Inžinerinėms komunikacijoms – pažangios technologijos


Akivaizdūs pranašumai

Dar visai neseniai inžinerinių komunikacijų tiesimas atvirai kasant buvo įprasta praktika. Perkastos gatvės ir šaligatviai, dėl to priverstinai keičiami arba labai apriboti transporto srautai, triukšmas mažai ką stebindavo, tačiau visada keldavo miestiečiams rūpesčių ir nepasitenkinimą. Situacija iš esmės ėmė keistis inžinerinių komunikacijų tiesimo darbams pradėjus taikyti betranšėjes technologijas, kai mechanizmas po žeme išgręžia reikiamo skersmens tunelį ir įtraukia naujus, atitinkamo dydžio vamzdžius. Šių technologijų pranašumai yra tikrai akivaizdūs, nes darbai atliekami daug sparčiau ir ekonomiškiau, nei atvirai kasant: nereikia kasti griovių, ardyti kelio ar aikščių dangos, atliekant darbus netrikdomas transporto ir pėsčiųjų eismas, be to, išsaugomi medžiai ir kiti žalieji plotai. Betranšėjų technologijų taikymas ypač pasiteisina atliekant darbus ten, kur nėra galimybės atvirai kasti: po geležinkelio bėgiais ir magistraliniais keliais, tankiai apstatytų miestų ir senamiesčių rajonuose, draustiniuose, parkuose, pelkėtose ir miškingose vietovėse, po upėmis, tvenkiniais, melioracijos grioviais, stačiuose šlaituose ir kitose sunkiai prieinamose vietose.

Reikalinga patirtis, žinios ir speciali technika
„Nors šios technologijos paspartina ir palengvina darbo procesą, ne visuomet jų pritaikymas yra paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, – sako Lietuvos betranšėjų technologijų asociacijos vadovas Artūras Abromavičius. – Juk visuomet egzistuoja rizika – o kaip seksis po žeme? Mūsų šalies teritorijoje dominuoja ledyninės kilmės gruntai: smėlis, žvyras, molis, priemolis, kuriems draugiją dažnai palaiko rieduliai. Jeigu numatytoje trasoje pasitaiko didesnių riedulių, darbai gali užtrukti kiek ilgiau, nei numatyta. Tačiau ne vienus metus betranšėjus darbus atliekančios įmonės turi pakankamai patirties ir yra pajėgios susitvarkyti su iškilusiomis kliūtimis.“
Tiesa, pasak pašnekovo, statybų bendrovės, norinčios atlikti betranšėjus darbus, turi gauti tai patvirtinantį veiklos atestatą, be to, reikalinga ir nemažai kainuojanti speciali technika bei ja naudotis mokantys darbuotojai, nes inžinerinių tinklų tiesimo technologijos nuolat tobulėja, atsiranda prietaisų, padedančių reikiama kryptimi su minimalia paklaida tiesti vamzdžius, darbas maksimaliai kompiuterizuojamas ir pan. Inžinerinių tinklų tiesimo būdų yra įvairių. Naudojant pažangias betranšėjes technologijas, klojami vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengiami plieniniai dėklai po antžeminiais statiniais, keliais ir geležinkelio bėgiais, renovuojami vandentiekio, lietaus ir buitinių nuotekų vamzdynai. Atsižvelgus į esamas sąlygas, gali būti pritaikomi ir kiti sprendimai. Dažnai tenka naudoti ir kombinuotus betranšėjų technologijų būdus, nes klojant ar renovuojant vamzdynus mieste negalima pritaikyti vienos technologijos (vieni vamzdžiai turi būti šalia pastatų, kiti gatvės viduryje ir pan.). Taigi, norint išmokti valdyti visą sudėtingą betranšėjų technologijų įrangą, reikia specialių mokymų.

Įgyvendinti projektai ir perspektyva
Pasak A. Abromavičiaus, nors Lietuvoje betranšėjės technologijos pradėtos naudoti gana neseniai, jų efektyvumas jau įrodytas ne viename įgyvendintame projekte. Per 2007–2013 m. Europos Sąjungos fondų finansavimo laikotarpį atlikta labai daug inžinerinės infrastruktūros įrengimo ar atnaujinimo darbų. Nemažai daliai jų, pavyzdžiui, vandentiekio ir nuotekų tinklams tiesti, panaudotos betranšėjės technologijos. Nutiestų komunikacijų ilgis jau skaičiuojamas tūkstančiais kilometrų. „Žinoma, palyginti su Azijos valstybėse ar JAV naudojamais įrenginiais, mūsų įmonių pajėgumas gerokai skiriasi. Kita vertus, Lietuvoje kol kas nėra ir poreikio itin galingai betranšėjų technologijų įrangai. Įsimintiniausi darbai, atlikti naudojantis betranšėjėmis technologijomis, – iš Klaipėdos pusės į Neringą nutiestas optinis kabelis po Kuršių mariomis, – dalijasi Lietuvos betranšėjų technologijų asociacijos prezidentas. – Įgyvendinant projektą tuo metu buvo išgręžtas ilgiausias ne tik Lietuvoje, bet ir vienas ilgiausių vientisų uždarų perėjimų Baltijos šalyse.“ Šis gręžinys Kuršių marių dugnu siekė 1 572 metrus.
Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo projekto Klaipėdos uoste įgyvendinimas būtų sunkiai įmanomas be betranšėjų technologijų. Projekto metu įrengtos magistralinio dujotiekio bei optinio kabelio atkarpos po Vilhelmo kanalu, nutiestas 650 m ilgio dujotiekis ir paklota 350 m optinio kabelio nuo Kiaulės Nugaros iki terminalo platformos. Be tranšėjų paklotas optinis kabelis nuo Kiaulės Nugaros salos iki žemyninės dalies. Po Kuršių mariomis įrengta dujotiekio atkarpa, jungianti suskystintųjų gamtinių dujų terminalą su magistraliniu dujotiekiu. Užbaigtas 2,4 km ilgio gręžinys savo masteliu neabejotinai pretenduos į Europos rekordą.
Pašnekovas tvirtina, kad stebint ne vieną pavyzdį, kaip įgyvendinami infrastruktūros plėtros projektai Vakarų Europos valstybėse, miestuose perkastų gatvių beveik neteko matyti, nes tuo tikslu dėl suprantamų priežasčių kur kas dažniau naudojamos betranšėjės technologijos. „Manau, ilgainiui toks požiūris įsigalės ir Lietuvoje. Neabejoju, kad ateityje, siekiant sparčiau ir efektyviau atlikti darbus, rūpinantis gyventojų patogumu ir užtikrinant minimalų jų įprasto gyvenimo ritmo sutrikdymą, betranšėjės technologijos neišvengiamai taps pirmenybinės, – sako A. Abromavičius. – Juk visa tai reikalinga pagrindiniam tikslui – pasitelkus modernias inžinerines technologijas kurti Lietuvos gyventojams geresnę gyvenimo kokybę.“ 
„PPS PIPELINE SYSTEMS GMBH“ archyvo nuotraukos

 


Dalintis:

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Fill out this field
Fill out this field
Įveskite tinkamą el. pašto adresą.

NAUJAUSIAS NUMERIS

SKAITOMIAUSIA

Paskutinės naujienos

SKAITOMIAUSIA

Savaitės Mėnesio Pusmečio Metų