Kelionės laiku pėdsakai

Naujojo viešbučio „Artagonistas“ pastatą Pilies gatvėje iš tikrųjų sudaro du vienas šalia kito stūksoję apleisti, besiskiriantys architektūrine ir paminklosaugine verte pastatai (Pilies g. 36 ir 34), kurių istorijos nuo šiol susilieja į vieną, dabar išsiskirsiančią ypatingu dėmesiu menui.

Namas Pilies g. 36 (buvęs Lietuvių labdarybės draugijos namas (kodas 1050) yra valstybės saugomas. Jis susiformavo XVI–XIX a. pabaigoje. Sklypo planas netaisyklingas, apima kvartalo dalį nuo Pilies iki Rusų gatvės. Pastatas susideda iš kelių korpusų, mat XVII a. šioje vietoje buvo keli namai. 1654–1677 m. iždo raštininkas S. J. Kotla įsigijo tris namus. 1717 m. pastatai atiteko Čenstochovos vienuoliams paulinams, 1750–1759 m., baroko laikotarpiu, juose šeimininkavo M. ir B. Lopacinskiai, kurie nukentėjusius per gaisrą namus smarkiai rekonstravo. 1759–1792 m. pastatas priklausė Žaboms – tuomet buvo užstatytas trečias aukštas. 1800 m. namas atiteko vaistininkui J. Gutui – jis čia įsirengė vaistinę. 1885 m. jo šeimininku tapo pirklys A. Syrkinas, o 1901 m. jis atiteko F. Zavadzkiui. Name buvo nuomojami butai, veikė parduotuvės, kelios įmonėlės. 1928 m. jį įsigijo Lietuvių labdarybės draugija. Po Antrojo pasaulinio karo name buvo butai ir visuomeninių organizacijų patalpos.

Pastatas Pilies g. 34 nėra įregistruotas ar valstybės saugomas objektas, todėl kultūros paveldo tvarkybos darbų projekto numatyti objekto Pilies g. 36 tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai neturėjo įtakos objekto vertingosioms savybėms. Jame kurį laiką veikė viešbutis „Šekspyras“, o dar prieš tai buvo įrengtas viskio baras.

Bendra rekonstrukcija, kurios tikslas buvo sukurti ryškų, modernų, kiek ekscentrišką ir komfortišką viešbutį,užtruko porąmetų, o investicijosįprojektąviršija 5 mln. eurų. Čia interjero detalės stipriai skiriasi nuoįprastųkitiems viešbučiams. Pavyzdžiui, „Artagonistas“ išsiskiria atvirais vonios kambariais – čia, beje, visos dušų kabinos įrengtos naudojant berėmio stiklo technologijas. Taip pat viešbučiui būdingos šviesios patalpos ir kiti modernūs sprendimai, atitinkantys naujausias viešbučiųinterjero ir dizaino tendencijas.

Juodos spalvos kerai

Viešbutyje – 34 kambariai. Ir jie visi skirtingi? Studijos „Plazma“ architektai sutinka, kad identiškų kambarių iš tikrųjų nėra. Nors planinė struktūra per tris aukštus panaši, kiekvienas kambarys turi savitumo: savo meninį sprendimą arba ypatingą detalę, pavyzdžiui, išlikusį sienų tapybos ar gotikinio mūro fragmentą.

Atsižvelgdami į saugomus pastato paveldo elementus, architektai pagrindines interjero medžiagas parinko gana tradicines: tai akmens masės plytelės, kiliminės dangos, baldinė plokštė.

Kiekvieno aukšto koridoriaus grindys dekoruotos ryškiais skirtingų spalvų kilimais, na, o kambariuose vyrauja subtilūs natūralių spalvų deriniai su nedideliais spalviniais niuansais.

Visus kambarius siejantis elementas – juoda spalva. Juodi baldai, durys, vonios kambarių bei sienų apdaila – šiek tiek dramatiška, bet toks kontekstas yra puikus fonas meniniams sprendimams paryškinti. „Spalvomis nesistengėme pataikauti madai. Tikslingai kūrėme foną meno objektams, kurie gali keistis arba likti kaip neatsiejama pastato dalis“, – aiškina viena interjero autorių Evelina Talandzevičienė.

