Gausybė laidų laidelių, funkcijų, elektronikos. Atrodo, kad tai, kas slepiasi po šiuolaikinių namų sienomis, prilygsta įmonės kompiuterių serverinės patalpai. Tačiau dauguma įrenginių atlieka dvi ar netgi tris funkcijas vietoje vienos. Tada užtenka vienos ertmės lubose ir iš jos sklinda tiek muzika, tiek šviesa, tiek drėgmė orui. Tad ar sudėtingiau įrengti išmaniuosius namus?

Vis aktualesnis tampa statybos darbus atliekančių įmonių bei profesionalų bendradarbiavimas. Meistrai, niekuomet neanalizavę brėžinių kompiuterio ar planšetės ekrane ir nesusipažinę su naujausiomis šildymo, elektros instaliacijų, išmaniojo namo technologijomis, kai kuriais atvejais rizikuoja sugadinti brangią įrangą.

„Pjūvio“ projekto metu įrengiamą butą projektavęs architektūros studijos „Plazma“ architektas Rytis Mikulionis svarsto, kad didžioji dalis šiandienės inžinerijos komunikacijų iš tikrųjų yra tiek biurų, tiek gyvenamųjų patalpų lubose ir biuruose neretai priimamas sprendimas jų neuždengti.

„Architekto užduotis – visas inžinerines sistemas integruoti į interjero projektą. Reikia gauti iš inžinieriaus projektinius duomenis, patartina, surinkus visų inžinierių medžiagą, pasidaryti suvestinį planą. Jei sistemos lieka matomos, reikia net sužiūrėti, kaip geometriškai jos atrodo. Tuomet būtina su inžinieriumi ar keliais suderinti tokį planą, kuris būtų optimalus ekonominiu, funkciniu ir estetiniu požiūriu“, – sako R. Mikulionis.

„Jei sakome, kad daugiausia inžinerinių sistemų šiandien integruojama lubose, o lubos yra pats didžiausias matomas plotas tik įėjus į patalpą, negana to, jos dar turi ir akustinę funkciją – gyvas velnias yra visa tai suvaldyti“, – prisipažįsta architektas R. Mikulionis.

Kuo patalpos lubos aukštesnės – tuo lengviau joje išvedžioti inžinerines sistemas ir jas estetizuoti.

ŠILDYMAS KYLA IKI LUBŲ

„Pjūvio“ projektui rekonstruojamame bute bendrovė „Šilumos namai“ įrengė vėdinimo sistemą bei lubinį šildymą. Įmonės projektų vadovas Ignas Jankauskas sako, kad toks sprendimas dažniausiai pasirenkamas, kai įrengti grindinio šildymo nėra galimybės. Tačiau šie du būdai turi savų privalumų ir trūkumų.

Kaip atrodo lubinio šildymo sprendimas?

„Naudojami įprasti gipsiniai lakštai – tokie pat, kokie pasitelkiami apdailai, tačiau jų viduje vamzdeliais teka vanduo. Daromas metalinis karkasas, ant jo tvirtinami gipsiniai lakštai su vamzdeliais ir viskas sujungiama į bendrą šildymo sistemą“, – paaiškina I. Jankauskas.

Jo teigimu, lubinis šildymas yra daug pranašesnis už šildymą radiatoriais, nes lubose įrengtą sistemą galima naudoti ir patalpoms vėsinti.

„Objekte, kur šiuo metu dirbame, bus įrengtas šilumos siurblys „oras–vanduo“, jis leis karštomis vasaros dienomis iš lubų sklisti vėsai ir vėsinti visą patalpų orą. Toks sprendimas suteikia didžiulį komfortą, be to, nėra triukšmo, skersvėjo ir kitų kondicionierių įprastai sukeliamų neigiamų padarinių“, – pabrėžia bendrovės „Šilumos namai“ projektų vadovas.

Pašnekovas nuramina, kad lubinio šildymo sistemai galioja 10 metų garantija, tačiau ji gaminama taip, kad būtų naudojama bent pusę amžiaus be keitimo.

