Šiandien kokybiška architektūra nėra atsiejama nuo inovacijų, todėl ir santykis tarp architektūros ir BIM, DALI, trimačio modeliavimo ir kitų šiuolaikinių technologijų nuolat keičiasi. Tačiau ar tapusi technologiška architektūra gali išlikti poetiška? Apie tai kokį santykį turime brėžti tarp kūrėjo ir dirbtinio intelekto, šiandien kalbamės su architektų įmonės „Unitectus“ architektu Povilu Čepaičiu.
„Dirbtinis intelektas gebės perimti vis daugiau funkcijų, kurias šiandien laikome išskirtinai kūrybinėmis ir, kurias šiuo metu gali atlikti tik žmogaus. Tačiau tai keisis. Todėl mes jau dabar turime klausti apie architekto vaidmenį ateityje: kaip atrodys projektavimo procesas ir koks turėtų būti santykis tarp žmogaus ir dirbtinio intelekto, kad inovacijų suteikiamos galimybės būtų panaudotos tinkamai, o galutinis kuriamas dizaino produktas būtų kokybiškesnis, įdomesnis, ambicingesnis ir labiau atitinkantis vartotojų poreikius?“, – paklaustas apie technologijų potencialą architektūroje sako P. Čepaitis.
Pastaruoju metu technologijų tema statybos ir architektūros sektoriuje tapo nuvalkiota. Mes suprantame, kad technologijos padeda. Todėl dažniausiai visų dėmesį pritraukia „inovatyvūs sprendimai”. Ar sutiksite, kad technologijų/ inovacijų naudojamas projektuose tapo vienu iš kokybės ir prestižo kriterijų?
-Tikrai taip – inovatyvių technologijų taikymas šiuolaikiniuose aukšto lygio projektuose yra jau tapusios kasdienybe. Projektai rengiami BIM aplinkoje. Projektuodami pastatų konstrukcijas, patalpų apšvietimą, akustinį komfortą ar mikroklimatą remiamasi įvairiomis trimačio ir dinaminio modeliavimo analizėmis. Projekto įgyvendinimo etape stengiamasi įdiegti technologijas, kurios padeda optimizuoti resursus, mažinti energijos sąnaudas, gerina aplinkos kokybės charakteristikas. Norint sukurti patrauklų produktą, jis privalo būti šiuolaikiškas.
DOMUS PRO
Ar technologijos gali riboti kūrybines ambicijas? Kaip manote koks idealus kūrėjo ir dirbtinio intelekto santykis turėtų būti? Ir kokiais kriterijais galima būtų išmatuoti tokio santykio kokybę?
-Naujos technologijos atveria naujas galimybes. Tampa įmanoma ne tik kurti, bet ir realizuoti vizijas, kurios be šiuolaikinių technologijų būtų neįgyvendinamos. Turime klausti ne kaip išvengti priklausomybės nuo technologijų, o kaip, kam ir kodėl mes jas naudojame. Jeigu naudojame tik įprastiniams darbo procesams optimizuoti, tada visų galimybių tiesiog neišnaudojame.
Manau svarbu atrasti būdus bendradarbiauti su technologijomis kaip su lygiaverčiu partneriu. Nors šiuo metu dirbtinis intelektas yra labai ankstyvoje ir gana primityvioje stadijoje, algoritmus ir programuojamas sistemas jau dabar galima panaudoti kurti estetikai ar struktūroms – kūrybinėje architekto darbo dalyje. Būtina keisti suvokimą, kad kūryba yra tik žmogaus veiklos sfera, o mašinoms tenka tik aptarnaujantis vaidmuo. Ateityje mašinos, tikėtina, mus pralenks tiek intelektiniais, tiek kūrybiniais gebėjimais, todėl būtina su jomis susidraugauti, kad galėtumėm kartu siekti rezultatų, kurie būtų tinkami žmogui, kaip biologinei ir intelektualiai būtybei. Nes kitu atveju galime būti palikti nuošalyje, o dirbtinis intelektas mūsų gyvenimus tvarkys savo nuožiūra.
Projektas „Dainava”
Kiek realiai projektą brangina/pigina technologijų naudojimas?
-Inovatyvūs projektavimo sprendimai dažniausiai padeda sėkmingiau valdyti rizikas ir optimizuoti statybos biudžetą. Tačiau instaliuojamos naujoviškos inžinerinės sistemos, šilumos izoliavimo ar apdailos medžiagos paprastai padidina išlaidas statybai, bet sumažina eksploatacijos kaštus. Ilgalaikėje perspektyvoje visos sėkmingos inovacijos pasižymi ir ekonomine nauda, kitaip jos tiesiog neprigyja ir lieka tik kaip vienkartiniai eksperimentai.
Kokie technologiniai sprendimai jums atrodo pertekliniai?
-Yra nemažai diskusijų, kiek toli reikia eiti su pastatų energinio efektyvumo didinimu. Tarkime, perėjimas nuo B iki A klasės buvo didelis kokybinis šuolis – tikrai reikalingas ir būtinas. Bet tolimesnis technologinių sprendimų tobulinimas tokio didelio efekto nesukuria. Tad ar investuodami į perteklinį energinį efektyvumą, mes negauname atvirkščio efekto? Taip pat yra populiarėjančių inovacijų apšvietimo, patalpų mikroklimato srityse – tarkim DALI sistema, ar CO2 koncentracijos valdymas – kurių naudą galutiniam vartotojui kartais tikrai sunku suvokti.
Daugiau apie „Technologišką, bet poetišką architektūrą” architektas Povilas Čepaitis papasakos šių metų rugsėjo 5 dieną kino teatre MULTIKINO vyksiančioje konferencijoje „TECHNOLOGIJOS IR INOVACIJOS ARCHITEKTŪROJE BEI STATYBOJE“.
„Unitectus“ įkurta 2009 metais, nors komandos branduolys Tauras Paulauskas, Tumas Mazūras ir Dainius Čepurna pradėjo bendrą veiklą dar 1993 metais įkurtoje bendrovėje „Jungtinės Architektų Dirbtuvės“. Architektų sukurti projektai buvo ne kartą apdovanoti. Praėjusiais metais Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) ir Darnios plėtros akademijos rengiamame konkurse „Už darnią plėtrą“ buvo įteiktas geriausio kompleksinio komercinio objekto prizas biurų miestui Vilniuje – Technopolis. „Unitectus“, drauge su kitomis architektų komandomis, projektuotą Technopolio biurų miestą, esantį vadinamajame sostinės Ozo rajone, sudaro septyni biurų pastatai – „Alfa“, „Gama“, „Penta“ bei po du „Beta“ ir „Delta“ pastatus – iš viso 77 tūkst. kv. m nuomojamo biurų ploto.
Ši komanda projektavo ir tokius objektus kaip Kazachstano dramos teatrą, PC OZAS, daugiafunkcinį kompleksą „Line Square“, Verslo centrą „Eleven“.
Pagrindinė vizualizacija: LIETUVOS BANKO CENTRINĖ BŪSTINĖ – konkursinis darbas. „Unitectus“ nuotr. ir vizualizacijos