Technologijos lėmė baldų preciziką

Viešbutyje ypatingas dėmesys skirtas baldams, nes būtent nuo jų labai priklauso svečių viešnagės kokybė.

UAB „Idėjų parkas“ meistrai viešbučiui pagamino ir įrengė kietuosius baldus iš plokštės, dengtos juodai dažyta lukšto faneruote, taip pat įrengė vonios kambariuose stalviršius iš natūralaus lieto akrilo akmens su veidrodžiais. Baldai kiekvienam kambariui gaminti individualiai, išlaikant nurodytą vienodą stilistiką: juodos metalo detalės ir plokštės, preciziškai apdoroti balti stalviršiai. „Daug darbo įdėjome ne tik į gamybos procesą, bet ir į įrengimą, pasikliaudami griežta darbo kultūra dėl džiugaus rezultato“, – pasakoja įmonės direktorius Dainius Tamuliūnas. „Artagonisto“ restoranas pasipuošė originaliais „Plazma“ architektų sukurtais, „Idėjų parkas“ įmonės pagamintais stalais ir barais. Virš baro įrengta lubinė metalinė apšvietimo plokštė. Čia precizikai ir kokybei išgauti pagelbėjo modernios „Trumpf“ lazerinio pjovimo staklės. „Naudojant tokias technologijas vienetiniai gaminiai sukuriami sueikvojant mažiausias laiko ir medžiagų sąnaudas ir pasiūlant mažesnę kainą“, – pasakoja vadovas.

Baldai su subtiliais sprendimais

„Artagonistas“ – aukštos klasės meno viešbutis, tad ir baldai, kuriuos tiekė UAB „Subtilitas“, turėjo turėti tam tikrą išliekamąją vertę dizaino prasme, nepriminti standartinių / kataloginių viešbučio baldų. Ypatingas dėmesys buvo skiriamas minkštųjų baldų patvarumui, ilgalaikiškumui, patogumui ir lengvai priežiūrai. Kambariams „Subtilitas“ pasiūlė šiek tiek netipinius minkštuosius baldus: su odine minkštąja dalimi, krėslus – su pakojais, o dvivietes sofas – neskirtas gulėti. „Jie nedideli ir mobilūs, bet pakankamai minkšti ir patogūs“, – sako įmonės, kuriai buvo patikėta apstatyti konferencijų erdves, vestibiulius ir kitas viešas zonas, direktorius Gytis Vaitkevičius.

Kadangi šiais laikais konferencijų erdvė turi būti ypač lengvai transformuojama, o baldai lengvai perkeliami ir kompaktiškai sandėliuojami, iš „Subtilito“ į „Artagonistą“ atkeliavo olandų ir italų gamintojų modernia klasika tapusios kėdės „Kristalia Boum“. „Šie baldai nėra labai oficialūs ir formalūs, stilistika dera prie interjerinių ir papildo meninius sprendimus“, – įsitikinęs G. Vaitkevičius.

Ypač svečių dėmesį vestibiulyje pritraukiantys baldai – serijos „Viccarte“ staleliai su inkrustuotomis silikoninėmis rankų darbo žuvytėmis, kurios atrodo it tikros.

UAB „Subtilitas“ visada gali pasiūlyti baldų pagal interjero stilistiką / nuotaiką, suderindama baldų madų tendencijas, kainą ir kokybę. Anot vadovo, net labiausiai prieinamos kainos baldai turi tenkinti stiliaus ir kokybės standartus.

Garantuota poilsio dozė

Puikų miegą viešbučio svečiams garantuoja pasaulyje pripažinto gamintojo „Hilding Anders AS“ čiužiniai.„Miego centro“, tiekusio šiuos čiužinius, vadovas Arūnas Pakamanis sako, kad viešbučio vadovybė labai aiškiai suformulavo užduotį: svečių miego komfortas turi būti ypač geras, todėl ir čiužinys turi būti labai kokybiškas, storas ir pagamintas patikimo gamintojo.