„Realesnė tikimybė, kad vamzdelis bus pažeistas atliekant kokį nors remontą. Tačiau jis pažymimas ant gipso lakšto, o kai užbaigiama apdaila, viskas uždažoma, tada vamzdelio vietai nustatyti naudojami specialūs prietaisai – infraraudonųjų spindulių jutikliai. Jie aiškiai parodo, kurioje vietoje lubose teka šiltas vanduo. Blogiausiu atveju, jei meistras, nieko nežinodamas apie įrengtą lubinį šildymą, gręžia ir pataiko į vamzdelį, tenka toje vietoje įdėti specialią jungtį, kuri užsandarina pažeistą sistemos vietą. Tam nereikia atlikti ardymo darbų, užtenka atidengti vamzdelį 10–20 cm skersmens plote“, – sako I. Jankauskas.

ŠILUMA KAULŲ NELAUŽO, BET VĖSINIMO SPRENDIMŲ PRIREIKIA VIS DAŽNIAU

Kalbant apie grindinio ir lubinio šildymo skirtumus, lubinis  yra labiau inertiškas, greičiau reaguoja į temperatūros režimo pokyčius, taigi patalpa, įjungus šildymą, greičiau prišyla. Kita vertus, grindinis šildymas turi geriausią temperatūros pasiskirstymo kreivę – žmogus tokioje patalpoje jaučiasi geriausiai.

„Antroje vietoje pagal temperatūros pasiskirstymą – lubinis šildymas, tačiau ši technologija pirmauja vėsinimo srityje, kitaip tariant, yra geriausias būdas vėsinti patalpas. Radiatoriai – tik trečioje vietoje. Tobuliausia namuose būtų turėti grindinį šildymą ir lubinį vėsinimą, bet tai jau būtų dvi sistemos, didelės išlaidos“, – svarsto bendrovės „Šilumos namai“ atstovas. Jo teigimu, šiuo metu auga būtent vėsinimo poreikis, nes namai statomi sandarūs, o vasaromis termometro stulpelis šokteli vis aukščiau.

Esant lubinio šildymo ir vėsinimo sistemai, darbus apsunkina tai, kad reikia laviruoti tarp apšvietimo ir kitų komunikacijų, kurios dažniausiai integruojamos į lubas.

„Įrengiant lubinį šildymą, svarbu planuoti, kur bus šviestuvai, garso kolonėlės. Tik tada jį galima pradėti montuoti. Grindiniam šildymui įrengti užtenka mažesnes kompetencijas turinčio meistro“, – sako I. Jankauskas. „Pjūvio“ projekte po lubinio šildymo ir vėsinimo plokštėmis integruota vėdinimo sistema. Bendrovė „Šilumos namai“ parinko vėdinimo sistemą, kuri sukurta bendradarbiaujant su Alergijos ir astmos asociacija.

Pašnekovas atskleidžia, kad šiandienės technologijos leidžia sudėti skirtingų formatų brėžinius į vieną sistemą, kuri atskleistų visiems dirbantiems objekte, kur yra nutiestos šildymo, vandentiekio, vėdinimo, elektros komunikacijos.

„Tuomet jau planavimo stadijoje galima išvengti problemų, kad kažkas kažkur susikirs, nepraeis, neužsilenks vamzdžiai. Problemas sprendžiame kompiuterio ekrane, o ne darbų atlikimo vietoje“, – pasakoja I. Jankauskas.

IŠ ORO GAMINAMA ELEKTRA LAIKOMA EKOLOGIŠKA IR ŠVARIA ENERGIJA

Objekte prie lubinio šildymo sistemos sumontuotas ir bendrovės „Samsung“ šilumos siurblys „oras–vanduo“, skirtas šildymo ir karšto vandens gamybos funkcijai, be to, turintis integruotą galimybę vėsinti patalpas.

Šilumos siurblys valdomas kaip bet kuri išmaniosios namų sistemos dalis: galima nustatyti šildymo tvarkaraščius, valdyti įrenginį nuotoliniu būdu (per „Wi-Fi“ ryšį) arba mobiliąja programėle „Smart Things“.

Įrenginys veikia tyliai, neskleidžia erzinančio triukšmo.

