Sąvoka „išmanusis namas“ vis dažniau vartojama ir individualių namų, ir visuomeninių pastatų projektuose. Apšvietimas tampa vis svarbesnis – tai paklausiausias namų automatikos aspektas. Įrengus išmanųjį apšvietimą, namai tampa gerokai jautresni, tvaresni, saugesni ir efektyvesni.

Prognozuojama, kad 2021 m. išmanusis apšvietimas bus itin aktyviai ir inovatyviai derinamas su kitomis sistemomis. Tai reiškia, kad jis gali „išmokti“ neregėtais būdais reaguoti į aplinkos pokyčius. Pavyzdžiui, jei orų prognozė numato darganotą vėlyvą popietę, galite tikėtis namo grįžti į gerai apšviestus, jaukius namus, iš anksto tai „suderinę“ su išmaniąja apšvietimo sistema

UŽDUOTIS – EFEKTYVUS ENERGIJOS VARTOJIMAS

Kalbant racionaliai, žinoma, pirmoji išmaniojo apšvietimo užduotis – efektyvus energijos vartojimas. Taupant energiją, apšvietimo sistema turi automatiškai reaguoti į natūralios šviesos patalpose pokytį, pasikeitus paros metui ar užtraukus užuolaidas, nuleidus žaliuzes. Energija taupoma, užprogramavus apšvietimo sistemą automatiškai įsijungti ar išsijungti, šviesėti ar pritemdyti sklaidą skirtingu dienos ar nakties metu.

Siekiant dar labiau pagerinti energijos naudojimo efektyvumą, kai kuriose išmaniosiose šviesos instaliacijose yra integruojami šviesos ir judesio jutikliai. Judesio jutikliai įjungia šviesą tik tada, kai patalpoje yra žmonių. Šviesos jutikliai reguliuoja dirbtinės šviesos ryškumą pagal natūralios šviesos kiekį kambaryje. Tai taupo laiką ir pastangas, kurias kitu atveju reikėtų naudoti namuose, įjungiant, pritemdant ar išjungiant šviesas.

Išmaniosiose apšvietimo sistemose naudojama CFL arba LED technologija yra maždaug 75 % efektyvesnė už tradicines energiją taupančias lemputes. LED žibintai generuoja mažiau šilumos ir sunaudoja mažiau energijos nei tradicinės kaitinamosios arba halogeninės lemputės. Be to, išmaniosios lemputės išskiria daug mažesnį anglies dvideginio kiekį.

Jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje dirbtinis apšvietimas itin aktualus visais metų laikais, tačiau ypatingai – rudenį ir žiemą, nes norime būti aktyvūs žymiai ilgiau, nei gauname natūralios saulės šviesos. Automatiškai reguliuojamas apšvietimas gali fiksuoti natūralios šviesos laipsnį dienos metu ir į tai adekvačiai reaguoti – papildyti natūralią šviesą namuose dirbtinio apšvietimo doze, kuri tolygiai stiprėja sulig iš lauko užslenkančia tamsa.

PATOGUMAS IR JAUKUMAS

Ne mažiau nei energijos taupymas, svarbu ir tai, kad išmanusis apšvietimas teikia komfortą, sukuria namuose jaukią, malonią atmosferą.

Ryte, dieną ir vakare galima sukurti skirtingus valdomo apšvietimo scenarijai. Vakarop natūraliai šviesai nykstant ir ją tolygiai papildant dirbtine, nepatiriamas diskomfortas, nereikia atsitraukti nuo darbų ir kaskart reguliuoti apšvietimo, pavyzdžiui, debesuotą dieną. Vakarinis namų apšvietimas kuriamas prigesinant bendrąjį apšvietimą ir išryškinant susibūrimo vietą – stalą, židinį ar bet kurią kitą namų vietą. Ryte, ypač žiemą, kai dar yra tamsu, ryškesnė šviesa padeda greičiau pabusti. Šiuolaikinių apšvietimo galimybių dėka net ir tamsiausią naktį silpna diodų šviesa gali žymėti visus pasirinktus šviesos jungiklius. O dėl judesio daviklių galima suprogramuoti palydinčios šviesos apšvietimą, pavyzdžiui, jei prireiktų po namus pasivaikščioti naktį, ties laiptais ar kitose vietose įsižiebs blausios švieselės.

Šviesų mirksėjimas ar jų spalvos pasikeitimas taip pat gali pranešti apie skambantį durų skambutį ar gautą socialinės žiniasklaidos pranešimą.

Vadinamasis nuotaikos apšvietimas gali būti siejamas su mėgstama muzika ar televizijos laida: automatiškai aptinkant garso signalus, sukuriamas specialiai suprojektuotas šviesos takelis.

Dauguma išmaniųjų lempučių turi net vietos nustatymo funkcijas, o tai reiškia, kad jos naudoja GPS, kad nustatytų šeimininkų buvimo vietą. Šių išmaniųjų žibintų nereikia įjungti – jie automatiškai įsijungs, kai būsite konkrečiame kelionės taške pakeliui namo.

