Garsus architektas Gintautas Natkevičius spaudai pasakojo apie ką tik studijas pabaigusį architektą, kuris šeštą valandą ryto jau laukė savo galimo darbdavio su pasiūlymu jį priimti į darbą. „To negali ignoruoti“, – sakė architektūros biuro „G. Natkevičius ir partneriai“ vadovas. Na, o Carlosas Montilla, portalo „Archdaily.com“ žurnalistas, tikina, kad yra ne tokių drastiškų būdų architektui gauti darbą, net jeigu jis ir neturi patirties.
„Aš tikiu, kad didžiausia problema, ką tik baigus studijas, yra susirasti pirmąjį darbą“, – rašo C. Montilla ir priduria, kad, nors jis pats pradėjo nuo praktikos užsienio kompanijoje, praktika ne visada garantuoja darbo pasiūlymą. Ką daryti jo taip ir nesulaukus?
Patekimas į kurią nors sritį sudėtingas. Kai jau atsiduri ten, tarp visų, viskas daug paprasčiau, tada judėjimas iš chaotiško bandymo įšokti į žaibišku greičiu lekiantį traukinį virsta harmoninga sistema. Tau augant, auga ir projektai, su kuriais dirbi, komanda, pagaliau didėja vardo žinomumas. Kiekviena jauno specialisto pradžia kebli ir architektų biurui. Juk reikia padėti, patarti, geriausiu atveju tapti viso gyvenimo mentoriumi, blogiausiu – didžiausiu priešu, atgrasiusiu jaunuolį nuo architektūros. Išdrįsusios surizikuoti įmonės gali gauti nuostabų darbuotoją, kurio jaunos ir dar šviežumu kvepiančios idėjos praturtins ne vieną projektą. Tokios kompanijos paprastai gauna po 40–80 ką tik studijas baigusių absolventų gyvenimo aprašymų. Ir jos priims unikaliausią iš jų.
Būkite unikalūs
Išsiskirti iš minios? Lengva patarti ir sunku padaryti? Tikrai taip. Bet C. Montilla įsitikinęs, kad bus lengviau, jeigu stengsitės būti ne druska, o ikru. Žinote, ta pigia paprasta valgomąja druska, kurios prekių ženklų niekas nepastebi, nes ir už eurą, ir už kelis centus druskos skonis ir rupumas lieka tas pats.
Kita situacija su ikrais. Ikrai turi šį tą unikalaus ir kartu menko, už ką žmonės pasiruošę mokėti didelius pinigus. Architektūros studijoms reikia problemų sprendėjų, o ne jų kūrėjų.
Žmogiškųjų išteklių vadybininkai naują gyvenimo aprašymą gauna kas maždaug 10 sekundžių, taip maždaug – 1 000 laiškų kasdien…
Koks jūsų svajonių darbas?
C. Montilla apie svajonių darbą paklausė keliolika kandidatų, pretenduojančių į architekto pareigas. 90 % jų atsakė visišką nesąmonę, apraizgytą standartiškais pompastiškais sakiniais. Klausimas: ar jie patys meluoja sau, ar tik kitiems? Pateikiame vieną iš svajonių darbo apibrėžimų: „Tai darbas, kuriam netrūksta iššūkių, kuriame vertinama mano nuomonė ir kurį dirbdamas galiu išmokti puikios architektūros“, – žmogus taiko į architektų studiją, kurioje darbuotojai tik ir laukia, kada galės mesti savo darbus ir pulti mokyti jaunąjį specialistą. O klaikiausia, kad didžioji dalis atsakymų yra būtent tokie.
Tačiau C. Montilla siūlo išeitį. Jis cituoja tą vienintelį, kuris sužavėjo visą komandą: „Architekto darbas architektų studijoje, kurioje galėsiu sukurti savo svajonių namus. Tikiuosi, kad jie bus Malagoje.“
Skirtumas akivaizdus? Kai jūs unikalus, jūs nenorite švaistyti personalo vadybininko laiko. Jūs atliekate namų darbus ir parodote, kad jums darbas – ne kažkieno duotybė ar dovana, o jūsų pačių apsisprendimas dirbti. Jūs žinote, ko norite, ir žinote, kaip tai pasiekti. Tokių žmonių ieško kiekvienas darbdavys.
Gaukite rekomendacijų IŠ KO NORS, IŠ BET KO
Jeigu parodysite, kad puikiai žinote, ko norite, gausite bent šiokį tokį atsakymą. O tai jau pradžia. C. Montilla išduoda, kad neretai architektų studijų vadovai paklausia absolvento, kiek darbo interviu jie jau yra turėję ir kaip ruošėsi pastarajam. Neapsigaukite, nes šis klastūniškas klausimas – jūsų išdavikas.
Druskos atsakymas: „Aš išsiunčiau kelis gyvenimo aprašymus į kompanijas. Tada pasiklausinėjau draugų apie dažniausiai darbo pokalbio metu užduodamus klausimus.“
Ikras: „Aš jau bendravau su trimis žmonėmis iš studijos, į kurios darbo pokalbį eisiu. Dabar žinau, ko jie tikisi iš darbuotojo, su kokiais sunkumais susidūrė jo ieškodami. Aš ieškojau informacijos internete apie šią studiją. Taip pat kreipiausi į draugę, kuri studijuoja personalo valdymą, ir su ja bandėme suvaidinti kelis galimus interviu scenarijus.“
Viskas skamba gana sudėtingai. Tačiau reikia prisiminti, kad kuo daugiau pastangų įdėsite, tuo didesnių galimybių gauti savo svajonių darbą turėsite. O dabar atsakykite sau – ar jūs druska, ar ikras? Svarbu pajusti skirtumą. Tik tada galėsite sėkmingai kandidatuoti. Tad meldžiu, būkite daugiau ikras ir mažiau, kuo mažiau druska.
