Dizaino studentė Eliza Hague sukūrė pripučiamų šiltnamių, pagamintų iš bambuko, koncepciją, kad padėtų Indijos gyventojams, užsiauginti savo maistą.
Vestminsterio universiteto studentė sukūrė nebrangias į popierių panašias medžiagas iš bambuko, kaip tvarią ir vietinę alternatyvą polietileno plastiko lakštams, paprastai naudojamiems šiltnamiams.
E. Haga tikisi, kad jos projektas galėtų paskatinti Džaipuaro miesto bendruomenes užsiauginti maistą patiems, remdamasis savarankiškesne augaline mityba, kuri sumažintų augančią „destruktyvaus“ mėsos auginimo paklausą.
„Mėsos suvartojimas pasaulyje vis auga, ypač tose šalyse, kurių ekonominis potencialas auga. Nepaisant 337 milijonai vegetarų, 71 proc. Indijoje gyvenančių žmonių vis dar valgo mėsos produktus“, – sakė E. Haga.
Pasak dizainerės, šiltnamyje auginamoms kultūroms reikia mažiau vietos.
„Jei visi žemėje maitintųsi vien tik mėsos produktais, mums visiems išmaitinti reikėtų bent dviejų planetų žemių“, – pridūrė ji.
Be to, Indijos vyriausybė skatina dirbančius žemės ūkyje naudoti šiltnamius, o ne atvirą žemę javams auginti, kad būtų padidintos derliaus pajamos.
Vis dėlto populiariausia šiltnamio efektą sukeliančių dangų medžiaga Indijoje yra polietileno plėvelė, kurią reikia kasmet pakeisti, todėl susidaro didelis plastiko atliekų kiekis. Todėl dizainerė siūlo bambuką. Tai nebrangi, lengva, medžiaga. E. Haiza jau ne pirmą kartą eksperimentuoja su įvairiomis popieriaus formomis, kaip tinkama šiltnamių danga.
Studentė bambuką padengė šelaku, t.y. natūralia derva, kuri išgaunama iš medžių. Šelaka bambukui suteikia patvarumo ir atsparumo nepalankioms oro sąlygoms. Tuomet dizainerė pritvirtino kelis bambuko lakštus ir sulankstė juos kaip origami, kad sukurtų tuščiavidures formas.
Mažesnės pagrindinių origami modulių versijos veiktų kaip papildomos sijos, kad palaikytų struktūrą. Kaip papildomą armatūrą galima naudoti bambuko lazdeles.
Dizainerė siūlo šias šiltnamio struktūras sujungti su gyvenamaisiais namais. Vienu šiltnamiu galėtų naudotis kelios šeimos. Taip būtų sukuriami „šiltnamių kaimai“.
Kadangi kiekvienam asmeniui reikia 40 metrų kvadratinio šiltnamio ploto, kad užaugtų pakankamai maisto ir išlaikytų savarankiškumą, dizainerė sukūrė skirtingas potencialias tipologijas, pagrįstas dviejų, trijų ir keturių asmenų šeimos šiltnamių struktūromis.
Tai nėra pirmasis bandymas spręsti vandens arba maisto trūkumo problemas. Siekdamas išspręsti maisto trūkumo problemą, olandų dizaineris Marjanas van Aubelis sukūrė autonominį šiltnamį, naudojamą saulės energijai gaminti. Iš saulės elementų pagaminta energija naudojama hidroponinei sistemai, kuri pumpuoja aplink maistinėmis medžiagomis užpiltą vandenį, apimantį azoto, fosforo ir kalio mišinį. Šiame mišinyje auga daržovės kelis kartus greičiau, nei įprastomis sąlygomis.
Vokiečių gamintojas „Grohe“ plėtoja ir du tvarumo projektus: Indijos šiaurėje hidroelektrines keičia akmens anglimi kūrenamas į elektrines. Afrikos valstijoje Malavyje įgyvendinamas projektas, skirtas remontuoti ir prižiūrėti gręžinius, kurie naudojami geriamajam vandeniui išgauti.
@Dizainerės vizualizacijos