„Artagonistui“ parinktas naujausias čiužinys „Hilding Anders“, skirtas aukščiausios kategorijos viešbučiams. Jis pagamintas Belgijoje taip, kad nėra nei per minkštas, nei per kietas, tinka įvairaus svorio žmonėms ir kartu su antčiužiniu sukuria ypatingą komfortą.

Ypatingos priežiūros šiems čiužiniams nereikia, užtenka kas 30 dienų čiužinį apversti ar apsukti – tai pratęsia jų naudojimo laiką. Higieną užtikrina antčiužinis ir higieninis antčiužinis – šie sluoksniai nuolat skalbiami, todėl, tikėtina, kad čiužinys tarnaus ilgiau nei aštuonerius metus.

Kartu su čiužiniais „Miego centras“ viešbučiui tiekė ir lovas, kurias sudaro pagrindas ir galvūgalis, suprojektuoti
„Plazmos“ architektų. Tiek lovų, tiek galvūgalių audiniai nuimami ir skalbiami. „Ilgokai užtruko, kol buvo parinkti tinkami audiniai lovoms. Kelis kartus buvo užsakomas nedidelis kiekis audinio bandomajai lovai, kad įsitikintume, ar jis tinkamai „gula“, ar geras jo kritimas, ar bendras lovos vaizdas toks, kokio pageidaujama. Buvo pagamintos net kelios bandomosios lovos“, – prisimena įmonės vadovas
A. Pakamanis, pabrėždamas, kad „Miego centro“ siaura specializacija leidžia pasiūlyti didelį asortimentą čiužinių ir kitų miego prekių iš Vokietijos, Švedijos, Danijos, Čekijos ir Lietuvos. Įmonė Lietuvoje atstovauja čiužinių gamintojui „Hilding Anders AS“ – trečiam didžiausiam pasaulyje ir didžiausiam čiužinių gamintojui Europoje, Azijoje ir Rusijoje, jau daugiau nei 75 metus dirbančiam 40-yje šaliųir valdančiam per 30 gamyklų. „Miego centro“parduotuviųyra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.

Puikiai pailsėję „Artagonisto“ svečiai galės mėgautis pačių pasigaminta kava kiekviename kambaryje esančiuose išskirtiniuose kavinukuose „Chemex“, čia taip pat siūlomas vanduo su vandens filtro funkciją atliekančia baltąja anglimi „Binchotan“ , kurios dėka žmogaus organizmas pasipildo tam tikromis naudingosiomis medžiagomis. Pasinaudoti šiuo unikaliu produktu viešbutis svečiams siūlo nemokamai.

Minkštą žingsnį svečiams garantavo grindų kilimines dangas viešbutyje išklojusios UAB „Grindoja“
specialistai, prieš tai kruopščiai išlyginę grindų aukščių skirtumus ir kitokius nelygumus, panaudodami išlyginamąjį mišinį ir itin geros kokybė klijus.

Žalieji paveikslai papildė grožio galeriją

Vardijant originalaus viešbučio „Artagonistas“ išskirtinumus, neįmanoma nepaminėti ir „gyvųjų“ paveikslų. Viešbučio kūrėjai, žinodami, kad patalpas vizualiai pagerina ir jausminiai pagyvina žalieji augalai, pakvietė gėlių saloną „Florisima“ apželdinti ir augalais dekoruoti holą, barą, kambarius, įėjimą, taip pat vidaus ir lauko balkonus. Užsakovas „MG Valda“ siekė gyvais augalais dar labiau sustiprinti meniškos aplinkos įspūdį, suteikti jai gyvasties, t.y. ją, kaip ir visą viešbučio interjerą, pateikti kitu kampu – moderniai ir jaukiai. „Tai paskatino mus ieškoti inovatyvių sprendimų, ir vienas iš jų – užsienyje radome augalų paveikslų gamintojus. Būtent šiame viešbutyje buvo pritaikyti mūsų pirmieji augalų paveikslai Lietuvoje“, – pasakoja „Florisima“ vadovas Viktoras Bobinas. Tokie paveikslai natūraliai puošia aplinką, grynina orą, poilsio zonose leidžia greičiau atsipalaiduoti, efektyviau pailsinti akis.

