Dafango kaimas tapo įkvepiančiu kinų ir olandų architektų, dizainerių ir menininkų bendradarbiavimo, siekiant kaimo vietovėse atgaivinti naują gyvenimą, pavyzdžiu.
„Praėjusį mėnesį atidarytas kaimas šiandien pritraukia jau tūkstančius lankytojų kiekvieną dieną. Tikimės, kad tai turės teigiamą ilgalaikį socialinį ir kultūrinį poveikį bei sukurs naują apleistų Kinijos kaimų plėtros modelį “, – sako Jiang Xiaofei, Pekino NEXT architektų studijos partneris.
Kinija išgyveno precedento neturintį urbanizacijos procesą – nuo vyraujančios kaimo visuomenės iki maždaug milijardo kinų, gyvenančių miestuose. Dėl tokios migracijos iki šiol šimtai tūkstančių kaimų buvo apleisti. Architektai pasiūlė būdą, kaip atgaivinti tradicinį kaimą. Jie derindami olandų ir kinų kultūras bei kūrybiškumą sukūrė unikalaus kaimo projektą.
Architektai pasakoja, kad daugelis Kinijos kaimo vietovių turi dešimties kartų socialinės, kultūrinės ir monumentaliosios vertės. Šiuo metu jų vertė sumenkusi, o kaimai ir senos sodybos apleistos. Norėdami išspręsti šią problemą, NEXT architektai kartu su IVEM (Nyderlandų paveldo ir rinkodaros institutu), „Smartland“ (kraštovaizdžio dizaineriais), „Total Design“ (grafikos dizaineriais) ir daugybe menininkų paprašė Jinxi, Jiangxi provincijos, vyriausybės parengti strategiją vienams iš 102 apleistų kaimų – Dafango – atgaivinimui. NEXT architektai buvo atsakingi už pagrindinį planą, architektūrą ir interjerą.
„Manome, kad bandymas atgaivinti regionus reikalauja pusiausvyros tarp seno ir naujo, istorijos ir ateities. Dafangas turi daugiau nei 900 metų istoriją, tačiau liko tik keli Mingo ir Qingo dinastijos artefaktai, jis buvo nuvertintas daugiau nei dešimt metų. Šie seni artefaktai privalo atgimti naujai ir būti pritaikyti ateičiai“, – sakė Džionas van de Vateras, NEXT partnerių architektas.
NEXT architektai sukūrė lanksčią ir patrauklią aplinką Kinijos ir Olandijos menininkams, kad jie galėtų dirbti, bendrauti ir eksponuoti savo darbus. Visas kaimas, įskaitant jo architektūrą ir kraštovaizdį, tampa interaktyvia aplinka. Intervencijos yra numatytos trimis lygiais.
Miesto erdvė, architektūra ir kraštovaizdis bus atkuriami naudojant naujas medžiagas, kuriant dialogą tarp seno ir naujo. Pavyzdžiui: stiklinės stogo čerpės yra naudojamos senų namų stogams atkurti, o senoji laistymo sistema buvo atkurta pridedant tokius elementus kaip natūralus helofilito filtras vandeniui valyti.
Kaimo pastatų struktūroje pridėtas apžvalgos bokštas ir viešoji salė.
Visi senovės kaimai šioje vietovėje buvo įkurti, turint gynybos tikslus. Kadangi senojo sargybos bokšto seniai nebėra, buvo suprojektuotas naujas apžvalgos bokštas, kuriame du susipynę maršrutai apima vienas kitą, laisvai primenantį milžinišką kinų „drakono koloną“.
Iš apžvalgos bokšto atsiveria panorama, taip pat kaimo ir kalnų kraštovaizdžio horizontas. Laikrodžio bokštas yra vadinamas „Klajojančiu bokštu“, primenančiu garsaus kinų poeto Li Bai eilėraštį apie žmones, laukiančius artimųjų sugrįžimo į savo gimtąjį namą. Kaimo centre centre – nauja viešoji salė. Salė pastatyta buvusioje kiemo pusėje, kuris buvo sugriautas per kultūrinę revoliuciją. Unikali stogo forma kilusi iš šimtamečio kampinio medžio, esančio už kaimo ribų, kurio kilnus baldakimas dešimtmečiais suteikė kaimo gyventojams susibūrimo vietą. Salė ištirpsta kaimo audinyje ir suteikia saugią kolektyvo erdvę. Terakotos plytelėmis klijuotame fasade yra vietos paukščiams susikurti lizdus.
Kaime įrengtas muziejus, biblioteka ir menininkų studija – tai vienos iš svarbiausių naujųjų funkcijų. Menininkams leidžiama reaguoti į kaimo struktūras: pridėti, pakeisti ir pertvarkyti jo kontekstą.
Viešosios salės grindys buvo nutapytos kinų dailininko piešiniu. Olandų menininkas Hermanas Lamersas sename name įrengė lėktuvą, pavadintą „Svajonė“.
@Architektų nuotr.
