Konkursas „Išmanusis miestas 8“ įgauna vis didesnį pagreitį ir pradeda konkurso dalyvių pristatymo ciklą. Kiekviena komanda papasakojo, kad jas įkvepia, kaip įsivaizduoja ateities miestus. Trečioji – Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentė Gabija Čepeliauskaitė, pasirinkusi teritoriją šalia Elektrėnų Marių pakrantės.
– Koks bus ateities miestas? Ar šiandien tai įmanoma tvirtai konkretizuoti?
–Sunku nuspėti ateitį, tačiau kelios kryptys ateities miesto link yra aiškios. Ateities miestas turėtų išspręsti tokias problemas kaip gyventojų perteklius, tarša ir gyvenviečių išsibarstymas. Miestų rajonai turėtų būti sujungti tarpusavyje, kad gyventojai galėtų laisvai judėti iš vienos vietos į kitą pėsčiomis ar dviračiais ir taip mažintų oro užterštumą. Visa tai sudėjus, ateities miestas – funkcionalus, patogus ir draugiškas aplinkai.
–Kokie, Jūsų nuomone, aspektai miestą paverčia išmaniu? Ko iki „išmanumo“ trūksta Jūsų pasirinktai teritorijai?
–Išmanus man asmeniškai siejasi su pokyčiais ir modernėjimu, todėl kaip aspektas galėtų būti naujų modulinių pastatų sistemų atsiradimas gyvenvietėse, kurios sujungtų tiek gyvenamąjį, tiek komercinį gyvenimą su viešaisiais pastatais ir parkais. Jie sukurtų bendrą aplinką, kurioje lengviau integruoti tvarias ir energiją taupančias pastatų naujoves. Tad tokia statyba gali labiau vystytis atsižvelgiant į kintančius miesto poreikius, atsisakant nuolatinio griovimo ir atstatymo dinamikos.
Pasirinktoje teritorijoje reikalingas infrastruktūrizuotas miesto gyvenamųjų vietų plėtojimas, apgyvendinimas. Tai orientuota labiau į problematiškas situacijas, kai žmonės neturi namų, reikia greitai juos surasti, todėl modulinių namų rajonas atrodo kaip puiki išeitis. Tuo labiau jei ši socialinių būstų teritorija būtų miesto pakraštyje, ramioje vietoje prie marių parko.
–Kas Jus įkvepia kurti? Kaip, kada ir kur kyla originaliausios Jūsų mintys?
–Kiekvienam projektui, atsižvelgiant į tai, kas turi būti projektuojama, kyla įvairaus tipo idėjų, todėl labai sunku pasakyti, kas tai yra konkrečiai. Kartais tai gali būti susiję ir su šių dienų aktualijomis, problemomis, tačiau neretai idėjų kyla ir iš architektūrinių pastatų, matytų tiek realiame gyvenime, tiek interneto platybėse. Vienas mėgstamiausių interneto puslapių – „Dezeen“.
–Ar turite savo srities autoritetą, artimą stilių ar kryptį? Į ką lygiuojatės kurdami?
–Kuriant interjerus, svarbi ir architektūra, todėl dažnai tenka prisitaikyti, sukurti tai, kas vestų to link. Svarbūs aspektai: funkcionalumas, saugumas ir išvaizda. Dėl to neretai mėgstu naudoti organines formas, tam pasitelkiu modernų minimalizmą. Tačiau prireikus naudojami ir kiti interjero dizaino stiliai, visi jie savaip žavūs ir tikrai sunku išsirinkti, su kuriuo vienu iš jų dirbti.
Šiam projektui mane labiausiai inspiravo MAD architektų ir interjero dizainerių projektai. Vienas iš jų pavyzdžių – Operos namai, esantys Kinijoje, Charbine. Ši įmonė kuria futuristinius, organiškus, technologiškai pažangius dizainus, įkūnijančius šiuolaikinę Rytų giminystės gamtai interpretaciją.
–Kas Jus labiausiai sudomino pasirinktoje teritorijoje?
–Su kiekvienais metais vis labiau plečiasi miestai, keičiasi infrastruktūros ir taip skatinamas naujų žmonių judėjimas. Tad pasirinkdama Elektrėnus galvojau apie tai, kad šiame mieste būtų įmanoma išvystyti savo idėją, sukurti socialinę aplinką ir taip skatinti darbingumo lygį. Tuo labiau kad šis miestas yra prie vandens telkinio ir ši teritorija yra susijusi su gamta, o tai man asocijuojasi su poilsiu ir ramybe.
