Visada pavojinga kalbėti apie ateitį, nes vos keli netikėtumai gali iš puikiai jaučiančio pulsą eksperto, kitų akyse, paversti apsišaukėliu. Vis dėlto, BBC žurnalistas rizikuoja. Devonas Van Houtenas Maldonado prašo menininkų įsivaizduoti pokyčius ir tendencijas, kurios turės įtakos meno pasauliui ir visoms jo disciplinoms, įskaitant architektūrą, po dviejų dešimtmečių.
Ateitis gali būti neaiški, tačiau kai kurie dalykai abejonių nekelia: klimato pokyčiai, besikeičianti demografija, nepastovi geopolitinė situacija. Vienintelė garantija yra tai, kad bus pokyčių, ir nuostabių, ir baisių. Verta pagalvoti, kaip menininkai reaguos į šiuos pokyčius, taip pat į tai, kokiu tikslu menas tarnauja dabar ir ateityje.
Iki 2040 metų žmogaus sukeltų klimato pokyčių poveikis bus neišvengiamas, todėl, neabejojama, kad tai bus didžiausia meno ir gyvenimo dėmesio problema. Menininkai ateityje imsis kovoti su post-žmogaus ir post-antropoceno galimybėmis – dirbtiniu intelektu, žmonių kolonijomis kosmose, teigia BBC korespondentas. Kritikai abejoja ar klimato kaita tokia jau neišsemiama tema, nes jau dabar pasigirsta kvatojančių ir niurzgančių, kad tai yra problema, kurią reikia spręsti ir mažiau kalbėti. Pasak jų, klimato kaitos tema menininkų darbuose jau nuvalkiota, nebent jeigu darbas prisideda prie problemos sprendimo.
Kita vertus, ryškėja tapatybės politikos problematika ir akivaizdu, kad tokie judėjimai, kaip #MeToo ir „Black Lives Matter“ augs. Noriu tikėti, kad menas taps įvairesnis. Jis nevisada atrodys kaip MENAS, kurio mes tikimės.
Ateityje, kai tik būsime pavargę nuo to, kad visi matomi internete, o mūsų privatumas jau yra beveik prarastas, anonimiškumas gali būti labiau pageidaujamas nei šlovė. Vietoj tūkstančių ar milijonų simpatijų, mes jausime autentiško ir asmeninio ryšio alkį. Todėl menas, savo ruožtu, galėtų tapti labiau kolektyvinis ir patirtinis.
Senegalo menininkas ir kuratorius Modou Diengas pasakojo, kad mene vis didesnę reikšmę daro tokios kultūros, kaip Afrika.
Tapyba yra (ne) mirusi
Po dviejų dešimtmečių bus praėję lygiai 200 metų nuo tada, kai Paulius Delaroche sušuko „tapyba mirusi“. Yra pagrįstų argumentų, kodėl medija – svarbi kaip avangardo priemonė. Originali P. Delaroche idėja buvo pakartota be galo, nes naujos laikmenos atsidūrė dėmesio centre, tačiau tikėtina, kad tapyba niekur nenukeliaus.
Per 20 metų rinka gali būti ne tokia kaip dabar. Joje dominuos šiuolaikinė tapyba.
Tačiau tapyba yra pagrindinė aukcionų namų, meno mugių ir galerijų varomoji jėga. Modernūs paveikslai, sukurti pirmojoje XX amžiaus pusėje, ir toliau išlieka kaip geidžiamiausi ir brangiausi meno kūriniai rinkoje. Devyni iš dešimties brangiausių paveikslų, kurie kada nors buvo parduoti, buvo sukurti 1892–1955 m. Vienintelė išimtis – naujai atrastas Leonardo da Vinci nuo 1490 iki 1519 m. nutapytas nuostabus darbas „Salvator Mundi“. Aukcione gavęs nepaprastą 450,3 mln. JAV dolerių ( 420,57 eurų) sumą. Todėl jis tapo brangiausiu kada nors parduotu meno kūriniu.
@Alamy
Daugialypis futurizmas
Čikagos dailės instituto architektūros ir dizaino kuratorė Maite Borjabad sako, kad turėtume būti „pasirengę tam, kad nutiktų dalykų, kurių net negalite numatyti“. Kitaip tariant, mes negalime tikėtis numatyti vienos ateities, o turėtume pasiruošti keliems scenarijams.
Manau, kad ateitis yra daugiskaita, sako Maite Borjabad
Muziejus yra ne tik daiktų egzistavimo vieta, bet ir platforma, kur galima išgirsti kitus balsus. Taigi muziejus yra ne tik meno ekspozicijos vieta, bet ir „idėjų inkubatorius“, skirtas naujiems darbams kurti.
2040 m. menas gali atrodyti ne kaip menas (nebent tai yra paveikslas ar pastatas). Bus menininkų aktyvistų, sukeliančių politinį sukrėtimą; bus oficialūs eksperimentatoriai, tiriantys naujas terpes ir erdves (net kosmose). Tikimės, kad atsivers ir sustiprės naujos rinkos, tokios kaip Azija, Pietų Amerika, Afrika.
@Getty nuotr., jeigu nenurodyta kitaip