Viešbučio „Artagonistas“ žalieji paveikslai sukurti iš nedidelių augalų, kurie daugiau ir nebeužaugs. Jiems naudojami specialūs Olandijos gamintojų konstruktyvai, pačios vandens talpos yra paslėptos paveikslo rėme, augalai sodinami į tam tikras kasetes, o drėgmė, reikalinga žaliesiems augalams, patenka per kasetėje įmontuotą specialų audinį. Todėl augalams nereikalinga ypatinga priežiūra: tereikia kartą per mėnesį papildyti vandens ir trąšų mišiniu talpas, į kurias jie „įsodinti“.

Gėlių salonų tinklas „Florisima“ taip pat siūlo originalias gėlių puokštes, daug geros kokybės skintų ir vazoninių augalų, didelį pasirinkimą dirbtinių augalų, vazonų ir floristinių aksesuarų, įrengia žaliąsias sienas vertikalioje plokštumoje.

Tarsi menininkų galerija: tikros progos hedonistiškiems aiktelėjimams

Viešbutis kaip meno galerija – tokia projekto idėja kilo“MG Valda”komandai, o josįgyvendinimas realybėje buvo patikėtas kūrėjųgrupei, priklausančiai architektųstudijai „Plazma“. Architektai Evelina Talandzevičienė, Rytis Mikulionis, SkirmantėDeniušienėir Dina Sargautienėpateikėsprendimus, kaip viskątechniškaiįgyvendinti. „Sujungti viešbučio ir meno galerijos temas – tokios linijos išvystymas buvo pagrindinis tikslas. Menas – ne tik kaip dekoratyvus elementas, bet ir kaip objektas, „kalbantis“pats užsavešiųdienųkalba, pasakojantis savo istoriją, provokuojantis, kuriantis nuotaiką – štai tokįsusikūrėme iššūkį“, – pasakoja E. Talandzevičienė.

Šie tikslai nesikirto su užsakovųnorais, pristatytas sumanymas sutapo. „Užsakovo norą – matyti galutinęmenųintegracijąprojekte – įgyvendinti buvo sunku. Kadangi tai buvo labai gyvas procesas, kai kas netgi gimėvietoje, kitaip tariant, idėja buvo vystoma dirbant“, – prisimena R. Mikulionis.

Įgyvendindama sumanytąinterjerokonceptą, studija
„Plazma“ bendradarbiavo su kuratore, „The Rooster
Gallery“ įkūrėja Jurgita Juospaityte-Bitiniene. Ji padėjo rasti menininkų, kurie sutiktų dalyvauti šiame projekte, o užsakovas „MG Valda“ pagal tam tikrus kriterijus, su tikslu ir siekiu suderinti skirtingas meno kryptis, atsirinko 16 menininkų, kuriems buvo patikėta savo unikaliais darbais praturtinti viešbučio pastato erdves tarp sienų, išsilaikiusių daugiau kaip penkis amžius. Tapybos, skulptūros, instaliacijos, tekstilės, sienų grafikos ir freskų, gatvės meno darbai, esantys „Artagonsite“, pažymėti žinomų pavardžių: tai Algirdas Kuzma, Nerijus Erminas, Jurgis Tarabilda, Linas Jusionis, Vytautas Viržbickas ir Ieva Rojūtė, Rodion Petrov, Aistis Kavaliauskas, Vita Opolskytė, Marija Šnipaitė, Kristina Ališauskaitė, Eglė Karpavičiūtė, Gabrielė Šermukšnytė, Vaiva Šimoliūnaitė ir Rima Šimoliūnienė, Auksė Miliukaitė.