Bendrovės „Samsung“ atstovas Tadas Skiparis akcentuoja, kad šis prietaisas orientuotas į mažesnę aplinkos taršą: šildymo, vėsinimo ir karšto vandens gamybos funkcijoms naudojama elektros energija, gaminama iš aplinkos oro ir laikoma atsinaujinančiu energijos ištekliu. Be to, išlieka galimybė prie šio siurblio prijungti saulės jėgainės gaminamą elektrą.

Siurblys veikia efektyviai net spaudžiant speigui ar esant jam artimai temperatūrai, gali pats atlikti terminę dezinfekciją, t. y. dezinfekuoti vidines talpas aukštos temperatūros vandeniu.

Pasak „Samsung“ atstovo T. Skipario, šio gamintojo šilumos siurbliai „oras–vanduo“ yra specialūs ir daugiafunkciai. Šiuo atveju toks šilumos siurblys pasirinktas dėl būste montuojamo lubinio šildymo, tačiau šilumos siurblį galima sumontuoti ir su kitomis šildymo sistemomis, jis gali veikti tiek kaip pagrindinis, tiek kaip papildomas šilumos šaltinis.

Kas dėl inžinerijos ir šildymo įrenginio montavimo – T. Skiparis pabrėžia, kad visi gamintojo „Samsung“ įrenginiai sukurti taip, kad montuojančiam meistrui būtų kuo paprasčiau juos įdiegti, o būsto šeimininkui – valdyti.

„Kadangi šilumos siurblys „oras–vanduo“ atsakingas už tris svarbiausius dalykus namuose: šildymą, vėsinimą bei karšto vandens gamybą, svarbiausia kreiptis į profesionalus, kurie išmano šią sritį. Labai svarbu teisingai suprojektuoti sistemą, kuri  atitiktų būsto gyventojų poreikius. Tinkamai parinktas, suprojektuotas ir sumontuotas šilumos siurblys veiks ne tik efektyviai, taupydamas elektros sąnaudas, bet ir sukurs idealų mikroklimatą“, – tikina T. Skiparis.

Šis gamintojas orientuojasi į aplinkosaugą, išteklių taupymą. Kaip jau minėta, šilumos siurbliai šildymo, vėsinimo bei karšto vandens gamybos funkcijoms naudoja elektros energiją – Europos Sąjungoje tai laikoma atsinaujinančiu energijos šaltiniu.

Pats gamintojas daug investuoja į šią produktų grupę, todėl įrenginiai „oras–vanduo“ kokybės prasme yra aukštos klasės.

„Dar vienas aspektas: kadangi šilumos siurbliai „oras–vanduo“ naudojami kaip paviršinio šildymo arba vėsinimo įrenginiai (lubinis arba grindinis šildymas), elektros energijos suvartojimas yra gerokai mažesnis nei naudojant oro kondicionavimo įrenginius“, – akcentuoja „Samsung“ atstovas T. Skiparis.

IŠMANIEJI SPRENDIMAI LEIDŽIA KEISTI APŠVIETIMO INTENSYVUMĄ PAGAL NUOTAIKĄ

Aptariamo objekto atveju kartu su šildymu planuotas ir būsto apšvietimas. Jį projektavusios bendrovės „Think Light“ direktorius Andrius Kleiza teigia, kad apšvietimas –

svarbus tiek dizaino prasme, tiek technologiškai.

„Planuojant, kaip bus įrengtos patalpos, paprastai pirmiausia išklausomos projekto architekto ar interjero dizainerio idėjos, o tada sprendiniai įvertinami technologiniu aspektu: ar užtenka apšvietimo, ar pakankamas erdvinis apšvietimas, ar nebus akinimo ir kiti niuansai. Dažnai pasiūlomi keli skirtingi variantai, kol galiausiai prieinamas sprendimas, atitinkantis tą vaizdą, kurio siekia architektas, ir kartu užtikrinama reikiama apšvietimo kokybė“, – sako A. Kleiza.

Net ir apšvietimo srityje skirtingi žmonės turi skirtingų pomėgių bei įpročių. Todėl, prieš įsirengiant būstą, pravartu apgalvoti, kokią šviesą mėgstate.

„Vieniems patinka stipriai apšviestos erdvės, kitiems – labiau lokalus, jaukus apšvietimas. Savo pageidavimus turėtumėte išsakyti architektui“, – pataria pašnekovas.