Taip pat išmanųjį apšvietimą su judesio jutikliais galima naudoti namų saugumui užtikrinti: užprogramuota sistema atsiųsti įspėjimą į telefoną, jeigu netikėtas judesys ją įjungs. Net nuotoliniu būdu galima valdyti savo namų išmaniąsias lemputes mobiliuoju telefonu, kad įsilaužėliai nesuprastų, ar kas nors yra viduje. Be to, dažnai įdiegiamas ir apšvietimo atostogų režimas.

Kai kuriuos išmaniuosius šviestuvus galima užprogramuoti veikti kaip šviesos žadintuvus. Jie keičia spalvas ir šviesos intensyvumą, kai ateina nustatytas laikas žadinti šeimininką. Sukurdami nuoseklų miego ir nubudimo ciklą, galite užprogramuoti išmaniąsias šviesas, kad jos suteiktų geresnę miego kokybę: vakare reikia programuoti blankią šviesą ir padidinti jos ryškumą ryte. Blanki šviesa skatina išsiskirti melatoniną, kuris užtikrina geresnę miego kokybę, o jo gamybos sumažėjimas dėl padidėjusio šviesos ryškumo ryte padės pabusti.

Išmaniosios apšvietimo sistemos gali būti patogiai valdomos paprastomis balso komandomis, naudojant dirbtinio intelekto namų padėjėjus, tokius kaip „Google Assistant“, „Alexa“ ir „Apple Homekit“. Galima įjungti ar išjungti žibintus ir pakeisti namo išvaizdą bei dekorą, naudojant balso komandą arba perbraukiant per išmaniojo telefono ekraną.

VIENOS SISTEMOS ELEMENTAS

Kaip ir kitos protingos sistemos, išmanusis apšvietimas gali būti užprogramuotas atlikti įvairias funkcijas, bet itin svarbu yra sujungimas į vieningą protingo namo valdymo sistemą. „Nors išmaniąsias šviesas galite užprogramuoti atlikti daug ir įvairių funkcijų, tačiau apšvietimo nereikėtų traktuoti kaip atskiros sistemos – jis turėtų būti susietas su kitomis būste įdiegtomis sistemomis, kaip visumos dalis. Geriausias būdas tokiai funkcijų tarpusavio sinergijai pasiekti ir užtikrinti – jų apjungimas į vieningą sistemą“, – pabrėžia „JUNG Vilnius“ vadovas R. Skurdenis.

Priklausomai nuo objekto dydžio, paskirties, turimo biudžeto ir, žinoma, pageidaujamo funkcionalumo funkcijų, tai gali būti:

• visas funkcijas nuo apšvietimo, mikroklimato iki apsaugos apimanti KNX protingo namo sistema;
• paprastesnis, tačiau ne mažiau išmanus ir patogus sprendimas – apšvietimo ir užtamsinimo įrangos valdymo sistema „LB Management“;
• kitas populiarėjantis lokalus sprendimas – „Philips Hue“ apšvietimo sistema, patogiai valdoma naujaisiais JUNG radijo bangų sieniniais siųstuvais.

Tiek JUNG KNX protingo namo sistema, tiek „LB Management“ suteikia galimybę maksimaliai kontroliuoti ne tik dirbtinę, bet ir natūralią šviesą. Automatiškai reguliuojamas apšvietimas ir žaliuzės reaguoja į dienos šviesos pokytį už lango ir natūralią šviesą patalpoje papildo dirbtinio apšvietimo doze, kuri tolygiai stiprėja sulig iš lauko užslenkančia tamsa. Dirbtinis apšvietimas 100 proc. įsijungia tik visiškai pranykus natūraliai šviesai, o tai leidžia sutaupyti ir jaustis komfortiškai.

Taip pat galimi skirtingi apšvietimo scenarijai pagal patalpų užimtumą ar dienotvarkę, kai, pavyzdžiui, intensyvaus darbo metu šviesa bus kiek ryškesnė ir šaltesnė – kad žmogus būtų produktyvesnis, o per poilsio pertraukėlę apšvietimas taps jaukesnis ir labiau atpalaiduojantis.

„Esminis KNX protingo namo sistemų privalumas yra tas, kad statant būstą galima įdiegti tik bazinę įrangą. Sistemą papildomomis funkcijomis galima pagerinti vėliau, keičiantis norams bei finansinėms galimybėms. Taigi, nereikia iš karto disponuoti milžiniškais pinigais, kad galėtumėte mėgautis protingo namo komfortu“, – pataria R. Skurdenis.

Tuo tarpu „LB Management“ gali būti nesunkiai išplečiama ir papildoma naujais moduliais pagal pasikeitusius poreikius – nuo paprasto įjungimo iki energiją taupančių priemonių, šviesos intensyvumo ir spalvos reguliavimo. „Dar vienas šiuo metu vis labiau populiarėjantis pasirinkimas – „Philips Hue“ apšvietimo sistema. Su ja suderinti JUNG radiobanginiai sieniniai siųstuvai leidžia valdyti atskirus šviestuvus ar jų grupes pagal savo norus. Įdomu tai, kad radijo signalams perduoti reikalingas tik mažas kiekis energijos, todėl jungimo metu kinetiškai sugeneruotos energijos pakanka, kad siųstuvas veiktų be baterijų ir be ypatingo techninio aptarnavimo. Be to, mygtukų funkcijos gali būti priskiriamos individualiai – tiesiog pakeičiant jų išdėstymą“, – sako R. Skurdenis.