„Ekscentriškas, ryškus ir išskirtinis – būtent tokį viešbučio charakterį kūrėme bendradarbiaudami su menininkais, kurių drąsūs ir oponuojantys masiniam skoniui meno kūriniai puošia kambarius. Svečiai neras dviejų identiškų, todėl viešbutis – tarsi savotiška galerija“, – didžiuojasi viešbučio „Artagonistas“ vadovas V. Vaičekauskas. Čia ras peno akims ir širdžiai mėgstantys ir klasiką, ir modernumą, ir eleganciją, ir bohemišką gyvenimo būdą…

Paslaugos pagal Artagonistą

Meno darbais galima grožėtis ne tik kambariuose, bet ir bendrosiose „Artagonisto“ erdvėse: įėjus į viešbutį, priimamajame, svečius pasitinka įspūdingo dydžio piešinys ant sienos, besitęsiantis per keletą aukštų – tai personažas Artagonistas, kuris tikriausiai iš pradžių gali šokiruoti ne vieną svečią. Jis gimė menininko J. Tarabildos eskizuose. „Ieškodami geriausio meninio sprendimo pagrindinei viešbučio erdvei pasirinkome būtent šį personažą, nes jis taikliai iliustravo viešbučio temą ir pavadinimą. Kad ir kaip svarbu maloniai pasitikti viešbučio svečius, šiek tiek šokiruoti norėjosi, nes pati meno funkcija juk yra sukelti emociją. O „Artagonisto“ legenda byloja, kad tai prieštaringa asmenybė: maištaujanti, kolekcionuojanti patirtis, laisvamaniška, meniška ir… šiek tiek snobiška,“ – pasakoja studijos „Plazma“ architektė E. Talandzevičienė.

V. Vaičekauskas irgi patikina, kad viešbučio koncepciją „MG Valda“ dėliojo įsvetingumo paslaugas mėgindama pažvelgti šio personažo akimis.

Užsakovas itin kruopščiai atrinko ir suformavo aukščiausios kvalifikacijos darbuotojų komandą. „Artagonisto“ svečiai gali naudotis plačiu paslaugų spektru nuo nemokamų pusryčių ir „WiFi“ ryšio ir saugyklų, skalbyklos, posėdžių salės, gido / bilietų įsigijimo galimybės ir kt. Pavyzdžiui, norintiems privatumo viešbutyje kai kuriuos kambarius pasiekti įmanoma naudojantis atskiru įėjimu. Svečiai kviečiami pavakarieniauti restorane ir vestibiulyje arba pasivaišinti taure gėrimo bare, iš kurio atsiveria Pilies gatvės vaizdas. Iš viešbučio per tris minutes galima nueiti iki miesto rotušės, Šv. Jonų bažnyčios ir Katedros aikštės. Autobusų ir traukinių stotis yra už 3 km, Vilniaus oro uostas – už 7 km, o Lietuvos parodų ir konferencijų centras „Litexpo“ – už 4,2 km. 

„MG Valda“ didžiuojasi, kad jų sukurtas viešbutis jau pripažintas turintis geriausią vertę Vilniuje: čia viešintys svečiai gauna daugiau už tai, ką moka, palyginti su kitomis apgyvendinimo įstaigomis šiame mieste.

Tarp aukštų – akį traukiantis funkcionalumas

Techninė ir inžinerinė dalis šiame projekte, kaip sako architektai, – tai jau visai kita istorija. Jie pasakoja, kad buvo sudėtinga įrengti inžinerines šildymo, vėdinimo, vandentiekio ir nuotekų sistemas, trūko vietos, aukščio, ribojo išlikę saugomi elementai.

Architektų idėjos nesikirto su statybų techninėmis ir inžinerinėmis galimybėmis. Pasak generalinio rangovo UAB „Naresta“ darbų vadovo Dariaus Baručio, sumanymai iš dalies buvo modernūs, tad juo liko tik pritaikyti sename pastate. „Tiesiog šiuose pastatuose nėra dviejų vienodų patalpų, todėl studijos „Plazma“ komandai teko tikrai rimtai padirbėti“, – sako jis.