Vis dėlto išmaniųjų namų sprendimai leidžia prisitaikyti prie įvairių poreikių. Kai apšvietimas valdomas valdymo sistema, klientas turi galimybę vienu atveju turėti stipresnį, kitu – jaukesnį, prigesintą apšvietimą.

ŠVIESTUVAI – KARTU IR DIFUZORIAI, IR GARSO KOLONĖLĖS

Įrengiamame objekte Antakalnyje apšvietimas stipriai siejamas su kitomis inžinerinėmis sistemomis.

„Čia visi šviestuvai valdomi skaitmeniniu protokolu, todėl jų elektros instaliacija paprastesnė, nereikia projektavimo metu sudaryti apšvietimo grupių. Šios grupės sudaromos jau įdiegiant valdymo sistemą, visų šviestuvų skleidžiamos šviesos srautas reguliuojamas. Keičiant atskirų grupių šviesos srautus, sukuriamos apšvietimo scenos“, – pasakoja „Think Light“ atstovas.

Šiame būste apšvietimas valdomas naudojant sieninius pultelius (jungiklius) bei programėlę telefone.

Klientas pats gali nusistatyti apšvietimo scenarijus, kurie bus įjungiami paspaudus sieninio jungiklio klavišą. Valdymo sistema taip pat valdo kitas inžinerines sistemas, pavyzdžiui, užuolaidas ir ritinines užuolaidas, muziką, turi ryšį su signalizacija.

Objekte, kuriame bendrovė įdiegė išmanaus namo apšvietimą, šviestuvai kartu yra ir garso kolonėlės. Pasak A. Kleizos, šviestuvų gamintojai turi žymiai didesnę įleidžiamų šviestuvų pasiūlą tiek spalvų, tiek dizaino požiūriu, palyginti su kitų inžinerinių sistemų, tokių kaip oro difuzoriai, gaisro davikliai ar garso kolonėlės, gamintojais.

„Belgų gamintojas TAL siūlo vieno dizaino berėmio montavimo šviestuvus su integruotais oro difuzoriumi, gaisro davikliu bei garso kolonėlėmis. Projekto architektams tiko ši idėja – ji leidžia išvengti papildomų lubinių elementų“, – sako pašnekovas.

Šiame objekte projektuojant apšvietimą pasirinkta gamintojo „JUNG“ įranga.

„Labai svarbu, kad valdymo sistema veiktų patikimai. Mes jau 15 metų diegiame „JUNG“ sistemas ir įsitikinome jų patikimumu. Taip pat jų valdiklių funkcionalumas yra gerai apgalvotas ir racionalus. „JUNG“ įranga pritaikyta valdyti praktiškai visas inžinerines sistemas: apšvietimas, užuolaidos, ritininės užuolaidos–žaliuzės–šildymas–vėdinimas, sausinimas–drėkinimas, vartai, baseinai–pirtys, vaizdo ir garso sistemos“, – pokalbį užbaigia „Think Light“ vadovas A. Kleiza.

INŽINERIJA – PAPRASTA, GALIMYBĖS – DAUG DIDESNĖS

Objekte taip pat įrengtos „JUNG“ išmaniųjų namų sistema valdomos langų žaliuzės.

Ilgamečio bendrovės „JUNG“ vadovo Raimundo Skurdenio pasiteiravome, ar įrengti šiuolaikinių išmaniųjų namų inžineriją sudėtingiau nei įprastą elektros instaliaciją.

„Pats įrengimas, jei kalbame apie kabelius, elektros linijas, yra net paprastesnis nei įprastai. Viskas gana aišku ir bet koks elektrikas (žinoma, turintis objekto brėžinį) ar silpnųjų srovių meistras gali tuos kabelius išvedžioti. Tačiau galimybės vartotojui – jau visiškai kito lygio… Kaip jau minėjo „Think Light“ vadovas Andrius, paties įrengimo metu galima apie apšvietimo scenarijus negalvoti – jie suprogramuojami vėliau. Po to jie gali būti begalę kartų keičiami – tol, kol klientas liks patenkintas erdvės apšvietimu. O inicijuoti tuos scenarijus (na, pavyzdžiui, vakaro apšvietimas, ryto apšvietimas, šeimos pietūs, vakarėlis) galima vienu jungiklio ar programėlės paspaudimu“, – pasakoja R. Skurdenis.

