis leidžia suderinti pažangiausias šiuolaikines inžinerines technologijas su unikaliu patentuotu dizainu, užtikrinti geriausias technines įrangos savybes ir ekonomiškas vartojimo sąnaudas, pasiūlyti vartotojui puikų kokybės ir kainos santykį.

Vis griežtėjant energijos sunaudojimo reikalavimams ir ateinant naujiesiems pasyviojo namo standartams, atsiranda būtinybė naudoti energiškai efektyvius vėdinimo įrenginius. Bendrovė „Flexit“ tokius įrenginius jau yra sukūrusi. Ji pateikė naująją rekuperacinių įrenginių su rotaciniu šilumokaičiu seriją „Spirit“ – šie rekuperatoriai visiškai atitinka minėtus reikalavimus ir standartus.