Vienas modernių inžinerinių sprendinių buvo Pilies g. 34 pastato vidinio kiemo pavertimas registratūros patalpa. Visas kiemas buvo uždengtas aliuminio ir stiklo konstrukcijų stogu, išardytas trinkelių grindinys ir įrengtos šildomosios grindys. Senam pastatui, nors jis nedidelio aukštingumo, modernumo suteikia naujai suprojektuotas naujos kartos panoraminis „Schindler 5500“ modelio liftas su diržine pavara, kurį įrengė UAB „Schindler“. Jis kelia iš rūsio į patį viršutinį aukštą. Darbų vykdytojas D. Barutis pamini, kad lifto šachta įrengta iš metalinių konstrukcijų, kurios buvo aptaisytos berėmiu stiklu, taip išgaunant erdvės pojūtį siaurame koridoriuje.

Senamiesčio architektūra buvo įnoringa

Senoji pastato architektūra daug kuo paveikė ir patį viešbučio projektą, ir išmaniojo interjero sprendinius. Darbų vadovas D. Barutis sako, kad svarbiausia buvo išsaugoti išlikusius kultūros paveldo elementus. Pagrindinis jų – senosios stogo konstrukcijos (medinės santvaros), dabar eksponuojamos ketvirtojo aukšto koridoriuje.

Viešbučio vidaus funkcija gana komplikuota: aukščių skirtumai, netaisyklinga patalpų geometrija. „Visa tai lėmė stilistinį pasirinkimą ir duoklę Senamiesčiui – jei kreiva, tegu taip ir būna. Bendra stilistika – meniška, netaikėme į madingą stilių“, – apibūdina pasirinktą kryptį E. Talandzevičienė. Kadangi iš esmės viešbučio „Artagonistas“ patalpos nėra didelės, interjero kūrėjai pasitelkė erdvės pojūtįformuojančių elementų – spalvos, šviesos, baldų, augalų, medžiagiškumo – visumą.

Architektai pasakoja, kad labai svarbu buvo išsaugoti ir eksponuoti išlikusią sienų tapybą. Senų sienų dažymo elementų išliko nedaug, jų atskiri fragmentai buvo užkonservuoti ir yra eksponuojami atskiruose kambariuose bei koridoriuose.

Pilies g. 34 ir 36 pastatų centriniuose įėjimuose viešbučio gyventojai gali grožėtis vertingais XVII–XVIII a. grindų mozaikų fragmentais su rankų darbo keramine mozaika.

Pastate užfiksuoti penki pagrindiniai sienų dekoravimo etapai, pradedant XVIII a. pradžia. Vertinga išlikusi XVIII a. pab. medinė sijinė perdanga virš antrojo aukšto, taip pat laiptinė su metaliniais turėklais ir mediniais porankiais.

Grakščių pakopų jėga

Akį patraukia iš pirmojo aukšto į rūsio patalpas, kuriose įrengtas ir baras, vedantys metaliniai sraigtiniai laiptai, pagaminti iš juodojo plieno S markės ir juodais matiniais dažais mobiliąja dažymo įranga nudažyti vietoje. Jų atskiras detales savo dirbtuvėse pagamino UAB „Dekometa“ ir surinkto jau viešbutyje. „Užsakovas norėjo grakščių metalinių, kalviško stiliaus laiptų, kurie atitiktų viešbučio ir Senamiesčio stilių. Sunkiausia buvo suderinti pageidaujamą grakštumą ir laiptams eksploatuoti būtiną standumą. Lengvumo įspūdį išgavome pakopas sujungdami plonais metaliniais strypeliais“, – pasakoja įmonės direktorius Vladislavas Vasilenko.

Laiptų konstrukcijos pagrindą sudaro apvalus metalinis vamzdis (išorinis skersmuo 300 mm). Prie stulpo privirintos metalinės pakopos, specialiai išlenktos iš 6 mm storio lakšto. Ant jų priklijuota stora guminė danga.

Turėklai pagaminti iš apvalių metalinių profilių, o apvalus laiptų porankis – išlenktas specialiomis valcavimo staklėmis. Metalinės detalės sujungtos suvirinimo būdu. „Reikėjo ypač atsargiai dirbti, kad nesugadintume esamo interjero“, – prisimena V. Vasilenko. Jo vadovaujama UAB „Dekometa“, bendradarbiaudama su statybos įmonėmis, įrenginėja metalinius turėklus, laiptus, tvoras ir kitus nestandartinius gaminius. Jų pamatyti galima tokiuose žinomuose objektuose kaip Ventės rago ornitologijos stotis, Druskininkų „Akvaparkas“, sostinės daugiabučių namų kompleksai „Light House“, „Pušų terasos“ ir kt.