Dar patogiau, kad tokiu pačiu būdu galima valdyti ir namų temperatūrą, apsaugos sistemų veiklą, skambančią muziką.

AR GREITAI SU SAVO NAMAIS KALBĖSIMĖS LIETUVIŠKAI?

Šiuo metu įrengiamame objekte pritaikyta viena naujausių išmaniųjų namų tendencijų: vienas įrenginys atlieka kelias funkcijas ir vienu spustelėjimu valdomi keli parametrai.

„Viena išmaniųjų namų pagrindinių savybių – vienu paspaudimu suteikti impulsą kelioms komandoms, kurios sukuria tam tikrą atmosferą būste. Įsivaizduokite, jei tai reikėtų daryti be išmaniosios sistemos, ant sienos turėtume ištisus jungiklių „pianinus“! – juokiasi R. Skurdenis.

Ir net kelios eilės jungiklių, kuriuos skubiai junginėtumėte, mėgindami sukurti tobulą namų atmosferą, neturėtų tokio funkcionalumo.

„Naujausios tendencijos – kai sistemas galima valdyti ir balsu. Juk balsas – pats natūraliausias mūsų bendravimo būdas. Tad kodėl su savo namu negalima bendrauti būtent taip? Tiesa, kol kas ši galimybė vis dar yra ribota, ne visos kalbos atpažįstamos. Bet jau greitai programinė įranga palaikys ir lietuvių kalbą, nes, pavyzdžiui, mes savo biure jau galime dalį funkcijų valdyti lietuviškai“, – atskleidžia pašnekovas.

Jis piešia netolimos ateities vaizdą: įsivaizduokite, kad, guldami miegoti, pasakote: „Mano namai, labos nakties!“ Ir to užtenka, kad išsijungtų nereikalingos šviesos, sumažėtų temperatūra, ritininės užuolaidos „užmerktų“ langus, įsijungtų dalinė apsaugos sistema. Galbūt dar ir užgrotų tyli, migdanti muzika…

Dirbantieji su „JUNG“ įranga giria jos funkcionalumą. O R. Skurdenis priduria, kad ši įranga dar yra ir itin ergonomiška.

„Dauguma išmanų namą įsivaizduoja kaip kosminį laivą su daugybe mygtukų, ekranų, lempučių. Tačiau iš tikrųjų, jei sistema suprojektuota ir įrengta teisingai, jos beveik nesimato. Ji tiesiog veikia ir jums gera namuose. Norint įsiterpti į užprogramuotą sistemos veiklą, pavyzdžiui, pasikeisti temperatūrą ar perjungti apšvietimo scenarijų, viskas bus paprasta ir aišku. Valdikliuose sukurta interaktyvi vartotojo aplinka, o ant jungiklių arba išmaniųjų telefonų programėlėse – piktogramos“, – sako R. Skurdenis.

„JUNG“ siūlo ir didžiulę gaminių dizaino bei spalvų pasirinkimo įvairovę – jie nesugadins jokio stiliaus interjero.

Pastaruoju metu atsirado ir radijo ryšiu valdomų išmaniojo namo sprendimų, pavyzdžiui, „eNet“ sistema. Tačiau, pasak R. Skurdenio, lyginant su protingu namu, įrengtu pagal KNX sistemą, atsiranda tam tikrų apribojimų: nebe kiekvieną techninį ar funkcinį sumanymą galima įgyvendinti.

„Radijo ryšio įrangą siūlome naudoti, kai nėra kitos išeities. Pavyzdžiui, pastatas yra istorinis paminklas, kuriame negalima tiesti laidų, apdailai naudojami stiklo paviršiai. Taip pat tuomet, kai reikia papildyti laidinę sistemą praėjus keleriems metams arba prireikia išmanaus jungiklio kokioje nors netipinėje vietoje… kad ir ant šaldytuvo. Tačiau sistemos pagrindas, „JUNG“ požiūriu, verčiau būtų laidinis, o jau tada ją galima papildyti belaidžiais sprendimais“, – pataria R. Skurdenis.

Inga Labutytė-Atkočaitienė. Architektūros studija „Plaza” nuotr.