Išmanumo prioritetas padidino komfortą

Generalinio rangovo UAB „Naresta“ darbų vadovas D. Barutis pasakoja, kad jiems buvo svarbu patenkinti užsakovo „MG Valda“ lūkesčius kokybės atžvilgiu, todėl subrangovai buvo parenkami pagal patikimumo ir kainos santykį. Vienas pagrindinių jiems keliamų reikalavimų buvo visiškai automatizuotas viešbučio valdymas.

Viešbutyje gausu inovatyvausišmanumo. Jį čia padėjo įkūnyti„OdriControls“ (UAB „Odri“),užsiimanti automatikos, silpnųsroviųir elektrotechnikos sprendimųprojektavimu irįgyvendinimu. Įmonėviešbutyje suprojektavo irįdiegėelektrotechnikos, gaisrinės signalizacijos, įeigos kontrolės, vaizdo stebėjimo sistemos, elektroniniųryšiųir televizijos tinklų, viešbučio pastato automatizavimo sistemas.

Įvientisąpastato valdymo sistemą (toliau PVS) „OdriControls“ sujungė DALI apšvietimo (kiekvienas pastato šviestuvas turi savo adresą) ir KNX valdymo sistemas; protokolo „BACnet“ valdiklius; gaisrinę signalizaciją „Siemens Cerberus Pro“ – bei dūmų šalinimo sistemą. „OdriControls“ „Siemens Desigo CC“ PVS integravo su viešbučio valdymo sistema, todėl veikiant būvio jutikliams ji žino, kada svečias atvyksta ir kada reikia „paruošti“ kambarį, t. y. nustatyti komfortišką klimato režimą, žino, kada svečias išsiregistruoja, – kambario sistemos pereina į „miego“ (ekonomišką) režimą, taip taupydamos eksploatacines išlaidas, leidžia pačiam kontroliuoti komforto lygį kambaryje.

Visų kambarių statusai, režimai ir nuostatos fiksuojami PVS kompiuteryje, tad, atsiradus gedimų ar klientui pageidaujant, galima į juos nedelsiant reaguoti. 

Pasak UAB „Odri“ direktoriaus Gintaro Strazdo, neapsieita ir be iššūkių: diegiant instaliaciją reikėjo išsaugoti sienas su freskomis (kabeliai eina plytų mūro jungtyse), parinkti įrangą, derančią su dizaino sprendiniais, ir pan.

„Naresta“ darbų vadovas D. Barutis pasakoja, kad tik ką baigtos diegti mobiliojo rakto funkcijos nuo šiol leis viešbučio svečiams, parsisiuntusiems specialią programėlę, išmaniaisiais telefonais atrakinti (užrakinti) kambario duris.

Dar viena programėlė mobiliuoju telefonu leidžia valdyti kambario apšvietimą, temperatūrą ir užsisakyti papildomų paslaugų. Išmaniosios sistemos rodo, kada svečiai išeina iš kambario, todėl kambarinės gali nepastebimai juos sutvarkyti niekam netrukdydamos.

Architektė E. Talandzevičienė į klausimą, ar išmanumo prioritetas kaip nors paveikė interjero sprendinius, atsako, kad išmanūs sprendiniai – tai duoklė svečių komfortui, šiuolaikiškumui, energinių išteklių taupymui. Įrengta išmanioji planšetė bei tam skirti jungikliai tapo elegantiškomis ir moderniomis detalėmis, papildančiomis interjero visumą.

Šilumą garantuoja modernūs sprendiniai

Labai didelis dėmesys viešbutyje buvo skiriamas garso izoliacijai tarp kambarių ir bendro naudojimo patalpų (65 dB), taip pat garso izoliacijai įrengiant langus – kad būtų maksimaliai apribotas gatvės triukšmas. Skrupulingai įrengtos priešgaisrinės sistemos, durys ir langai. Šie sumontuoti mediniai su dviejų kamerų stiklo paketais. Tai nedaug paveikė energinę klasę, nes lauko sienos nebuvo apšiltinamos dėl kultūros paveldo saugomų fasadų.

„Projektinė pastato energinė klasė buvo numatyta E, tokią ją ir pasiekėme. Energinę klasę galėjome paveikti tik naudodami inžinerines sistemas – rekuperacijos sistemą, šildymą, vėdinimą“, – vardija D. Barutis.

Ypatingų sprendimų prireikė ortakiams sutalpinti po lubomis žemose patalpose, išlaikant projektinį pakabinamųjų lubų aukštį.

Rūsio, vidinio kiemelio patalpos ir „liukso“ kambariai šildomi grindiniu šildymu, kitos patalpos – radiatoriais. Vanduo šildymo sistemoje ir karštas vanduo šildomi dujomis. Buvo įrengti du nauji dujiniai įvadai.

Visa viešbučio inžinerinė įranga sumontuota šiuolaikiška, vartojanti mažai energijos. Įrengti nauji vandens ir buitiniųnuotekųįvadai.

Senovinis mūras atlaikė ne vieną rekonstrukciją

Pasakodamas apie darbų eigą UAB „Naresta“ atstovas užsimena, kad specialių statybinių sprendinių taikyti, norint du pastatus apjungti į vieną projektą, neprisireikė – abu pastatai turi bendrą sieną, tad liko tik įrengti atraminėje sienoje angas. Sienų konstrukcija yra senovinio mūro, jo storis svyruoja nuo 500 iki 1 000 mm.

Atstatant Pilies g. 36 pastatą, buvo įrengtos ir išbetonuotos naujos monolitinės perdangos. Antro aukšto perdanga buvo betonuojama išsaugant senosios perdangos medines sijas ir paklotą. Jie šiuo metu eksponuojami kambariuose.

Pilies g. 34 pastate perdangos buvo rekonstruotos pokario laikais, todėl jų neprisireikė keisti.

Šis projektas studijos „Plazma“architektųgrupei tapo visapusiu iššūkiu būtent rekonstrukcijos, jungiančios du Senamiesčio pastatus, atžvilgiu. „Ypačdaug dėmesio prireikėsudėtingai „kreivai“geometrijai su išlikusiais sienų, grindųdekoro, gotikinio mūro bei kitais saugomais paveldo elementais. Ketvirto aukšto koridoriuje išlikusi senojo stogo medinėsantvara dabar tapo eksponuojama paveldo dalimi, nes pats stogas buvo rekonstruotas: visiškai pakeistos konstrukcijos, šiltinimas ir danga“, – pasakoja
E. Talandzevičienė.

Vietos stoka pabėrė krūvą iššūkių

Kaip pasakoja D. Barutis, didžiausia statybinė problema, prikeliant naujam gyvenimui viešbučio „Artagonistas“ pastatus, buvo vietos stoka. Tai ypač apsunkino vykdomus konstruktyvo stadijos darbus, pavyzdžiui, betono, didelių gabaritų medžiagų pristatymą. Visi darbai buvo atliekami neturint papildomo statybvietės ploto, jo trūko ir medžiagoms sandėliuoti, nebuvo kur pastatyti statybinių vagonėlių ir t. t. Vienintelis įvažiavimas – per Latako gatvę, kuria ilgesni automobiliai neturėjo galimybės pravažiuoti. „Montuodami stogo metalines sijas, kurių ilgis buvo daugiau nei 7 m, teko gauti leidimą transportui ir kranui įvažiuoti į Pilies gatvę nuo katedros pusės“, – prisimena darbų vykdytojas.

Pasak „MG Valda“ atstovų, šis projektas – viešbutis „Artagonistas“ – leis eksperimentuoti ir geriau suprasti, ar verta rimčiau pasinerti į viešbučių verslą. Koncernas viešbučių segmente kol kas nėra didelis žaidėjas, tačiau jau analizuoja galimybes imtis stambesnių projektų.